Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant ieškovei D. K., ieškovės atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, atsakovui A. G., nedalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo; išvadą teikianti institucija -Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, nors jam ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. (b.16,17,28 l.)

Išvadą teikiančios institucijos -Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, šalys tam neprieštaravo. 2016-03-17 išvadoje Nr.VT14-419 dėl tėvystės nustatymo neprieštaravo, teigė, kad nustačius biologinį tėvą, nustatytina vaikų gyvenamoji vieta su motina, priteistinas materialinis išlaikymas, nevaržomas tėvo bendravimas su vaikais atitinka jų teises ir teisėtus interesus (b.25-27 l.)

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė teismo ieškinį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas tėvystės neįteisino būdamas laisvėje, kadangi vaikų gimimo metu jie abu buvo nepilnamečiai, nesurinko notarui visų reikiamų dokumentų. Atsakovui esant laisvėje, jie su juo ir vaikais gyvenę kartu, tačiau po močiutės mirties, susipykę, ir gyvena atskirai. Ji gyvenanti su vaikais jos mamos namuose.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutikdamas su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Paaiškino, kad vaikai gimė jam kartu gyvenant su D. K., jis yra vaikų tėvas, joks kitas vyras juo negalėtų būti, DNR ekspertizė nereikalinga. Jie abu kartu gyvendami išlaikė vaikus. Kodėl ankščiau neįforminęs tėvystės, nežinantis. Kartu negyvenantis nuo močiutės laidotuvių, 2014 m. kovo mėnesio, nuo tada ir nesirūpinantis vaikais, išlaikymo neteikiantis. Jis buvo suimtas nuo 2014-03-13 iki 2015-04-13, grįžęs gyvenęs su savo motina, vėl suimtas 2015-10-13. Jo nuomone atsakovė siekdama prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą, siekia pasipelnyti. Sutinkantis atlyginti advokato išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškinio, byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, jos atstovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokę nebuvo, tačiau kartu gyveno, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K., (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. K., kurių gimimo liudijimuose tėvas neįrašytas, įrašyta motina D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)b.8, 9 l.)

Dėl tėvystės nustatymo.

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas tėvystę pripažįsta, jos neginčija, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio įrodinėjimo (CPK 187 str., 182 str. 1 d. 5 p., 268 str. 5 d., CK 3.146 – 3.148 str.) ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas A. G. yra A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. K. ir K. K. išlaikymui po 100 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas neginčija savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir sutinka mokėti išlaikymą po 100 eurų kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Kadangi ginčo tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo nėra, ieškovės prašymas tenkintinas, iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. K. ir K. K. išlaikymui priteistina po 100 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.192 str., 3.190 str., CPK 268 str. 5 d.). Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4800 eurų išlaikymo įsiskolinimą už 24 mėnesius. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. (CK 3.192 str.1 d.). Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento, tačiau sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo priteisimo iš biologinio tėvo, kuris tėvu įrašytas tik nustačius tėvystę teismo sprendimu, būtina įvertinti, ar gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas asmuo iki tol teikė vaikui išlaikymą. Nepilnamečių vaikų A. K. ir K. K. gimimo liudijimuose tėvas nėra įrašytas, vadinasi, joks kitas asmuo vaikui išlaikymo neteikė. Ieškovė teigė, kad atsakovas neišlaikė vaikų nuo 2014 m. kovo mėnesio, nuo kada atsirado teisė į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Atsakovas pripažino, kad neteikia vaikams išlaikymo nuo 2014 m. kovo mėnesio. Ieškovė ieškinyje teigė, kad ji nedirbanti, gaunanti tik 30,40 Eur išmoką vaikui, iš ko išlaikanti abu vaikus, tokių pinigų nepakanka net būtiniausiems vaikų poreikiams. Nors jai padeda tėvai, tačiau teismas vertina tai, kad seneliai neturi įstatymo numatytos pareigos išlaikyti anūkus. Teismo vertinimu, nors atsakovas buvo suimtas, tačiau tai atsitiko dėl jo nusikalstamų veiksmų, tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaikus. Be to atsakovas nurodė, kad dar prieš suėmimą jau negyveno su ieškove ir vaikais, jų neišlaikė, būdamas paleistas iš suėmimo taip pat kartu negyveno, išlaikymo neteikė. Teismas daro išvadą, kad atsakovui neteikiant vaikams išlaikymo, nebuvo vaikų teisė į išlaikymą užtikrinta pakankamai. Dėl to atsakovo teiginys, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą pasipelnymo tikslu, yra nepagrįstas. Kadangi atsakovas privalo išlaikyti vaikus, jam jų neišlaikant nebuvo užtikrintas tinkamas jų išlaikymas, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 4800 eurų vaikų išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir K. K. gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę bei sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būrų nustatyta su vaiko motina, ieškovės prašymas tenkintinas, A. K. ir K. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove D. K.. (CK 3.169 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.(CK 3.170 str.) Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.(CK 3.170 str.4 d.). Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka nustatytina laisva pagal atskirą išankstinį tėvų susitarimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje yra atleista įstatymu bei 2016-02-01 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-274-1265. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41 euras žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 41 euras žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 216 eurų žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei priteistinos, nes jos, 6,74 euro viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793). Taip pat ieškovės atstovė prašė priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas -198,12 eurus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-05-10 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.NTP-7-5279), su jų sumokėjimu atsakovas sutiko.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 279, 307 str.. straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o šie - jo vaikai;

Priteisti iš A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukteriai K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis piniginėmis išmokomis po 100,- Eur/mėn. kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2016 m. kovo 14 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukteriai K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), už 24 mėnesius iki ieškinio priėmimo teisme dienos 2016 m. kovo 14 d., kas sudaro 4800,-Eur (100 Eur/mėn. x 12 mėn. x 2 asm. = 4800,- Eur).

Nepilnamečių vaikų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Tėvo, A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką nustatyti laisvą pagal atskirą išankstinį tėvų susitarimą.

Priteisti iš atsakovo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 298,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis) žyminio mokesčio valstybei; išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 6,75 Eur (šešis eurus 75 eurocentus), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas - 198,12 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 12 eurocentų);

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Teismo sprendimo nuorašą pasiųsti šalims - ieškovei, jos atstovei ir atsakovui.

Atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.