Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-09-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-470-513/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-01
Bylos Nr.
II-470-513/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pažeidėjas
R. K.
Pareiškėjas
R. K.
Advokatai
Darius Krencius
Administracinė byla Nr. II-470-513/2008Procesinio sprendimo kategorija (S) 39.1.;40.1.1.;52.2.;73.;78.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K. , jo atstovui advokatui Dariui Krenciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui dėl 2008-06-11sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. 2008-06-25 pateikė skundą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui (toliau – ir Institucija) dėl 2008-06-11 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės J. K. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 0437-0231, kurioje jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 41 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda, panaikinimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde prašo panaikinti minėtą nutarimą, nes mano, kad nubaustas nepagrįstai. Teigia, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 147 straipsnio 1 dalies, 230 straipsnio ir 268 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, todėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Nurodo, kad Institucija, suformuluodama kaltinimus minėtų straipsnių pagrindu, neišsiaiškino, ar buvo padaryti šie pažeidimai, ar jis kaltas kiekvieno iš jų padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 41 straipsnio l dalį užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises į darbą ir poilsį įstatymo nurodytomis sąlygomis. Šiuo atveju nei 2008-05-28 administracinio teisės pažeidimo protokole, nei 2008-06-11 nutarime nenurodyta, kaip tiesiogiai buvo ribojamos darbuotojų teisės į darbą ir poilsį bei kaip tai pasireiškė. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl administracinės bylos teisena nutrauktina, nesant jo veikoje pažeidimo numatyto LR ATPK 41 straipsnio 1 dalyje sudėties (b.l. 4-7).

Atsiliepimas

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija - Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius - atsiliepime nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Prašo palikti galioti institucijos nutarimą administracinėje byloje Nr. 0437-0231. Nurodo, jog visi įrodymai apie R. K. pažeidimą surinkti ir pateikti su administracinės bylos medžiaga. Nurodo, kad pažeidimai teatre nustatyti 2008 metų gegužės mėnesį patikrinimo metu. Darbo tvarkos taisyklėse patikrinimo metu pastebėta, kad jose įrašytos ne visos darbuotojų grupės, o būtent - gaisrininkų, kuriems tokiu būdu nenustatytas darbo ir poilsio režimas ir taip pažeistas Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis. Darbuotojai priimti į darbą, nesudarius su jais darbo sutarčių, o priimti pagal darbdavio įsakymus. Taip pat teatro vadovas nėra suderinęs, kaip to reikalauja Darbo kodekso 230 straipsnis, darbo tvarkos taisyklių su darbuotojų atstovais – profsąjungomis. Darbo tvarkos taisyklės su profsąjunga buvo derinamos ir iki 2006-11-01, šias taisykles darbdavys prašė profsąjungos laikyti galiojančiomis. Tačiau po minėto termino taisyklės liko nesuderintos, todėl profsąjungos negali veikti darbuotojams svarbių klausimų, tokių kaip darbo laikas ir poilsis, sprendimų. Tokiu būdu yra pažeidžiamos kolektyvinio atstovavimo teisės, numatytos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 22 straipsnyje. Nurodė, kad R. K. , prieš pradėdamas dirbti teatro vadovu, privalėjo pasitikrinti savo žinias darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Jo pareigybės nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-21 nutarimu Nr. 292 patvirtintame sąraše, kuriame esantys darbdaviai yra atleisti nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestacijos). Tai, kad teatre yra asmuo, atsakingas už darbų saugą, neatleidžia R. K. nuo minėtos atestacijos. Be to, šį pažeidimą įrodo tai, kad R. K. vėliau šį pažeidimą pašalino – atestavosi iš saugos ir sveikatos srities ir 2008-07-28 inspekcija gavo R. K. darbų saugos pažymėjimo kopiją. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, R. K. pažeidimai visiškai įrodyti. Bylą prašo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 129-130).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. R. K. paaiškino, kad kolektyvinės sutarties pasirašymas yra komplikuotas, nes yra dvi profesinės sąjungos ir jos tarpusavyje nesusitaria. Šiuo metu yra pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Teigia, kad visi trūkumai teatre atsirado dirbant kitiems vadovams. 2008-06-25 raštu informavo darbo inspekciją apie pažeidimų pašalinimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jo ginamojo veiksmuose nėra kaltės ir LR ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nes darbo vidaus tvarkos taisyklės teatre galioja, o kolektyvinė sutartis nėra pasirašyta, nes vyksta derybos su profesine sąjunga; darbo tvarkos taisyklės yra patvirtintos buvusios teatro vadovės A. N. 2006-05-16 įsakymu ir jos galioja; iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad visų darbuotojų, tarp jų ir gaisrininkų, darbo laiko grafikai yra suderinti, be to, protokole Institucija konkrečiai neįvardija, kurių darbuotojų darbo laiko grafikai yra nesuderinti; R. K. yra įgaliojęs asmenį, kuris atsakingas už darbuotojų sveikatos ir saugos sritį teatre, todėl jis Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Šių motyvų pagrindu prašo R. K. skundą tenkinti ir Institucijos nutarimą panaikinti, ir bylą nutraukti (b.l. 135-139).

