Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-66-891/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
AN2-66-891/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02805-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-66-891/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02805-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas V. G. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2018 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28511-2018, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas 450 € bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28511-2018 V. G. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., 14.22 val., Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas pradedantysis vairuotojas, viršijo leistiną 60 km/h greitį 56 km/h (įvertinus 2 km/h paklaidą), nes važiavo 118 km/h greičiu, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 134 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi skundžiamą Institucijos 2018 m. spalio 23 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį, pakeisti Institucijos nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių – skyrimo.

4. Nurodo, kad priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Jis su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu sutiko, dėl padaryto gailisi, davė išsamius paaiškinimus. Taip pat jis yra jaunas žmogus, ne tik mokosi, bet jau ir dirba – yra Mažosios bendrijos, užsiimančios internetine prekyba, direktoriumi, todėl jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones – išvežioti užsakytas prekes.

5. Be to, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, byloje yra duomenys (rašytiniai įrodymai), kad nutarime nurodytu laiku vairuojant transporto priemonę, važiuojant antra eismo juosta, jam pasikartojo dideli skausmai širdies srityje. Dėl to jis norėjo kuo greičiau nuvažiuoti į kelkraštį bei sustoti, tačiau staigiai stabdyti, būdamas antroje eismo juostoje, jis negalėjo, nes būtų sukėlęs avarinę situaciją iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms, o pirmoje eismo juostoje važiavo kitas automobilis, dėl to padidinęs greitį jis norėjo užbaigti to automobilio lenkimą ir vėliau saugiai sustoti kelkraštyje. Teismo argumentas, kad jis kreipėsi į gydytojus praėjus dienai po įvykio, nesudaro pagrindo paneigti, kad įvykio metu jam buvo sukilę dideli skausmai, nes įvykis buvo sekmadienį, šeimos gydytojas nedirbo. Kitas teismo argumentas, jog jei jam eismo įvykio metu buvo bloga ir jis apie tai minėjo policijos pareigūnams, pareigūnai jam prašant tikrai būtų skubiai iškvietę medicinos pagalbą, yra prielaidos, kuriomis vadovautis priimant procesinį sprendimą negalima. Prieš darydamas tokias išvadas teismas turėjo iškviesti jį sustabdžiusius policijos pareigūnus į teismo posėdį ir juos betarpiškai apklausti dėl įvykio aplinkybių. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis ėmėsi visų būtinų priemonių, kad skausmai nustotų ir jis galėtų toliau nuvykti iki namų, ką ir nurodė posėdžio metu – kol pareigūnai formino nusižengimą, jis buvo savo automobilyje, padidino salono šilumą ir skausmai sumažėjo. Teismo argumentai, kad tam, jog jis galėtų persirikiuoti iš antros į pirmą eismo juostą, nebuvo būtina staigiai stabdyti, kadangi greta važiuojantį automobilį galima praleisti ir truputį pristabdžius, yra prielaidos. Anot apelianto, buvusioje eismo situacijoje dėl didelių skausmų jis pasimetė, išsigando, todėl priėmė būtent tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija to, kad padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat jam skirtos baudos dydžio, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, taip pat išanalizavęs skundžiamą žemesniojo teismo nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, kaip ir 2018 m. spalio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

8. ANK 416 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Tokia veika vairuotojams užtraukia baudą nuo 450 € iki 550 € ir, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 7 dalimi, pradedantiesiems vairuotojams, <...>, privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Iš to akivaizdu, kad apylinkės teismas kaip proporcingą ir teisingą patvirtino Institucijos V. G. paskirtą minimalią nuobaudą (450 € baudą) ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (1 metus).

