Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-05 · Administracinė byla Nr. eI-1211-535/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-05
Bylos Nr.
eI-1211-535/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03942-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos standartizacijos departamentui
Advokatai
Julius Jasaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1211-535/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03942-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, atsakovo atstovėms Dovilei Tarasevičiūtei ir Irenai Juškienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos standartizacijos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos standartizacijos departamento (toliau – Departamentas) direktoriaus 2018-10-19 įsakymą Nr. V-81 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. J.“, kuriuo Departamento Organizacinio standartų skyriaus vyriausiajam specialistui V. J. skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad ginčijamu įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis, nesilaikydamas nustatytų procedūrų ir nustatytu laiku (iki 2018-09-14) neatliko balsavimo už Tarptautinės standartizacijos organizacijos (toliau - ISO) 2018-06-22 paskelbtą projektą ISO/NP 23595 Lecirning and Development, todėl šiais veiksmais pažeidė savo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2017-04-12 įsakymu Nr. V-41, 7.5. papunktį., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau - Etikos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 986, 2.3. ir 2.5. papunkčius.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo ir jo veikos teisinio kvalifikavimo, esminių procedūrinių patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų, teisės į gynybą pažeidimo.

Komisija, vertindama jo paaiškinimus, padarė tik vieną išvadą, t. y. jog jis pradėjo derinimo procedūrą tik rugsėjo 5 d. grįžęs iš atostogų 2018-09-03, t. y. likus iki balsavimo pabaigos 8 darbo dienoms, nors dokumentų analizavimui buvo skirta 2 mėnesiai., nes ISO projektas ISO Global Directory patalpintas 2018-06-22, tačiau iš esmės netyrė nurodytų aplinkybių, jog Komitetas iki balsavimo pabaigos (2018-09-14) nesuderino, kokius ekspertus teikti, t. y. neapklausė nė vieno Komiteto nario apie šias aplinkybes, nevertino Komiteto sekretoriaus V. J. statuso ir įgaliojimų, būtent, galimybės jam vienasmeniškai nuspręsti dėl siūlytinų ekspertų ir balsuoti, jei Komitetas iki balsavimo pabaigos nepriima sprendimo dėl siūlytinų ekspertų ISO projektui rengti.

Vadovaujantis Departamento Technikos komiteto nuostatais (toliau - Nuostatai), patvirtintais Departamento direktoriaus 2016-11-09 įsakymu Nr. V-85, jis kaip Komiteto sekretorius neturi jokių įgaliojimų vienasmeniškai nuspręsti ir balsuoti dėl ISO projektų, nes vertinti ISO projektus dėl naujų darbo temų ir siūlyti ekspertus turi teisę tik Technikos komitetas, o sekretorius turi atlikti tik techninę balsavimo funkciją pagal Technikos komiteto priimtus sprendimus. Jei Technikos komitetas sekretoriui nepateikia savo sprendimo dėl gauto ISO projekto ir nenurodo, kokius ekspertus konkrečiai siūlo, sekretorius neturi teisės atlikti jam numatytos balsavimo funkcijos, t. y. iš esmės sekretorius tik techniškai aptarnauja Technikos komitetą, perduoda jų sprendimus balsavimo būdu ISO bei prižiūri Technikos komiteto priimamų sprendimų atitikimą ISO direktyvoms. Taigi, Komisija iš viso nevertino jo paaiškinime nurodyto teiginio, jog balsavimas neįvyko dėl to, kad Komitetas iki balsavimo pabaigos nepriėmė sprendimo dėl siūlytinų ekspertų ISO projektui rengti, t. y. ar siūlyti vieną ekspertą ar du. Komisijos išvadose jokių duomenų apie tai, kad Komitetas objektyviai negalėjo spėti priimti suderinto sprendimo dėl ekspertų siūlymo, nes jis pavėluotai jiems teikė ISO projektą, nėra. Be to, Komisija nevertino ir to fakto, kad komitetų sekretoriams atostogaujant, jų funkcijas tuo metu privalo atlikti kiti jį pavaduojantys asmenys. Taigi, Komisija netyrė, kodėl ISO/TC 260 medžiagos dėl naujo projekto neišsiuntė kiti jį daugiau kaip mėnesio laikotarpio atostogų metu pavadavę kolegos - A. S. ir L. G., bei kokią įtaką pavėluotam minėtam balsavimui turėjo jį pavaduojančių asmenų neveikimas (pažeistas lygiateisiškumo principas). Komisijos išvada dėl galimybės jam balsuoti nėra niekaip teisiškai argumentuota, t. y. nenurodytas joks teisės aktas, kuris jam leistų tai daryti be Technikos komiteto sprendimų dėl siūlomos ISO naujos darbo temos vertinimo ir siūlomų ekspertų į ISO atititktinių technikos komitetų darbo grupes.

