Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiųjų J. M. ir R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria J. M. ir R. M. skundas netenkintas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. Jankelait 2017 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-82908330-17 pakeistas: D. E. veika pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir D. E. paskirta 11 eurų dydžio bauda. Paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. Jankelait 2017 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-82908330-17, toje dalyje, kurioje D. E. pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 220 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir D. E. paskirta galutinė 220 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulė V. Vonsevičiūtė 2016 m. spalio 23 d. D. E. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-75602696-16, kuriame nurodė, kad 2016 m. spalio 23 d, apie 17.19 val., Rokantiškių g. 53 Vilniuje, D. E., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. reikalavimus, vairavo automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neįvertino meteorologinių oro sąlygų, kelio dangos, nepasirinko saugaus greičio, todėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje nukentėjo automobilio „Volvo V70“ vairuotojas R. M. bei keleivė J. M., be to eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas M. Jankelait 2017 m. sausio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 10N-82908330-17, kuriuo pripažino, kad D. E. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 220 eurų baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi J. M. ir R. M. skundo netenkino. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. Jankelait 2017 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-82908330-17 pakeitė: D. E. veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir D. E. paskyrė 11 eurų dydžio baudą. Paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. Jankelait 2017 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-82908330-17, toje dalyje, kurioje D. E. pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 220 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrino ir D. E. paskyrė galutinę 220 eurų dydžio baudą.

Nukentėjusieji J. M. ir R. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti.

Nukentėjusieji J. M. ir R. M. su skundžiama nutartimi nesutinka, mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų ir suinteresuoto asmens parodymų, nepaskyrė autotechninės ekspertizės, todėl netinkamai kvalifikavo D. E. veiksmus.

Apeliantai pažymi, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo visiškai naujos įvykio aplinkybės, kurias teismas privalėjo įvertinti. 2017 m. kovo 22 d. posėdžio metu apklausiamas D. E. nurodė, kad jo automobilis buvo techniškai netvarkingas, automobilį mėtydavo. Nors jis tai pajuto valandą ar dvi iki įvykio, tačiau dėl savo neapdairumo važiavo toliau. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas D. E. pripažino, kad vairavo netvarkingą automobilį ir tai buvo autoįvykio priežastis, tačiau apylinkės teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. Apylinkės teismas taip pat nevertino ir tos aplinkybės, kad D. E. leistiną greitį viršijo 20 km/h.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų J. ir R. M. bei D. E. parodymų. Nukentėjusieji aiškino, kad automobilis BMW slydo tyčia: važiavo dideliu greičiu, prasisukinėjo automobilio ratai, priekiniai ratai buvo išsukti į kairę, po to staiga į dešinę. Dėl šios priežasties transporto priemonė greitai pakeitė savo judėjimo kryptį ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei kaktomuša trenkėsi į nukentėjusiųjų automobilį. D. E. aiškinimas, kad, važiuojant ketvirta pavara nepavyko įvažiuoti į kalną, todėl jis perjungė trečią pavarą, neįtikinantis. Be to jis, rašydamas pirminį paaiškinimą bei bylos nagrinėjimo policijos komisariate metu, nenurodė, kad vairavo netvarkingą automobilį, jis slydo šonu bei nepaminėjo aplinkybės, kad iš paskos važiavo draugų automobilis. Apeliantų manymu, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nepaskyrė autotechninės ekspertizės, nors konstatavo, jog byloje pakanka duomenų ekspertizei atlikti.

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad D. E. tyčia viršijo leistiną greitį, spaudė akseleratorių, sukiojo automobilio vairą, stengėsi „driftinti“, dėl to nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir koktomuša „tranavo“ nukentėjusiųjų automobilį. Tokie D. E. veiksmai, apeliantų nuomone, atitinka ATPK 124² straipsnyje nuodytus chuliganiško vairavimo požymius. Todėl jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti ir jam paskirta per švelni nuobauda.

Atsiliepimas į nukentėjusiųjų J. M. ir R. M. skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų J. M. ir R. M. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis teisėta, pagrįsta, todėl paliktina galioti nepakeista.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nepagrįstas nukentėjusiųjų J. M. ir R. M. apeliacinio skundo argumentas, jog D. E. veiksmai sudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnyje, sudėtį.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų.