Institucija apie teismo posėdį informuota tinkamai. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (LR ABTĮ 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad 2008-05-28 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Jūratė Kašėtaitė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0437-0231, kuriame R. K. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, kaltinamas pažeidęs Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, nes teatro darbo tvarkos taisyklėse nenustatyta kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko kaita per parą ir savaitę; Darbo kodekso 230 straipsnį, nes darbo tvarkos taisyklės nesuderintos su darbuotojų atstovais; Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalį, nes R. K. žinios nepatikrintos iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, jis neturi darbų saugos pažymėjimo, ir tokiais veiksmais pažeidęs LR ATPK 41 straipsnio 1 dalį (b.l. 10-11).

2008-06-11 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Jūratė Kašėtaitė priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 0437-0231, kuriuo nustatė, kad R. K. neužtikrina, kad teatro veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, ir pažeidė : Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, nes teatro darbo tvarkos taisyklėse nenustatyta kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko kaita per parą ir savaitę; Darbo kodekso 230 straipsnį, nes darbo tvarkos taisyklės nesuderintos su darbuotojų atstovais; Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalį, nes R. K. žinios nepatikrintos iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, jis neturi darbų saugos pažymėjimo, ir taip pažeidė LR ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Šiuo nutarimu Institucija paskyrė R. K. 1000 litų baudą (b.l. 8-9).

Institucija, skirdama R. K. administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į tai, kad pažeidimus R. K. pradėjo šalinti pažeidimus (2008-06-09 užsiregistravo į darbdavių kursus iš saugos ir sveikatos srities) ir, vadovaudamasi LR ATPK 30, 30¹, 30² straipsniais, paskyrė jam administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis mažesnis, nei sankcijoje už šį pažeidimą numatytas vidurkis.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka LR ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, juos surašiusi pareigūnė tokią teisę turėjo (LR ATPK 233 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Darbo kodekso 230 straipsnio pažeidimo.

Nustatyta, kad Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre galioja buvusios teatro vadovės A. N. 2006-05-16 įsakymu Nr. T1-43 patvirtintos darbo tvarkos taisyklės (b.l. 79). Šias taisykles A. N. derino su Klaipėdos miesto ir apskrities profesine sąjunga, kuri teikime „Dėl vidaus darbo tvarkos taisyklių“ siūlė šias taisykles laikyti galiojančiomis iki 2006-11-01, t.y. iki Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvinės sutarties pasirašymo (b.l. 78). Duomenų, kad teatras yra pasirašęs kolektyvinę sutartį, nėra. Pažymėtina, kad nuo 2007-11-26 teatro vadovu pradėjęs dirbti R. K. , toliau derino ir derina šios sutarties projektą su profesinėmis sąjungomis (b.l. 12, 21-33, 125). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad darbo tvarkos taisyklės teatre galioja ir jos buvo derintos, ir šiuo metu derinamos tikslu sudaryti kolektyvinę sutartį. Pažymėtina, kad kolektyvinės sutarties sudarymas yra gana ilgas ir sudėtingas procesas, šiuo konkrečiu atveju tai patvirtina teatro ir profesinės sąjungos bendradarbiavimas (b.l. 12, 21, 23-33). Taigi, Institucijos kaltinimas R. K. , kad teatre darbo tvarkos taisyklės nesuderintos su darbuotojų atstovais ir kad taip R. K. pažeidė Darbo kodekso 230 straipsnį, laikytinas nepagrįstu ir konstatuotina, kad R. K. kaltės pažeidus Darbo kodekso 230 straipsnį nėra.