Komisijos išvadose minimas KVS P2.2.2. Viešosios apklausos dėl tarptautinių ir Europos standartų projektų organizavimas nacionaliniu lygmeniu, kuris, neva, turėjo būti taikomas nagrinėjamu atveju, yra nurodytas visiškai nepagrįstai. Ši procedūra skirta valdyti viešosios apklausos (40 etapo) dėl tarptautinių ir Europos standartų projektu vykdymo procesus (KVS P2.2.2. Viešosios apklausos dėl tarptautinių ir Europos standartų projektų organizavimas nacionaliniu lygmeniu procedūros, patvirtintos LSD direktoriaus 2018- 05-21 raštu Nr. VL-354, 1.1. p.). Nagrinėjamu atveju ISO tik siūlė rengti naują standartą, t. y. siūlė pritarti naujo projekto (naujos darbo temos siūlymas) rengimui ir paskirti ekspertus, todėl turėjo būti taikoma KVS procedūra P2.1.2 Tarptautinės arba Europos Standartizacijos organizacijos siūlymų dėl naujų standartizacijos darbų vertinimas (patvirtinta LSD direktoriaus 2018-05-29 raštu Nr. VL-382), kuri skirta valdyti tarptautinės (ISO) arba Europos (CEN ir CENELEC) standartizacijos organizacijos siūlymų dėl naujų darbo temų ir naujų veiklos sričių vertinimą bei nacionalinės pozicijos suformavimą ir jos pateikimą ISO, CEN ir CENELEC (1.1. p.). P.2.1.2. procedūroje aiškiai numatyta, kad LST TK sekretorius teikia LST TK nariams gautą ISO siūlymą dėl naujos darbo temos ir suformuoja nacionalinę poziciją ir balsuoja tik remiantis LST TK pateiktais narių atsakymais ir komentarais dėl naujos darbo temos (2 ir 3 procedūros žingsniai). Pagal LST vadovo 2 Dalyvavimas rengiant tarptautinius, Europos standartus ir kitus leidinius bei jų įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu (2018 vasaris) (Adobe Reader) 4.2.1. p., Tarptautinių, Europos standartų ir kitų leidinių rengimo procesą sudaro tokie etapai: siūlymo vertinimo (10 etapas); darbinio projekto rengimo (20 etapas); projekto svarstymo (30 etapas); viešosios apklausos (40 etapas); priėmimo (50 etapas); išleidimo (60 etapas); peržiūros (90 etapas); skelbimo negaliojančiu (95 etapas).

Jo veiksmai, iš ISO/TC 260 - Žmogiškųjų išteklių vadyba komiteto gautą dokumentą (siūlymą apie galimybę rengti naujo standarto projektą) persiunčiant LST TK 90 komiteto narių įgaliotiems ekspertams, o iki balsavimo pabaigos (2018-09-14) nebalsuojant, neturint aiškios Komiteto pozicijos dėl siūlytinų ekspertų skaičiaus ir personalijų, atitiko tiek LST vadovo 2 punkto reikalavimus, tiek KVS procedūros P2.1.2 Tarptautinės arba Europos Standartizacijos organizacijos siūlymų dėl naujų standartizacijos darbų vertinimas ir Nuostatų reikalavimus. Taigi, jo veiksmuose teisės aktų pažeidimų dėl gauto ISO projekto neprabalsavimo iki numatyto termino nėra.

Komisijos veiksmai, nevertinant jo paaiškinimų apie ekspertų derinimą su Komiteto pirmininke po 2018-09-14, t. y. 2018-09-20, 208-09-24, 2018-09-26, į kuriuose negauta atsakymų iki paaiškinimo pateikimo 2018-09-14, motyvuojant, jog tai „nebeturi prasmės, nes pateikti nuomonę ISO reikėjo iki 2018-09-14”, yra visiškai nesuprantami, nes nebalsuojant ir vėliau po nustatytos datos yra daromas tęstinis pažeidimas, kuris gali baigtis tik atlikus balsavimą. Be to, pagal tokią Komisijos logiką išeitų, kad nėra prasmės balsuoti dėl gauto ISO projekto, jei neprabalsuojama iki nustatytos datos. Tačiau, kokie teisės aktai tai leistų daryti, Komisija išvadoje nenurodo, o tokios Komisijos išvados leidžia konstatuoti, kad Komisija reikšmę teikia tik formalioms procedūroms, o ne priimamų sprendimų dėl nacionalinės pozicijos suformavimui bei pateikimui balsuojant, kurių priėmimas yra ne jo, o Komiteto kompetencija.

Komisijos veiksmai, neišsiaiškinant ir nevertinant jo galimybių iki atostogų pradžios atlikti jam pavestas funkcijas paskelbus ISO projektą dėl naujos darbo temos, taip pat liudija nepilną tyrimo atlikimą ir neišsamumą. Pažymi, kad jam prieš atostogas, t. y. liepos mėnesį LSD direktoriaus įsakymu buvo priskirti papildomai 3 technikos komitetai - LST 7 „Dangos“, LST 12 „Automobilių keliai“, LST 74 „Konvejeriai“, kuriuos reikėjo perimti, tokių būdu susidarė labai didelis darbo krūvis. Tuo pačiu jam reikėjo kolegą, kuris ruošėsi jį pavaduoti per atostogas (A. S.), supažindinti su esama situacija. Grįžus po atostogų, jo darbo kompiuteryje buvo dingęs pašto dėžutės turinys. Kompiuteris buvo tvarkomas (kompiuterių peržiūrą LST vykdo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas P. U., kuris ir atliko reikalingus remonto darbus), kas sudarė daug nepatogumų bei trukdymo. Grįžus po atostogų, pirmadienį buvo sudėta nauja informacija į Standartų vadybos kompiuterinę sistemą (SMIS - Standard management Information system), kurią reikėjo nedelsiant apdoroti, be to, buvo reikalinga perimti ir peržiūrėti visą medžiagą apie tai, kas vyko LST TK jam priskirtuose komitetuose. Dėl šių priežasčių jis tik po dviejų dienų po grįžimo iš atostogų išsiuntinėjo Komiteto nariams gautą ISO projektą.

Nesutinka su Komisijos išvada, kad jis pažeidimą (neprabalsavo laiku) padarė neveikimu, o kaltė pasireiškia nepakankamu rūpestingumu. Kadangi iki balsavimo termino pabaigos negavo jokių Komisijos narių komentarų ir suderintos Komiteto narių nuomonės dėl siūlytinų ekspertų skaičiaus ir personalijų, nors dėl to su Komiteto narių įgaliotais atstovais konsultavosi ne kartą, todėl neturėjo objektyvių galimybių elgtis kitaip, nei nebalsuoti, kol negaus Komiteto pozicijos minėtais klausimais. Taigi, jo veiksmuose, nebalsuojant 2019-09-14 dėl gauto ISO projekto, nėra kaltės, todėl ir nėra teisinio pagrindo vertinimui apie tarnybinio nusižengimo padarymą. Komisijos išvadoje jo kaltė nustatyta netinkamai.