Pažymėtina, jog šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. E. tyčia pavojingai vairavo, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą visuomeninei tvarkai ir kitiems eismo dalyviams, t. y. suvokė, kad vairuoja, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir tokiu būdu kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog byloje nepakanka duomenų pagrįsti, kad D. E. kelių eismo taisykles pažeidė tyčia dėl chuliganiškų paskatų.

Nukentėjusieji J. M. ir R. M. aiškino, kad jie 2016 m. spalio 23 d. apie 17 val. važiavo lankyti kapaviečių. Rokantiškių gatvėje išvažiavus už posūkio, jie pamatė priešpriešais dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris skriejo šonu, sukosi kaire puse į juos. Automobilis apsisuko ir trenkėsi į juos kaktomuša. Kai jie išlipo iš automobilio, aplink juos vaikščiojo penkių asmenų būrys, sakė: „džiaukitės, kad likote gyvi, seniai“. Po įvykio R. M. visą mėnesį skaudėjo krūtinę. J. M. dėl degeneracinių susirgimų buvo nedarbinga, vis dar bijo važiuoti automobiliu (b. l. 122, 123). Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. E. pripažino, kad viršijo leistiną greitį, važiavo apie 60 km/val greičiu, aiškino, jog specialiai automobilio slydimo nesukėlė, vairavo techniškai netvarkingą automobilį, todėl automobilio pavaras iš ketvirtos perjungus į trečią, jį „užmetė“. D. E. stengėsi automobilį suvaldyti taip, kaip jį mokė: spaudė ir atleidinėjo greičio pedalą, tačiau transporto priemonės ištiesinti nepavyko, ji tapo nevaldoma ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu (b. l. 123). Kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu automobilyje važiavęs liudytojas V. P. parodė, kad, jiems važiuojant į kalną, pajuto, jog D. E. per daug greitai pasuko vairą į dešinę, automobilio galinė dalis pradėjo čiuožti. D. E. bandė grįžti į savo eismo juostą, ištiesinti vairuojamą transporto priemonę, tačiau susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu (b. l. 125). Taigi tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek kartu su juo važiavęs liudytojas V. P. aiškino, kad D. E. tyčios vairuoti chuliganiškai neturėjo, o automobilio nesuvaldė dėl vingiuotoje kelio atkarpoje buvusių sudėtingų eismo sąlygų, viršyto greičio ir per staigių manevrų. Liudytojas pareigūnas M. Jankelait parodė, kad minėtoje gatvėje nuolatos vyksta eismo įvykiai. Susidūrimo mechanizmas ir D. E. aiškinimas patvirtina, kad tai buvo netyčinis veiksmas. Jei asmuo būtų vairavęs chuliganiškai, tada būtų įvykęs kitoks susidūrimas (b. l. 124). Liudytojas policijos pareigūnas A. Norvila patvirtino, kad iš susidūrimo mechanizmo buvo galima spręsti, jog transporto priemonės vairuotojas stengėsi išvengti susidūrimo: automobilio ratai buvo susisukę, jei būtų automobilis čiuožęs šonu, jis būtų šonu ir atsitrenkęs. Ant asfalto nebuvo stabdymo žymių. Be to buvo prastas matomumas, šlapia kelio danga (b. l. 124). Tai, kad minėtoje kelio atkarpoje danga buvo drėgna patvirtino ir nukentėjusysis R. M. (b. l. 122). Šios aplinkybės nurodytos ir 2017 m. sausio 11 d. R. R. paaiškinime (b. l. 27). Nors nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, jog D. E. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė naujas įvykio aplinkybes, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog jo aiškinimas apie eismo įvykį ir jo esmines priežastis viso proceso metu buvo nuoseklus. Taigi aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. E. neįvertino vairavimo sąlygų sudėtingumo, nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė automobilio ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu nukentėjusiųjų J. M. ir R. M. automobiliu. Šie jo veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytų pažeidimų sudėtį.

Apylinkės teismas, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, pagrįstai D. E. veiksmus iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuovo į ANK 417 straipsnio 8 dalį. Įvertinęs D. E. padaryto nusižengimo pobūdį, tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), viena atsakomybę sunkinanti (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), pagrįstai jam paskyrė nuobaudą, lygią ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Paskirtas nuobaudas subendrino nepažeisdamas nuobaudų bendrinimo taisyklių (ANK 38 straipsnis).

Apylinkės teismas, ištyręs šiuos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog skirti autotechninę ekspertizę šioje situacijoje nėra pagrindo.

Taigi naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį dėl nukentėjusiųjų J. M. ir R. M. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nukentėjusiųjų J. M. ir R. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.