Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-581/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
1A-260-581/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-18214-17
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas
Nuteistasis
S. M.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-581/2017Teisminio proceso Nr. 01-1-18214-17Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.;2.4.6.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,nuteistajam S. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi, S. M. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. balandžio 16 d. 18.30 val., ir suėmime nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 16 d. apie 18 val., būdamas neblaivus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto su šeimos nare - sugyventine N. Z. M. metu tyčia sudavė kumščiu N. Z. M. į veidą, po to rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai N. Z. M. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

2. S. M. gynėjas advokatas Audrius Leonavičius skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat, teismui padarius išvadą, kad S. M. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, prašo skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

2.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai, neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, savo išvadų nepagrindė abejonių nekeliančiais įrodymais, todėl nepagrįstai S. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2.2. Teigia, kad nuosprendis iš esmės grindžiamas pirminiais nukentėjusiosios N. Z. M. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, policijos pareigūnės Ž. Č. surašytu įvykio vietos apžiūros protokolu, tačiau nurodo, kad paminėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie neva N. Z. M. sumušimą yra užfiksuoti netinkamai. Pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tokių aplinkybių, kokios yra užfiksuotos jos pirminėje apklausoje, policijos pareigūnams ji nepasakojo. Nukentėjusioji nurodė, kad policijos pareigūnas apklausos metu jos nieko neklausinėjo, o pats surašė apklausos protokolą ir davė nukentėjusiajai pasirašyti. Nukentėjusioji apklausos protokolo net neskaitė, kadangi tuo metu neturėjo akinių, tačiau pasirašė. Pažymi, kad apklausos protokole yra užrašyti teisiniai terminai, pvz. „baudžiamasis įsakymas“ ir pan., kurių N. Z. M., neturėdama išsilavinimo, apklausiama negalėjo nurodyti. Po įvykio N. Z. M. buvo pasimetusi, susijaudinusi, viskas vyko greitai, jai skaudėjo lūpą, kurią ji prisikando, kada S. M. stipriai ją papurtė po to kada jie susiginčijo. Kambaryje tuo metu daugiau žmonių nebuvo. Liudytojas A. V. tuo metu buvo išėjęs į lauką ir pats nusprendė iškviesti policiją. Teigia, kad N. Z. M. buvo supykusi ant S. M., nes jis buvo išgėręs, elgėsi agresyviai, tačiau apklausiama teisėjos nukentėjusioji neigė, kad S. M. sudavė jai du smūgius į veidą, prakirto lūpą, po to ją smaugė, t. y. paneigė tas faktines aplinkybes, kurios fiksuotos į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir nurodytos kaltinamajame akte.

2.3. Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų kokiu būdu buvo sužalota N. Z. M. lūpa, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ar nukentėjusioji iš tiesų buvo smaugiama. Teigia, kad teismo ekspertas neapžiūrėjo N. Z. M., kuris ir galėjo nurodyti kokie konkretūs sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai, ar fiksuoto sužalojimo – lūpos sužalojimo, negalėjo pasidaryti pati – sukasdama lūpą. Taip pat nenustatyta, kokie sužalojimai buvo padaryti nuo, kaip teigiama, S. M. suduotų dviejų smūgių, pažyminti, kad jokie veido patinimai praėjus dviem dienoms po įvykio apžiūrint nukentėjusiąją nėra fiksuojami. Teigia, kad nėra paneigta aplinkybė, jog lūpą N. Z. M. galėjo įsikąsi ir susižaloti pati. Jokie kiti sužalojimai, tuo pačiu ir smaugimo žymės, niekur nėra užfiksuoti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu N. Z. M. paneigė aplinkybę, kad buvo smaugiama, jog jai buvo suduoti smūgiai kumščiu ar ranka, o byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų S. M. smurtavimo prieš N. Z. M. faktą.

2.4. Teismui nenustačius pagrindo nagrinėjamoje byloje S. M. išteisinti, mano, kad jam turi būti skiriama žymiai švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Nurodo, kad S. M. susitaikė su nukentėjusiąją, nukentėjusioji seniai jam atleido ir nori toliau kartu gyventi su S. M., nori, kad S. M. toliau ją prižiūrėtų, kadangi pati turi sveikatos problemų ir dėl nefunkcionuojančių sąnarių praktiškai nevaikšto, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir S. M. tokią priežiūrą iki nagrinėjamo įvykio teikė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas į visas paminėtas aplinkybes turėjo atsižvelgti ir S. M. paskirti švelnesnę bausmę.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. M. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas – teigiama, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. M. smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę N. Z. M.. Taip pat prašoma nenustačius pagrindo nagrinėjamoje byloje S. M. išteisinti iš jam pareikšto kaltinimo, skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra išsamiai aptarti, išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – t. y. tyčia sudavė kumščiu N. Z. M. į veidą, po to rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė nukentėjusiajai N. Z. M. fizinį skausmą. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