Kaip minėjo, teisės aktai neleidžia Komiteto sekretoriui (jam) balsuoti dėl gauto ISO projekto siūlomos naujos darbo temos, kol jis negauna Komiteto atsakymo. Komisija išvadoje nurodė, kad V. M., reaguodama į minėtą pažeidimą, 2018-09-17 organizavo skyriaus darbuotojų susirinkimą dėl balsavimų, kuriame nutarta, kad L. G., kuri yra atsakinga už centralizuotą balsavimų pateikimo stebėjimą, balsuoja „susilaiko“, jeigu likus 5 darbo dienoms iki balsavimo pabaigos sekretorius nebuvo balsavęs. Nors minėtas skyriaus nutarimas kelia abejonių savo teisėtumu ir atitikimu aukštesnės galios teisės aktams, tačiau nevertinant to, pats šis faktas rodo, kad LSD tik nuo 2018-09-17 turėjo būti pradėta taikyti nauja balsavimo tvarka, pagal kurią bet kokiu atveju reikės balsuoti, jei iki balsavimo pabaigos nebus balsavęs sekretorius. Ši aplinkybė taip pat tik patvirtina, kad atsakomybė už jo neveikimą (nebalsavimą) negali būti pritaikyta, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas valstybės tarnautojo pasitikėjimas valstybe ir teise.

Komisija netinkamai pranešime nurodė galimai pažeisto pareigybės aprašymo nuostatą - 7.5. papunktį („teikia svarstyti Lietuvos, Europos ir tarptautinių standartų ir kitų leidinių projektus technikos komiteto nariams, jei reikia, ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, rengia komentarų suvestines ir balsuoja dėl jų nustatyta tvarka“), nes jis atitinka KVS P.2.2.2. Viešosios apklausos dėl tarptautinių ir Europos standartų projektų organizavimas nacionaliniu lygmeniu procedūras (3 žingsnis). Ši procedūra skirta valdyti viešosios apklausos (40 etapo) dėl tarptautinių ir Europos standartų projektų vykdymo procesus, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju gavus ISO projektą, buvo vykdomas tik siūlymo vertinimo (10 etapas), kuris turėjo būti vykdomas pagal KVS procedūros P2.1.2 Tarptautinės arba Europos Standartizacijos organizacijos siūlymų dėl naujų standartizacijos darbų vertinimas (pažeistas Taisyklių 7 p.). Taigi, kaltinimai buvo suformuluoti, netinkamai teisiškai kvalifikuojant jo galimai padarytą teisinį pažeidimą, jie nebuvo konkretizuoti konkrečiomis KVS (Kokybės vadybos sistemos) procedūromis, todėl tai neabejotinai apsunkino jo galimybes tinkamai gintis bei pažeidė jo teisę į gynybą. Teisės į gynybą pažeidimas yra laikytina esminiu tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimu, dėl ko ginčijamas įsakymas dėl nuobaudos skyrimo turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pranešime apie tarnybinį pažeidimą nenurodžius galimų teisės aktų, detalizuojančių jam inkriminuojamo jo pareigybės aprašymo 7.5. papunkčio pažeidimų ir kuo tai pasireiškė, daro išvadą, kad buvo pažeisti Taisyklių 7 ir 8 punktų reikalavimai, kurie laikytini esminiais, dėl kurių pažeidimo tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu atsakovas nesivadovavo VTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagal kurias tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėtų nuobaudos skyrimo kriterijų nebuvo laikomasi. Komisijos išvadoje ne tik nenurodoma, bet net neužsimenama apie jo veiklą iki tariamojo nusižengimo padarymo, kas yra svarbu parenkant nuobaudos rūšį. Jis galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tarnybinė veikla vertinama teigiamai. Netgi padarius prielaidą, kad jis padarė inkriminuotą pažeidimą (nors to nagrinėjamu atveju nėra), jokių neigiamų padarinių (žalos) dėl neprabalsavimo laiku nekilo, tai nurodo ir Komisija savo išvadose. Komisija išvadoje pasisako apie galimas sankcijas LSD dėl neprabalsavimo už 2 projektus, tačiau išvadoje net neužsimenama, ar šis neprabalsavimas ir buvo tas antrasis neprabalsuotas projektas, dėl kurio kilo grėsmė patirti sankcijas.

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad oficialią informaciją apie neatliktą NSO balsavimą gavo iš ISO. Departamentas tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl valstybės tarnautojo, įtariamo padariusį tarnybinį nusižengimą, pradėjo į pareigas priėmusio asmens iniciatyva. Sudaryta Komisija atliko galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, vertino faktus ir suinteresuotų šalių paaiškinimus (ISO 2018-09-16 elektroniniu paštu pateiktą pranešimą „Dėl ISO/TC 260 praleisto balsavimo“; ISO 2018-09-19 elektroniniu paštu pateiktą pranešimą „Dėl praleisto balsavimo“; pareiškėjo paaiškinimą Nr. VL-590; Organizacinio standartų skyriaus vedėjos V. M. 2018-09-25 raštą Nr. VL-577 „Informacijos pateikimas“; Organizacinio standartų skyriaus vyriausiosios specialistės L. G. 2018-09-21 raštą Nr. (2.25) VL- 569 „Prašymas pateikti informaciją“; Organizacinio standartų skyriaus vyriausiosios specialistės V. P. 2018-10-03 elektroniniu paštu pateiktą informaciją).

Komisija savo 2018-10-15 motyvuotoje išvadoje Nr. VL-620 „Dėl V. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Išvada) tarnybinį nusižengimą kvalifikavo (nurodė pažeistus tesės aktus ir jų straipsnius (Pareigybės aprašymo Nr. V-41 7.5 papunktį. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkto 8 papunktį, 15 straipsnio 1 punkto 1 papunktį, 4 papunktį; Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3. papunktį, 2.5. punktą; nurodė jo padarymo dieną (2018-09-14), įvykdymo aplinkybės (neatliko balsavimo už ISO projektą), ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai (diskredituotas Departamento vardas tarptautiniu mastu ir dalinai pritaikytos sankcijos už šį procedūrinį pažeidimą), tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda).

