Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-631-383/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
1S-631-383/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00141-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
V. L.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-631-383/2016
Proceso Nr. 1-10-1-00141-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016-03-14 nutarimą taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., nuteistas 2013-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 6 d. – 4 metams laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014-04-30, bausmės pabaiga – 2018-04-28.

Žemesnės instancijos teismas

2016-03-14 Komisijos priimtu nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. L., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio 18 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK)157 str. 2 d. 1 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-19 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog nuteistasis V. L. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

Nesutikdamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutartimi, V. L. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, panaikinti skundžiamą nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog teismas visiškai neįvertino ir net nevertino pastangų per visą nuteistojo bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu. Taip pat neatsižvelgė į jo asmenybę, tai, kad V. L. nėra nusižengęs vidaus taisyklėms, pirmą kartą teistas ir atitinka visus įstatymo kriterijus kuriuos numato LR BVK. Nuteistojo teigimu pagal „OASys“ metodika, jo vertinimo rezultatas yra 22 balai, o tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, pataisos namuose išklausė kursus apie alkoholio žalą žmogui, aplinkiniams ir artimiesiems. Teismas neatsižvelgė į socialinės reabilitacijos skirtas nuteistajam ir atliktas rekomendacijas, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis pažymi, jog šiuo metu yra atlikęs pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės ir per tą laiką atsakingai pradėjo žiūrėti į savo gyvenimą ir jo pasekmes. Išėjus į laisvę UAB „duomenys neskelbtini" priims jį į darbą dirbti vadybininku. Per bausmės atlikimo laiką, buvo skatintas du kartus, savaitgaliais iš pataisos įstaigos vyksta namo, pas savo artimuosius ir išvykų metu nebuvo pažeidęs jokių taisyklių. Be to, šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku, taip pat dirba visuomeniniais pagrindais. Artimai bendrauja su savo šeima ir vaikais. Nuteistojo įsitikinimu, teismas turi vadovautis bausmės vykdymo tikslais, paskirtimi, bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.

2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Įvertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. L. priklauso žemos rizikos grupei – 22 balai. Vis dėlto, net ir esant žemai rizikos grupei, turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje, mąstymas ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis iš tiesų savo elgesį jau koreguoja teigiama linkme, jo elgesys gerėja, į pravedamas socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai, per bausmės atlikimo laiką nebaustas drausmine tvarka, o už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje bei sąžiningą darbą paskatintas du kartus. Tačiau, socialinio tyrimo išvados rengėjų nuomone, vis dar egzistuoja trys kriminogeniniai veiksniai, prognozuojantys pakartotinį jo nusikalstamumą, t. y. ankstesnis gyvenimo stilius (atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumą, tačiau pripažįsta, kad yra tekę atsidurti rizikingose situacijose, pripažįsta, kad anksčiau yra tekę elgtis neatsakingai); mąstymas ir elgesys ( ne visuomet sugebėjo pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai. Pripažįsta, kad anksčiau yra tekę elgtis impulsyviai, sprendimus priimti neatsakingai. Supranta, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nelabai suvokia, kad jos gali kartotis, egzistuoti); elgesys gali būti priklausomas nuo aplinkos.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju V. L. mąstymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už neatsargaus nusikaltimo padarymą sukėlusio itin sunkias pasekmes (žuvo žmogus). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų LR BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis V. L. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, du kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, pataisos įstaigoje dirba, charakterizuojamas teigiamai, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. L. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis V. L. neatitinka LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. L. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danutė GiačaitėJurgis Kiškis