Dėl Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Šis Darbo kodekso straipsnis reglamentuoja darbo laiko režimą. R. K. kaltinamas pažeidęs darbo laiko režimą reglamentuojančias nuostatas, nes teatro darbo tvarkos taisyklėse nenustatyta kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko kaita per parą ir savaitę. Iš Institucijos administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamo kaltinimo R. K. lieka neaišku, kurių teatro darbuotojų (darbuotojo) darbo ir poilsio laiko kaita per parą ir (ar) savaitę nėra nustatyta teatro darbo tvarkos taisyklėse (b.l. 10-11). Iš pateiktų teatro spektaklių ir repeticijų tvarkaraščių matyti, kad teatro darbuotojų darbo ir poilsio laikas per ir savaitę buvo paskirstytas (b.l. 35-49). Vertinant šias aplinkybes, konstatuotina, kad Institucijos kaltinimas R. K. – jį pažeidus Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, nepagrįstas, todėl konstatuotina, kad R. K. kaltės, pažeidus Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, nėra.

Dėl Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvieno darbuotojo ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-03-21 nutarimu Nr. 292 „Dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašo ir darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašo patvirtinimo“ patvirtino darbdavių, darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašą. Išanalizavus šio nutarimo II dalies, 3 punkto, 3.1. – 3.5. papunkčių nuostatas, darytina išvada, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nėra viešąjį administravimą vykdanti valstybės institucija ar įstaiga, todėl teatro vadovas nėra atleidžiamas nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo). Atsižvelgiant į tai, R. K. argumentas, kad teatre yra atsakingas už darbų saugą jo, kaip darbdavio, įgaliotas asmuo, atmestinas kaip nepagrįstas. Konstatuotina, kad 2008-05-28 Institucija protokole ir 2008-06-11 nutarime pagrįstai ir teisėtai nurodė ir nustatė faktą, kad R. K. dirba teatro vadovu, tačiau jo žinios iš saugos ir sveikatos srities nepatikrintos ir jis neturi darbų saugos pažymėjimo. Taigi, R. K. yra pažeidęs Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalį, jo kaltė šiuo pažeidimo padarymu nustatyta teisėtai ir pagrįstai.

Vertinant nustatytų šioje byloje aplinkybių visetą, konstatuotina, kad R. K. veika Institucijos pagal LR ATPK 41 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis padarė administracinį pažeidimą darbo srityje, pažeidė Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies nuostatas – dirbo privalomai nepasitikrinęs žinių iš saugos ir sveikatos srities, todėl ir neturėjo privalomo turėti darbų saugos pažymėjimo, tačiau kitų – Darbo kodekso 230 straipsnio ir 147 straipsnio 1 dalies nuostatų -nepažeidė.

Atsižvelgiant į tai, kad R. K. veika dėl administracinio teisės pažeidimo iš esmės tik dėl vieno iš trijų jam taikytų darbo įstatymų pažeidimų įrodyta, todėl neskirti R. K. administracinės nuobaudos ar administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo, tačiau spręstinas klausimas dėl R. K. skirtos administracinės nuobaudos sumažinimo (švelninimo).

Skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnio 1 dalis).

Analizuojant padaryto pažeidimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad R. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pažeidimu jokios žalos sau ir (ar) kitiems asmenims, ir (ar) jų turtui nepadarė, iki patikrinimo teatro vadovu dirbo tik pusę metų, pažeidimą pašalino – pateikė Institucijai darbų saugos pažymėjimą ir jo žinios iš saugos ir sveikatos srities patikrintos (b.l. 100, 108, 129-130), todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti neskiriant R. K. administracinės nuobaudos (LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123-124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies, pakeisti 2008-06-11 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės J. K. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 0437-0231 – nustatyti, kad R. K. veikoje yra LR DK 268 straipsnio 1 dalies ir, atitinkamai, LR ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, tačiau administracinės nuobaudos neskirti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Irma Čuchraj