Šalies argumentai

Pažymi, kad pareiškėjas paaiškinime Nr. VL-590 nėra pareiškęs (nei raštu nei žodžiu), kad dėl labai didelio darbo krūvio negalėjo atlikti savo funkcijų, šią informaciją pareiškėjas pateikia tik skunde. Departamento direktoriaus 2018-07-18 įsakymu Nr. V-64 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetų sekretorių skyrimo“ (toliau - Įsakymas Nr. V-64) darbo krūviai buvo perskirstyti. Vidurkis tenkančio LST TK vienam sekretoriui yra 7,36 LST TK (mažiausiai 2 LST TK, daugiausiai - 11 LST TK). Vertinant pareiškėjo darbo krūvį visų Departamento darbuotojų dirbančių tokį patį darbą kontekste, darbo krūvis vienas iš mažiausių, t. y. pareiškėjui paskirti 4 LST TK ir balsavimų skaičius už projektus yra pats mažiausias, t. y. tik 41 kartų, kai kitų sekretorių iki 338 kartų (laikotarpis 2018 m. I-III ketv.). Pažymi, kad darbo krūvis pasikeitė tik nuo 2018-07-18, t. y. likus 7 (septynioms) darbo dienoms iki atostogų pradžios ir esminės įtakos darbui, kurį reikėjo pradėti vykdyti nuo 2018-06-22 (daugiau kaip mėnesis laiko) neturėjo.

Pareiškėjo kompiuteris fiziškai nebuvo sugedęs ir nebuvo paimtas remontui iš pareiškėjo darbo vietos, todėl negalėjo sukelti „daug nepatogumų bei trukdymo“. Be to, sutrikęs buvo tik elektroninis paštas 2018-07-29 (1 darbo dieną), t. y. pareiškėjui negalima buvo pristatyti elektroninių laiškų ir tai neturėjo jokios įtakos savalaikiam pareigų vykdymui pagal Pareigybės aprašymo Nr. V-41 7.5 papunktį. Šį faktą, kad sutrikęs elektroninis paštas Departamentas sužinojo irgi ne iš pareiškėjo, kuris tuo metu buvo kasmetinėse atostogose (laikotarpis: 2018-07-30 - 2018-08- 31). Ši aplinkybė negalėjo sutrikdyti pareiškėjo darbo kokybės, nes visų pirma, pareiškėjas atostogavo, o kita, kad pareiškėjas nebuvo išsiuntęs ISO projekto dokumentų LST TK nariams derinimui, todėl ir negalėjo gauti iš LST TK informacijos ne dėl elektroninio pašto sutrikimų.

Komisija savo Išvadoje tinkamai nustatė visus tarnybinio nusižengimo elementus: Pažeidimo padarymo faktas - Išvadoje nurodyta, kad Pareiškėjas Atsakovo direktoriaus 10-04 įsakymu Nr. V-66 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto „Žmogiškųjų išteklių ir žinių valdymas“ pavadinimo, veiklos srities patvirtinimo ir sekretoriaus skyrimo“ (toliau - įsakymas Nr. V-66) paskirtas atitiktinio ISO technikos komiteto ISO/TC 260 LST TK 90 sekretoriumi ir vykdydamas jam pavestas funkcijas turėjo laiku pateikti svarstyti Lietuvos, Europos ir tarptautinių standartų ir kitų leidinių projektus (šiuo atveju ISO projekto dokumentus) technikos komiteto nariams, parengti komentarų suvestines ir balsuoti (šiuo atveju dėl ISO projekto) dėl jų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė 2018-09-05 (tik likus 5 proc. iki numatyto laiko pabaigos) ISO projekto dokumentus LST TK nariams svarstyti, tačiau neparengė suvestinių ir nebalsavo nustatyta tvarka, suprasdamas, kad yra LST TK 90 sekretorius ir žinodamas, kad nusižengia teisės aktams. Tai yra aiškiai identifikuotas ir pareiškėjo netinkamas neveikimas, kai reikėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant sumažinti ir (ar) pašalinti pasekmes, kurios galėjo kilti ir kilo Atsakovo atžvilgiu.

Be to, Išvadoje nurodyta ir tai, kokias teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė savo veiksmais. Pažeidimą padariusį valstybės tarnautoją - pareiškėją, kuris Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-66 paskirtas atitiktinio ISO technikos komiteto ISO/TC 260 LST TK 90 sekretoriumi. ISO projekto nustatytos darbo eigos metu (teikimo pradžia 2018-06-22 ir balsavimo pabaiga - 2018-09-14) pareiškėjas dirbo, išskyrus kasmetinių atostogų laikotarpį nuo 2018-07-30 iki 2018-08-31. Tarnybinis nusižengimas padarytas 2018-09-14. Pasekmės - Išvadoje pažymėta, kad dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų žala buvo padaryta, nes diskredituotas Departamento vardas tarptautiniu mastu, galėjo būti pritaikytos sankcijos už šį procedūrinį pažeidimą (visgi pasekmės liko, esant kitam atvejui Departamentas bus pašalintas iš „P-member“ (pilnateisių narių)), tačiau Departamentui ėmusis papildomų veiksmų ISO šiuo atveju nepritaikė sankcijų. Pagal galiojančią tvarką ISO turi teisę automatiniu būdu panaikinti nacionalinės standartizacijos institucijos statusą Technikos komitete iš „P-member“ (pilnateisis narys) į „O-member“ (stebėtojas), jei laiku neprabalsuojama už 20 proc. (arba mažiausiai už 2) projektų. Departamentas būdamas ISO nariu moka kasmetinius narystės mokesčius, t. y. metinis narytės mokestis 24 520,00 CHF (21 476,25 eurai), Invoice N°:COT-2018-094. Narystė ISO suteikia teisę gauti visus naujus šios organizacijos dokumentus bei sudaro galimybę dalyvauti atitiktinio ISO technikos komiteto ISO/TC 260 veikloje.

Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių - Išvadoje aiškiai nurodyta, kad jei pareiškėjas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų ir pateikęs LST TK ISO projektą 2018 m. birželio mėn., LST TK nariai laiku pateikę nuomonę (nusistovėjusi praktika) ir pareiškėjas parengęs komentarų suvestinę ir laiku atlikęs balsavimą nustatyta tvarka; arba atlikęs balsavimą nustatyta tvarka „susilaikant“, ir nebūtų buvęs diskredituotas Departamento vardas tarptautiniu mastu, ir dalinės sankcijos už procedūrinį pažeidimą.

Tokio turinio pagrindimas yra išsamus ir konkretus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad yra priešingai.

Valstybės tarnautojo kaltė - Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas yra kaltas (nepakankamas rūpestingumas) dėl anksčiau nurodytų neteisėtų veiksmų, nes Atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. V-66 pareiškėjas paskirtas atitiktinio ISO technikos komiteto ISO/TC 260 LSI TK 90 sekretoriumi. Taigi šiuo atveju Komisija, identifikuodama pareiškėjo kaltę, nustatė, kad pareiškėjas suvokė, jog dėl jo neveikimo gali atsirasti Komisijos nustatytos pasekmės, nes pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, bet sąmoningai leido joms atsirasti.

Pažymi, kad pareiškėjo statusas ir įgaliojimai, jam balsuoti yra nustatyti Pareigybės aprašymo Nr. V-41, 7.5 papunktyje ir Departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-85, 21.8 papunktyje „nagrinėja atitiktinių technikos komitetų dokumentus, konsultuojasi su Technikos komiteto narių įgaliotaisiais atstovais ir balsuoja dėl jų nustatyta tvarka”. Pareiškėjas turėjo atlikti balsavimą.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra nebuvo pažeista, tarnybinio nusižengimo elementai nustatyti, visi Departamento atlikti procedūriniai veiksmai, susiję su tarnybinės nuobaudos skyrimu, buvo atlikti tinkamai.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Departamentas nevertino pareiškėjo tolimesnių veiksmų po balsavimo pabaigos 2018-09-14 ISO, informuoja, kad tolesni veiksmai nebuvo vertinami, nes ISO 2018-09-16 rašte, pateiktame elektroniniu būdu, pakartotinai informavo, kad „pasibaigus balsavimui mes negalime pakeisti balsavimo rezultatų“.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, ir jam skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. J. Departamente užima Organizacinio standartų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. V. J. Departamento direktoriaus 2017-10-04 įsakymu Nr. V-66 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto „Žmogiškųjų išteklių ir žinių valdymas” pavadinimo, veiklos srities patvirtinimo ir sekretoriaus skyrimo“ buvo paskirtas atitikmuo ISO/TC 260 LST TK 90 sekretoriumi ir buvo tiesiogiai atsakingas už balsavimo procedūros atlikimą.

ISO Organizacinio standartų skyriaus vyriausioji specialistė L. G. 2018-09-16 el. paštu pateikė pranešimą „Dėl ISO/TC 260 praleisto balsavimo“. Nurodė, kad paskutinė balsavimo data buvo nustatyta 2018-09-14. Pagal galiojančią tvarką ISO automatiniu būdu naikina nacionalinės standartizacijos institucijos statusą Technikos komitete iš „P-member” (pilnateisis narys) į „O-member“ (stebėtojas) 12 mėnesių, jeigu laiku neprabalsuojama už 20 proc. (arba mažiausiai už 2) projektus per kalendorinius melus. Pranešime nurodyta, kad ISO siuntė 2 priminimus dėl neatlikto balsavimo. Pranešime pažymėta, kad Departamento nustatytas 4 savaičių terminas pateikti pagrįstą paaiškinimą dėl neatlikto balsavimo, po kurio ISO priims sprendimą dėl tolesnės narystės Technikos komitete.

Departamento direktoriaus 2018-09-18 įsakymu Nr. V-73 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo” sudarė Komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti.

Komisija 2018-09-21 įteikė V. J. P. apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. (2.25) VL-567 dėl neatlikto ISO/TC 260 balsavimo už projektą.

Komisija 2018-09-21 prašymu pateikti informaciją Nr. (2.25)VL-568 kreipėsi į Departamento Organizacinio standartų skyriaus vedėją V. M. ir ją informavo, kad Departamento direktoriaus 2018-09-18 įsakymu Nr. V-73 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti reaguojant į ISO 2018-09-16 jos el. paštu pateiktą pranešimą „Dėl ISO/TC 260 praleisto balsavimo“. Departamento direktoriaus 2017-10-04 įsakymu Nr. V-66 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto „Žmogiškųjų išteklių ir žinių valdymas“ pavadinimo, veiklos srities patvirtinimo ir sekretoriaus skyrimo“ sudarytas atitiktinis ISO technikos komitetui ISO/TC 260 Technikos komitetas, kurio sekretoriumi paskirtas Organizacinio standartų skyriaus vyriausiasis specialistas V. J.. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją prašė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos: 1) pateikti išsamų situacijos apibendrinimą dėl ISO pranešime nurodyto balsavimo termino praleidimo, nurodant, kodėl pranešimas iš ISO gautas vyriausiosios specialistės L. G. el. paštu; 2) informuoti, ar buvo ir, jeigu taip, tai su kokiais teisės aklais, reglamentuojančiais ISO balsavimo tvarką ir procesus, supažindintas vyriausiasis specialistas V. J.; 3) pateikti kitą, jos nuomone, galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimui reikšmingą informaciją, susijusią su ISO pranešime nurodytu praleistu balsavimu.