8. Nuteistasis S. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konflikto su N. Z. M. metu buvo suėmęs už N. Z. M. chalato, ties krūtine, ir ją papurtė, tačiau teigė nepamenantis, jog įvykio metu mušė N. Z. M., jos nesmaugė, mano, kad negalėjo nukentėjusiajai suduoti smūgio ranka į veidą (1 t. b. l. 147-148). Iš ikiteisminio tyrimo metu - kitą dieną po įvykio (2017-04-17), duotų S. M. paaiškinimų matyti, kad jis nurodė, jog įvykio aplinkybių neatsimena, savo kaltę pripažįsta pilnai (1 t., b. l. 79). Nukentėjusioji N. Z. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad S. M. įvykio metu vieną kartą ją stipriai papurtė, dėl ko ji prisikando lūpą ir ją susižalojo, tačiau tvirtino, kad S. M. jai smūgių į veidą nesudavė, jos nesmaugė, paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus apie tai, kad S. M. jos atžvilgiu naudojo smurtą sukėlusį jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 175-176). Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtus nuteistojo S. M. bei nukentėjusiosios N. Z. M. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kitų byloje esančių įrodymų visumoje, pagrįstai S. M. parodymus vertino kaip siekį išvengti, o nukentėjusiosios N. Z. M. – kaip siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės S. M.. Teismas teisingai bei pagrįstai nurodė, jog aplinkybes, kad S. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai N. Z. M., patvirtina pirminiai įvykio aplinkybių fiksavimo duomenys – tarnybinis pranešimas Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, N. Z. M. protokolas – pareiškimas, apžiūros protokolai, N. Z. M. apklausos protokolas, taip pat liudytojų policijos pareigūnų V. S., Ž. Č. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

9. Tyrėjo V. S. surašytame 2017 m. balandžio 16 d. protokole - pareiškime nurodyta, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams N. Z. M. nurodė, jog S. M., būdamas neblaivus, naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu t. y. jai gulint lovoje sudavė rankos kumščiu du kartus į veidą, po to sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 5). Iš nukentėjusiosios N. Z. M. 2017 m. balandžio 16 d. apklausos protokolo matyti, kad įvykio metu S. M. rankos kumščiu du kartus sudavė jai į veido kairiąją pusę. Po to rankomis sugriebęs už kaklo pradėjo ją smaugti, tuo metu į butą įėjo policijos pareigūnai, kurie atitraukė S. M. nuo jos. Tokiais veiksmais S. M. sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., 14-15 b. l.). Iš vyr. patrulio S. N. 2017 m. balandžio 16 d. tarnybinio pranešimo Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad neblaivus S. M. smurtavo prieš N. Z. M., t. y. smūgiavo rankomis į veidą. Ant N. Z. M. veido matėsi sumušimo žymės. N. Z. M. paaiškino, kad smurtas jos atžvilgiu pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, nes ją rankomis per veidą daužė S. M.. Pažymėta, kad ant N. Z. M. veido, ties burna, matėsi patinimai ir kraujo žymės (1 t., b. l. 10-11). Tai, kad S. M. nukentėjusiosios N. Z. M. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, nukentėjusioji taip pat patvirtino praėjus kelioms dienoms po įvykio, o būtent: 2017 m. balandžio 18 d. tyrėjos Ž. Č. rašytame apžiūros protokole nurodyta, kad nuvykus pas N. Z. M. į namus ji patvirtino, kad S. M. įvykio metu sudavė jai kumščiu į veidą ir praskėlė lūpos vidinę pusę. Nurodyta, kad N. Z. M. lūpos vidinėje pusėje matoma kraujosruva, kitų sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 18). Byloje esančioje fotolentelėje Nr. 1 fiksuota kraujosruva viršutinės lūpos vidinėje pusėje (1 t., b. l. 20). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas tyrėjas V. S. nurodė, kad pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą N. Z. M. nurodė, jog S. M. sudavė jai kumščiu į veidą, prakirto lūpą, sakė, kad ją lyg tai smaugė. Ant N. Z. M. matėsi akivaizdūs sužalojimo požymiai, žaizda lūpoje; nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda, verkė; dejavo, kad pastoviai prieš ją vartoja smurtą, buvo išsigandusi. (2 t., b. l. 3). Liudytoja Ž. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. nuvyko pas N. Z. M. į namus ir matė praskeltą N. Z. M. lūpą, kuri kraujavo. N. Z. M. prašė ją apsaugoti nuo S. M., nes jo bijojo, jautėsi nesaugi (2 t., b. l. 4).

10. Visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad S. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiosios N. Z. M. atžvilgiu sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad S. M. prieš ją fizinio smurto nenaudojo, o tik vieną kartą papurtė ir dėl to ji pati įsikando lūpą, tačiau tokie nukentėjusiosios parodymai paneigti aukščiau aptartų duomenų visetu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš karto po įvykio gauti ir užfiksuoti duomenys, taip pat ir užfiksuota nukentėjusiosios N. Z. M. pozicija apie S. M. naudotą fizinį smurtą jos atžvilgiu, kurią nukentėjusioji patvirtino praėjus kelioms dienoms po įvykio, t. y. 2016 m. balandžio 18 d., nagrinėjamu atveju nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes apie fizinio smurto panaudojimą nukentėjusios atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nukentėjusiosios N. Z. M. parodymai duoti teismo posėdžio metu yra įtakoti siekio padėti S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

11. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo netinkamai užfiksuoti bylos duomenys – į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patys surašė nukentėjusiosios apklausos protokolą, N. Z. M. apklausos protokolą pasirašė jo neperskaičiusi, apklausos protokole yra užrašyti teisiniai terminai, kurių N. Z. M. negalėjo žinoti ir kt. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas tyrėjas V. S. patvirtino, kad nukentėjusiosios N. Z. M. apklausos protokole užfiksavo duomenis, kuriuos apklausos metu jam nurodė pati N. Z. M., patvirtino, kad apklausos protokolas N. Z. M. buvo perskaitytas, taip pat protokolą skaitė ir pati N. Z. M., pasirašė (2 t., b. l. 3). Taip pat pažymėtina ir tai, kad N. Z. M. apie S. M. naudotą smurtą jos atžvilgiu nurodė ne tik iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau ir praėjus dviem dienoms po įvykio – 2017 m. balandžio 18 d. tyrėjai Ž. Č. nurodė, jog S. M. naudojo smurtą jos atžvilgiu, parodė sužalojimą – kraujosruva lūpoje, kurią patyrė smurto prieš ją panaudojimo metu. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. Č. patvirtino, kad 2017 m. balandžio 18 d. nuvykus pas N. Z. M. į namus, ji patvirtino, kad buvo sužalota S. M., rodė sužalojimą lūpos vidinėje pusėje, kurį padarė S. M., prašė apsaugoti nuo S. M. (2 t., b. l. 4). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, skundo argumentai dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo netinkamai užfiksuoti N. Z. M. paaiškinimai, atmetami. Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti tiesiogines darbines savo funkcijas atlikusių policijos pareigūnų pirminiuose įvykio aplinkybių fiksavimo dokumentuose - tarnybiniuose pranešimuose, apklausos protokoluose ir kt., nurodytais duomenimis. Be tarnybinės pareigos išaiškinti nusikalstamą veiką pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą S. M. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis, todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su protokoluose fiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo. Be to, nurodytieji duomenys sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai jais vadovavosi, priimdamas sprendimą šioje byloje.

12. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusiosios N. Z. M. po įvykio neapžiūrėjo teismo medicinos specialistai ir jai padarytų sužalojimų neįvertino, ant nukentėjusiosios kaklo nėra užfiksuotos smaugimo žymės, nenustatyti konkretūs sužalojimai. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį fizinio skausmo sukėlimo asmeniui faktui įrodyti nėra būtini medikų apžiūros dokumentai ar specialisto išvados, todėl skunde paminėtos aplinkybės S. M. kaltės N. Z. M. sukėlus fizinį skausmą nepaneigia, o apylinkės teismas išvadą dėl S. M. kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė iš byloje surinktų įrodymų visumos, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

13. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su S. M. paskirta bausme bei prašoma skirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tokiam prašymui tenkinti nėra jokio pagrindo.

14. S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Už šią veiką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas S. M. paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad skirdamas nuteistajam S. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, įvertino nuteistojo asmenybę – nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, baustas administracine tvarka. Teismas pagrįstai nenustatė byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia aplinkybe teisingai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, teismas įvertino ir tai, kad S. M. prieš nukentėjusiąją N. Z. M. smurtauja nebe pirmą kartą. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą, kurios trukmę nustatė artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Nusikalstamą veiką S. M. padarė neatlikęs ankstesniu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl teismas teisingai bausmes subendrino, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. Jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, teisėju kolegijos vertinimu, nėra per griežta ar neteisinga. Pažymėtina, kad S. M. nuo 2012 m. jau šeštą kartą teisiamas už smurto panaudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją N. Z. M.. Nuteistajam ne kartą buvo skiriamos švelnesnės bausmės, taip pat taikytos jo teisinę padėtį lengvinančios nuostatos – bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis), tačiau tai teigiamos įtakos S. M. elgesiui nepadarė, jis net ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu smurtavo prieš N. Z. M., ir vėliau darė analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertinus paminėtą, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad nukentėjusioji N. Z. M. atleido S. M., nori su juo gyventi bei tai, kad dėl sveikatos problemų nukentėjusiajai reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią gali suteikti S. M., nesudaro jokio pagrindo skirti kitokios rūšies bausmę, negu paskyrė pirmosios instancijos teismas.

16. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam skirta bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

17. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs S. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskyręs jam bausmę, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. M. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėSigitas BagdonavičiusValdas Ciesiūnas