9. Apeliaciniu skundu baudos dydis neginčijamas, tačiau prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, priėmė nepagrįstą sprendimą, neatsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes ir priežastis, dėl kurių buvo padarytas nusižengimas, į jo asmenybę charakterizuojančius faktus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundui nagrinėti pateiktą medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę, tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek nusižengimo padarymo aplinkybes, tiek kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, kad pagrindo neskirti V. G. administracinio poveikio priemonės nėra. Siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų, V. G. ji yra būtina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, V. G., vairuodamas automobilį mieste, intensyvaus eismo gatvėje, jos atkarpoje, kurioje leidžiamas tik 60 km/h greitis, nustatytą greitį viršijo net 56 km/h, kas yra labai grubus ir vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris galėjo sukelti itin sunkias ir nepataisomas pasekmes. Be to, pažymėtina, kad V. G. transporto priemonę vairavo neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, tai yra būdamas pradedantysis vairuotojas, kuris turi ne tik mažiau vairavimo patirties ir įgūdžių, bet ir mažiau patirties ir įgūdžių, kaip elgtis sudėtingose ar pavojingose situacijose. Tokiems vairuotojams, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, siekiant juos sudrausminti bei sulaikyti nuo leistino greičio viršijimo, atsakomybė yra griežtesnė. Visiškai sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad pagal nusižengimo padarymo metu galiojusias KET, pradedantiesiems vairuotojams keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose keliuose apskritai buvo leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. O apeliantas šiuo atveju ženkliai viršijo ne tik maksimalų leistiną greitį, kuris galioja tame kelyje ir patyrusiems vairuotojams, bet viršijo ir tuo metu pradedantiesiems vairuotojams apskritai leistiną maksimalų greitį net 46 km/h (įvertinus paklaidą). Neteisėti V. G. veiksmai, kuomet jis vos kelis mėnesius turėdamas teisę vairuoti automobilį, mieste, vienoje iš pagrindinių gatvių važiavo beveik dvigubai didesniu greičiu nei leistinas maksimalus visiems vairuotojams greitis, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Asmens pavojingumas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Dėl šios priežasties nurodyto pobūdžio objektų valdymo apribojimas yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač – užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės.

11. Apeliantas, siekdamas sumenkinti padarytą nusižengimą, savo skunde teigia, kad jis leistiną greitį viršijo todėl, kad pajutęs stiprų skausmą širdies srityje norėjo aplenkti greta važiuojantį automobilį, kad kuo greičiau persirikiuotų ir galėtų sustoti kelkraštyje. Visiškai sutiktina su apylinkės teismu, kad toks paaiškinimas yra nelogiškas, nepagrįstas ir juo vadovaujantis nėra pagrindo švelninti apelianto atsakomybę. Nors byloje yra duomenys, kad prieš dvi dienas iki įvykio bei praėjus dienai po įvykio V. G. kreipėsi į gydytoją dėl spaudžiančio skausmo kairėje krūtinės ląstos pusėje, tačiau, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nagrinėjamo įvykio metu V. G. buvo taip staiga pablogėjusi sveikata, jog jis nedelsdamas turėjo sustoti, kad jam tuo metu reikėjo skubios medikų pagalbos. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. sveikata jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams jokių įtarimų nesukėlė, greitoji medicinos pagalba iškviesta nebuvo, įvykio dieną V. G. pats į medikus taip pat nesikreipė, be to, po administracinio nusižengimo protokolo surašymo jis pats toliau nuvažiavo vairuodamas savo automobilį. V. G. paaiškinimas, kad jis dėl didelio išgąsčio, sukelto nepakenčiamais skausmais, priėmė sprendimą kuo greičiau pasiekti pirmą eismo juostą, o ne stabdyti, taip pat, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, yra nelogiškas. Nors apeliantas teigia, kad teismo argumentai yra tik prielaidos, tačiau sutiktina su apylinkės teismu, kad blogai pasijutęs asmuo neturėtų kelti dar didesnio pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams didindamas važiavimo greitį. Apygardos teismo vertinimu, tokie V. G. veiksmai, kuomet jis ne mažino, bet didino važiavimo greitį, nagrinėjamu atveju negalėjo būti jo blogos savijautos pasekmė.

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. G. anksčiau nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą, tačiau pažymėtina, kad jo vairavimo stažas yra labai trumpas. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, V. G. net ir po nagrinėjamo įvykio, kuomet jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už greičio viršijimą (2018-09-30), jis dar kartą, tai yra 2018-10-16, pažeidė KET padarydamas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šios aplinkybės rodo pakankamai atsainų V. G. požiūrį į nustatytų reikalavimų laikymąsi ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad V. G. yra drausmingas vairuotojas. Toks pradedančio vairuoti asmens elgesys kelyje kaip tik byloja apie būtinybę imtis teisinių priemonių, siekiant išvengti tokio veikimo ateityje.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt. Aplinkybės, kad V. G. yra jaunas žmogus, mokosi, dirba, darbe jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, taip pat, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams poreikiams tenkinti, darbinėje veikloje ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, administracinio poveikio priemonės švelninti ar jos neskirti ir keisti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Arūnas Budrys