Komisija 2018-09-21 prašymu pateikti informaciją Nr. (2.25)VL-569 kreipėsi į Departamento Organizacinio standartų skyriaus vyriausiąją specialistę L. G. ir ją informavo, kad Departamento direktoriaus 2018-09-18 įsakymu Nr. V-73 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti reaguojant į ISO 2018-09-16 jos el. paštu pateiktą pranešimą „Dėl ISO/TC 260 praleisto balsavimo“. Departamento direktoriaus 2017-10-04 įsakymu Nr. V-66 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto „Žmogiškųjų išteklių ir žinių valdymas“ pavadinimo, veiklos srities patvirtinimo ir sekretoriaus skyrimo“ sudarytas atitiktinis ISO technikos komitetui ISO/TC 260 Technikos komitetas, kurio sekretoriumi paskirtas Organizacinio standartų skyriaus vyriausiasis specialistas V. J., Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją prašė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos: 1) pateikti išsamų situacijos apibendrinimą dėl ISO pranešime nurodyto balsavimo temimo praleidimo, nurodant, kodėl pranešimas iš ISO gautas Jūsų el. paštu; 2) ar siūlėte Organizacinio standartų skyriaus vedėjai patikslinti įsakymą (2017-11-08 Nr. V-76) atsižvelgiant į realiai Jums suteiktas teises informacinėse sistemose ir vykdomas funkcijas; 3) pateikti kitą, Jūsų nuomone, galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimui reikšmingą informaciją, susijusią su ISO pranešime nurodytu praleistu balsavimu.

Departamento Organizacinio standartų skyriaus vyriausioji specialistė L. G. 2018-09-24 raštu Nr. Vl-576 informavo Komisiją, kad už projektą ISO/NP 23595 iki 2018-09-14 turėjo pabalsuoti atsakingas sekretorius. Šiuo atveju V. J.. Jos funkcija yra ISO balsavimo portale stebėti kaip atliekami balsavimai ir matant, kad vėluojama balsuoti už projektą, priminti sekretoriui apie vėlavimą. Šiuo atveju taip ir buvo, rugsėjo 14-tos dienos pabaigoje pastebėjusi nepabalsuotą projektą, perspėjo sekretorių, bet suklydo nustatant, kuriam sekretoriui priklauso šis projektas (vietoje sekretoriaus, kuriam priklauso ISO/TC 260 perspėjo sekretorių, kuriam priklauso CEN/TC 260). Kadangi jau buvo darbo dienos pabaiga, nesusipratimas paaiškėjo tik sekančią dieną, kai balsavimo terminas jau buvo pasibaigęs. Į jos el. paštą iš ISO ateina visi automatiškai siunčiami pranešimai, kurie priklauso pagal jai priskirtas teises ISO Global Directory. Sekretorių teises ISO Global Directory administruoja Bendrųjų reikalų skyrius pagal direktoriaus įsakymą (2017-11-08 įsakymas Nr. V-76). Niekada Organizacinio standartų skyriaus vedėjai nesiūlė tikslinti 2017-11-08 įsakymo Nr. V-76, nes pagal šį įsakymo suteiktos teisės jai visiškai leido vykdyti įsakymu priskirtas ISO Global Directory stebėtojo funkcijas. Kitos, jos nuomone, reikšmingos informacijos, susijusios su šiuo tyrimu, neturi.

Departamento Organizacinio standartų skyriaus vedėja V. M. 2018-09-25 raštu Nr. Vl-577 informavo Komisiją, kad 2018-09-16 ryte Organizacinio standartų skyriaus vyriausioji specialistė L. G. jai pranešė, kad į savo el. paštą iš ISO (votes@iso.org) gavo pranešimą, kad nebuvo prabalsuota už projektą ISO/NP 23595, už kurio balsavimą buvo atsakingas Organizacinio standartų skyriaus vyriausiasis specialistas V. J.. Į vyriausiosios specialistės L. G. el. paštą iš ISO ateina pranešimai pagal ISO Global Directory jai suteiktas teises (Direktoriaus 2017-11-08 įsakymas Nr. V-76). ISO Global Directory jai suteiktos teisės kaip centralizuotam balsuotojui ir ji vykdo balsavimų priežiūros funkciją bei jai teikia ataskaitas dėl balsavimų už kiekvieną mėnesį ir ketvirčius. ISO balsavimo tvarką ir procesus reglamentuoja ISO Global Directory patalpintas dokumentas eBalloting - User Guicle For Voters. Su visa informacija, reikalinga vykdyti sekretoriaus funkcijas, įskaitant ir balsavimo procedūras, vyriausiąjį specialistą V. J. 2017-10-04 jam pradėjus vykdyti LST TK 90 Žmogiškųjų išteklių ir žinių valdymas sekretoriaus funkcijas, supažindino L. G. jos žodiniu pavedimu. Reaguojant į susiklosčiusią situaciją, organizavo atsiprašymo dėl praleisto balsavimo laiško parašymą ir 2018-09-19 L. G. nusiuntė jį el. paštu votcs@iso.org. Tos pačios dienos vakare buvo gautas atsakymas su priimtu atsiprašymu ir priminimu, kad ateityje būtų užtikrintas savalaikis balsavimas. Vedėja paaiškino, kad 2018-09-17 organizavo skyriaus darbuotojų susirinkimą dėl balsavimų, į kurį pakvietė Departamento vyriausiąją patarėją R. R. ir Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją S. V.. Susirinkime buvo nutarta, kad L. G., atsakinga už centralizuotą balsavimų pateikimo stebėjimą, prabalsuoja „Susilaiko“ - jeigu likus 5 darbo dienoms iki balsavimo pabaigos, sekretorius nebuvo prabalsavęs. Visiems sekretoriams buvo priminta labai atsakingai vykdyti savo pareigas. Taip pat nutarta pakoreguoti KVS procedūrą P.2.2.2. Viešosios apklausos dėl tarptautinių ir Europos standartų projektų organizavimas nacionaliniu lygmeniu.

V. J. 2018-09-28 paaiškinime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nurodė, kad 2018-06-21 projektą ISO/NP 23595 Learning and Development ISOTC 260 išplatino komiteto nariams su siūlymų pritarti naujo projekto rengimui ir paskirti ekspertus. Iki jo atostogų pradžios (2018-07-28) dokumentas nebuvo paskelbtas. Grįžus iš atostogų rugsėjo 5 d. šį projektą jis persiuntė LST TK 90 narių įgaliotiems atstovams. Iki rugsėjo 7 d 13 val. negavęs pasiūlymų iš komiteto įgaliotų atstovų išsiuntė minėtą dokumentą pakartotinai. Pasisiūlė 2 ekspertai - D. Ž. (Kasimiero Simonavičiaus) ir dr. I. G. (Vilniaus universitetas) rengti ISO/NP 23595 Learning and Development, kurios pareiškė norą dalyvauti ir kituose ISO TC 260 vykdomuose projektuose. Iki balsavimo dienos pabaigos nepavyko suderinti su komiteto nariais kurį ekspertą pateikti, vieną ar abu, tokiu būdu neįvyko balsavimas. Suvestinis TK 90 ekspertų sąrašas su pasiūlymais buvo išsiųstas Komiteto pirmininkei R. J. 2018-09-20 ir dar kartą pakartotinai 2018-09-24. Vėliau 2018-09-26 ryte paskambinus telefonu R. J. pažadėjo siūlymus peržiūrėti, tačiau iki dabar komentarų negavo. Mano, artimiausiu metu Komitetas priims sprendimą dėl ekspertų dalyvavimo rengiant ISO standartus, tame tarpe ir ISO/NP 23595 Learning and Development. Ekspertų pavardės bus nedelsiant pateiktos ISO ir ekspertai prisijungs prie standartų rengimo.

Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus, parengė 2018-10-15 išvadą Nr. VL-020 ,,D. V. J. tarnybinio nusižengimo“, kurioje konstatavo, kad V. J., nesilaikydamas nustatytų procedūrų ir laiku neatlikęs balsavimo už ISO 2018-06-22 paskelbtą projektą ISO/NP 23595 Leniniug and Development. savo veiksmais pažeidė Departamento direktoriaus 2017-04-12 įsakymu Nr. V-41 „Dėl Organizacinio standartų skyriaus ir tarptautinių ryšių poskyrio nuostatų bei pareigybės aprašymų patvirtinimo” patvirtintų Organizacinio standartų skyriaus vyriausiojo specialisto (A 13) pareigybės aprašymo 7.5 papunktį „teikia svarstyti Lietuvos. Europos ir tarptautinių standartų ir kitų leidinių projektus technikos komiteto nariams, jei reikia, ir kitoms suinteresuotosioms institucijoms, rengia komentarų suvestines ir balsuoja dėl jų nustatyta tvarka;“; Valstybės tarnybos įstatymo (2002-07-01 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą .,<...>. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas<...>”, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą „laikytis <...>, įstatymų ir kitų teisės aktų”;. 4 punktą „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“; Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 986, 2.3. papunktį „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, 2.5. papunktį „vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai”. Komisija padarė išvadą, kad V. J. padarė tarnybinį nusižengimą. Komisija pasiūlė Organizacinio standartų skyriaus vyriausiajam specialistui V. J. skirti tarnybinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte - papeikimą.

Departamento direktorius 2018-10-19 įsakymu Nr. V-81 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. J.“ pripažino, kad V. J., Organizacinio standartų skyriaus vyriausiasis specialistas, padarė tarnybinį nusižengimą. Už Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2017-04-12 įsakymu Nr. V-41 „Dėl Organizacinio standartų skyriaus ir tarptautinių ryšių poskyrio nuostatų bei pareigybės aprašymų patvirtinimo“ patvirtintų Organizacinio standartų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 13 kategorija) pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje; Valstybės tarnybos įstatymo (2002-07-01 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktuose; Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 986 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.3. ir 2.5. papunkčiuose nustatytų nuostatų pažeidimus skiriu V. J. tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Pareiškėjas neginčija paties fakto, kad jis neatliko balsavimo už ISO paskelbtą projektą ISO/NP 23595, tačiau teigia, kad balsavimo atlikti negalėjo, nes iki balsavimo dienos pabaigos nepavyko suderinti su komiteto nariais kurį ekspertą pateikti, vieną ar abu. Mano, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad tam tikrą laiką buvo kasmetinėse atostogose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ISO Global directory 2018-06-22 balsavimui patalpino ISO/NP 23595 ISO projektą su nustatyta galutine balsavimo data -2018-09-14. Iki nustatytos balsavimo pabaigos - 2018-09-14 - už ISO projektą nebuvo balsuota, todėl ISO Sekretoriatas 2018-09-16 informavo LSD apie neatliktą privalomą balsavimą už ISO projektą bei nurodė pateikti paaiškinimą, kodėl nebuvo privalomai balsuota, nes Lietuva šiame komitete yra „P-member“ (tikrasis narys) ir kuriai gali būti taikomos sankcijos (ISO turi teisę automatiniu būdu panaikinti nacionalinės standartizacijos institucijos statusą Technikos komitete iš „P-member“ (tikrasis narys) į „O-member“ (stebėtojas), jei laiku neprabalsuojama už 20 proc. (arba mažiausiai už 2) projektų). Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-66 būtent pareiškėjas paskirtas atitiktinio ISO technikos komiteto ISO/TC 260 LST TK 90 sekretoriumi, į kurio pareigas įeina parengti komentarų suvestinę ir laiku atlikti balsavimą nustatyta tvarka. ISO projekto nustatytos darbo eigos metu, teikimo pradžia 2018-06-22 ir balsavimo pabaiga - 2018-09-14, pareiškėjas dirbo, išskyrus kasmetinių atostogų laikotarpį nuo 2018-07-30 iki 2018-08-31. Tačiau pareiškėjas nustatytu laiku balsavimo neatliko.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ, kurio 28 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai sureglamentuoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 13 punktą nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros, gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTĮ 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 nuostatomis.

Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).

Įvertinus išvadą ir įsakymą matyti, kad pareiškėjo veika kvalifikuota pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, kurie nustato valstybės tarnautojų bendrąją pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Išvadoje nurodyta, kad V. J. pažeidė Departamento direktoriaus 2017-04-12 įsakymu Nr. V-41 „Dėl Organizacinio standartų skyriaus ir tarptautinių ryšių poskyrio nuostatų bei pareigybės aprašymų patvirtinimo“ patvirtintų Organizacinio standartų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 13 kategorija) pareigybės aprašymo 7.5 papunktį, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 986 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.3 ir 2.5 papunkčius.

Departamento direktoriaus 2017-04-12 įsakymu Nr. V-41 „Dėl Organizacinio standartų skyriaus ir tarptautinių ryšių poskyrio nuostatų bei pareigybės aprašymų patvirtinimo“ patvirtintų Organizacinio standartų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 13 kategorija) pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje nurodyta, kad šis specialistas teikia svarstyti Lietuvos, Europos ir tarptautinių standartų ir kitų leidinių projektus technikos komiteto nariams, jei reikia, ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, rengia komentarų suvestines ir balsuoja dėl jų nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir Etikos taisyklių 2.3 ir 2.5 papunkčių nuostatos numato pareigą tinkamai ir laiku atlikti savo pareigas.

Teismo vertinimu, išvada akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., Nuostatų ir Pareigybės aprašymo 7.5 p. VTĮ 3 str. 2 d. 8 p., Etikos taisyklių 2.3 ir 2.5 pp.), pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas kaip atitiktinio ISO technikos komiteto ISO/TC 260 LSI TK 90 sekretorius, atsakingas už atitiktinių technikos komitetų dokumentų nagrinėjimą, konsultavimasi su Technikos komiteto narių įgaliotaisiais atstovais ir balsavimą dėl jų nustatyta tvarka. Tačiau visų procedūrų neatliko, neapklausė LST TK 90 dėl naujos temos aktualumo, iki 2018-09-14 nenubalsavo už ISO 2018-06-22 paskelbtą projektą ISO/NP 23595 Learning and Development. Be to, kaip minėta pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.5 punktas numato, kad pareiškėjas teikia svarstyti Lietuvos, Europos ir tarptautinių standartų ir kitų leidinių projektus technikos komiteto nariams, jei reikia, ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, rengia komentarų suvestines ir balsuoja dėl jų nustatyta tvarka.

Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo apklaustas pareiškėjas, išsamiai patikrinti dokumentai, šalių paaiškinimai ISO 2018-09-16 elektroniniu paštu pateiktą pranešimą „Dėl ISO/TC 260 praleisto balsavimo“; ISO 2018-09-19 elektroniniu paštu pateiktą pranešimą „Dėl praleisto balsavimo“; Organizacinio standartų skyriaus vedėjos V. M. 2018-09-25 raštą Nr. VL-577 „Informacijos pateikimas“; Organizacinio standartų skyriaus vyriausiosios specialistės L. G. 2018-09-21 raštą Nr. (2.25) VL- 569 „Prašymas pateikti informaciją“; Organizacinio standartų skyriaus vyriausiosios specialistės V. P. 2018-10-03 elektroniniu paštu pateiktą informaciją).

Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Atitiktinio ISO technikos komiteto ISO/TC 260 LSI TK 90 sekretorius V. J., eidamas pareigas, veikdamas pagal skyriaus nuostatus, vykdydamas Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, turėjo laiku pateikti svarstyti Lietuvos, Europos ir tarptautinių standartų ir kitų leidinių projektus (šiuo atveju ISO projekto dokumentus) technikos komiteto nariams, parengti komentarų suvestines ir balsuoti (šiuo atveju dėl ISO projekto) dėl jų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė 2018-09-05 (tik likus 5 proc. iki numatyto laiko pabaigos) ISO projekto dokumentus LST TK nariams svarstyti, tačiau neparengė suvestinių ir nebalsavo nustatyta tvarka, suprasdamas, kad yra LST TK 90 sekretorius ir žinodamas, kad nusižengia teisės aktams

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, surinkti duomenys patvirtina išvadoje suformuluotą teiginį, kad V. J., nesilaikydamas nustatytų procedūrų ir laiku neatlikęs balsavimo už ISO 2018-06-22 paskelbtą projektą ISO/NP 23595 Leniniug and Development. savo veiksmais pažeidė Departamento direktoriaus 2017-04-12 įsakymu Nr. V-41 „Dėl Organizacinio standartų skyriaus ir tarptautinių ryšių poskyrio nuostatų bei pareigybės aprašymų patvirtinimo” patvirtintų Organizacinio standartų skyriaus vyriausiojo specialisto (A 13) pareigybės aprašymo 7.5 papunktį „teikia svarstyti Lietuvos. Europos ir tarptautinių standartų ir kitų leidinių projektus technikos komiteto nariams, jei reikia, ir kitoms suinteresuotosioms institucijoms, rengia komentarų suvestines ir balsuoja dėl jų nustatyta tvarka;“; Valstybės tarnybos įstatymo (2002-07-01 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą .,<...>. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą „laikytis <...>, įstatymų ir kitų teisės aktų;”. 4 punktą „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;“; Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 986, 2.3. papunktį „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, 2.5. papunktį „vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, ir padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis nusižengimas padarytas 2018-09-14 dėl aplaidumo. Lengvinančių aplinkybių nėra. V. J. savo kaltės nepripažįsta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad laiku atlikti užduotį jam sutrukdė kasmetinės atostogos ir sugedęs elektroninis paštas. ISO projekto teikimo pradžia 2018-06-22, o balsavimo pabaiga - 2018-09-14. Pareiškėjo kasmetinių atostogų laikotarpis nuo 2018-07-30 iki 2018-08-31. Teismo vertinimu pareiškėjas būdamas pareigingas turėjo pakankamai laiko atlikti jam pavestas sekretoriaus funkcijas. Taip pat sprendžia, kad vienos dienos elektroninio pašto gedimas taip pat neturėjo įtakos užduoties įvykdymui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2018-10-19 įsakymas Nr. V-81 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. J.“, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič