- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- e2-4360-1052/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00511-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- R. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui R. J. dėl pripažinimo šeimos nariu ir leidimo deklaruoti nuomojamame bute gyvenamąją vietą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo: pripažinti ieškovą R. J. R. J. šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę leisti R. J. deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gegužės 30 d. ieškovo motina R. J. (byloje-trečiasis asmuo) su atsakove Kauno miesto savivaldybe sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje kaip šeimos narys buvo įrašytas ir ieškovas R. J., sutartis iki šiol nepakeista, tačiau atsakovė nepripažįsta ieškovo R. J. šeimos nariu ir neduoda sutikimo deklaruoti gyvenamosios vietos minėtu adresu. Ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1993 m. spalio 21 d. iki šiol yra adresu (duomenys neskelbtini), pas ieškovo senelę, R. J. mamą, tačiau ieškovas faktiškai gyvena su savo motina. Nuo 2012 metų ieškovui sudarius santuoką šiame bute apsigyveno ir ieškovo sutuoktinė L. J. bei sūnus G. J.. 2018 m. gegužės 14 d. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyrių prašydamas leisti deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tai yra ieškovo faktinės gyvenamosios vietos adresu, tačiau prašymas nebuvo patenkintas ir nurodyta, kad ieškovas iš buto, kuris buvo išnuomotas ieškovo motinai ir jam, kaip šeimos nariui, privalu išsikraustyti. Bute, adresu (duomenys neskelbtini) ieškovas gyvena nuo nuomos sutarties sudarymo momento, į buto remontą ieškovas su motina investavo nemažai savo asmeninių lėšų: pakeitė buto durų staktas bei pačias duris, elektros instaliacijas, grindis, langus, atliko einamąjį remontą, nes išnuomotas butas buvo visiškai apleistas. Nors sąskaitos už buto nuomą bei kitus komunalinius patarnavimus išrašomos pagrindinės nuomininkės R. J. vardu, tačiau pagrinde visus mokesčius sumoka ieškovas savo lėšomis, įsiskolinimų už buto išlaikymą nėra. Be to, siunčiamose sąskaitose pvz. Kauno energijos nurodoma, kad bute gyvena du asmenys (el. b. l. 1-3).
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškinį ir jame išsakytus motyvus palaiko. Papildomai paaiškino, jog R. J. nuo momento, kai buvo sudaryta nuomos sutartis, nuolatos bute gyveno, buvo aktyvus nuomininko šeimos narys ir butas yra jo ekonominių ir asmeninių interesų vieta. Tačiau ieškovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu, ir kai ieškovas kreipėsi į savivaldybę, prašydamas leisti deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute, jam buvo atsakyta, kad jis yra praleidęs terminą (skaičiuojamą nuo nuomos sutarties sudarymo dienos) ir tuo pagrindu atsisakyta leisti deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamoje patalpoje. Kadangi, nuomos sutartyje ieškovas nurodytas kaip šeimos narys, jam tenka visos nuomotojo pareigos ir teisės. Praleistas terminas deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra esminis pažeidimas, nes ieškovas nuomojamame bute gyvena ir su šiuo butu sieja savo ekonomines ir ekonomines garantijas. Atsakovė atsisako pripažinti ieškovą pagrindinės nuomininkės šeimos nariu, nors nuomos sutartis nėra pakeista, mokesčiai visi sumokėti, o R. J. su savo šeima nuolatos gyvena nuomojamame bute nepertraukiamai nuo 2012 m. Atkreipė dėmesį, jog R. J. 2017 m. liepos 23 d. deklaravo gyvenamąją vietą nuomojamame bute, todėl ieškovui neturi būti daroma išimtis, jam taip pat, kaip šeimos nariui turi būti leista deklaruoti gyvenamąją vietą bute. Atsakovė tikrina tik tuos butus, kuriuose yra įsiskolinimai, nemokami mokesčiai, o nuomininkė ir šeimos nariai visus mokesčius sumokėjo, todėl patikrinimai nebuvo ieškovo nuomojame bute atliekami.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 2012 m. gegužės 30 d. su R. J. sudaryta nuomos sutartis, kurios 3 punkte nuomininko šeimos nariu, sutarties sudarymo metu nurodytas ieškovas R. J.. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje yra numatyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate. Jeigu pateiktame dokumente yra nurodyta data, iki kurios leista gyventi nurodytoje patalpoje ar pastate, arba jeigu savininkas (bendraturtis) nurodė tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje, deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos. Šio įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo (Įstatymo 13 straipsnio redakcija galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d. nustatė 15 darbo dienų terminą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas per šio įstatymo nustatytą terminą bute (duomenys neskelbtini), nedeklaravo gyvenamosios vietos, todėl remiantis tuo pagrindu Kauno miesto savivaldybė atsisakė duoti leidimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo bute Taikos pr. 41-38, Kaune. Ieškovas taip pat prašo pripažinti jį R. J. šeimos nariu, tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas išgyveno su R. J. nuomojamoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su ja bendrai tvarkė namų ūkį. Nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovas prisideda prie mokesčių mokėjimo, buities poreikių tenkinimo, nors ieškinyje tai teigia.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, papildomai paaiškino, jog gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nuo 2018 metų nustatytas 1 mėnesio terminas deklaruoti gyvenamąją vietą, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas pagerino nuomojamą butą, taip pat į bylą pateikti įrodymai, kad mokesčiai už butą yra sumokėti, tačiau iš kvitų nėra pagrindo nustatyti, kas šiuos mokesčius mokėjo – trečiasis asmuo ar ieškovas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nėra šiame bute deklaravęs gyvenamosios vietos, įrodo, jog jis negyveno minėtame bute, šiuo butu nesidomėjo, galimai jame negyveno, savo teisių negynė nuo 2012 metų iki 18 metų, o tai ilgas tarpas. Dėl šių aplinkybių mano, jog ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovė terminą gyvenamajai vietai deklaruoti skaičiuoja nuo nuomos sutarties sudarymo dienos, todėl laiko, jog ieškovas sudaręs sutartį, gyvenamąją vietą turėjo deklaruoti iki 2012 m. birželio 30 dienos. Mano, jog termino paskirtis yra išviešinti gyvenimo nuomojamame bute faktą. Atsakovo atstovė nurodė, kad jie neturi duomenų, kad ieškovas būtų gyvenęs bute, kad būtų mokėjęs mokesčius ir būtų pagerinęs butą. Jokio specialaus terminą, per kurį nuomininkas būtų turėjęs deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybei priklausančiame bute, o to neatlikęs – būtų praradęs teisę deklaruoti gyvenamąją vietą sutarties sudarymo metu nebuvo nustatyta. Nors įstatyme nėra uždrausta vėliau deklaruoti gyvenamąją vietą, šis terminas nėra naikinantis teisę, tačiau atsakovas sprendžia, kad ieškovas gyvenamąją vietą privalėjo deklaruoti per įstatyme nustatytą terminą. Negali patvirtinti ar paneigti, ar buvo tikrinamos nuomojamos gyvenamosios patalpos. Prašo ieškinį
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo R. J. paaiškino, jog su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog praleido abu su sūnumi praleido terminą deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojame bute. Sūnus patyrė avariją, tuo metu gyvenamosios vietos nedeklaravo, tvarkė dokumentus, bet iki galo nesitvarkė, manė, kad yra deklaravę. Iš mokesčių inspekcijos sužinojo, jog 2017 metais liepos 25 d. jog ji ir sūnus nėra deklaravę gyvenamosios vietos. Jai kliūčių deklaruoti gyvenamąją vietą nekilo. Ji pati nežinojo, kad nėra deklaravusi gyvenamosios vietos. Sūnui neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos, nes jį vertina, kaip atskirą šeimą. Nepamena, kad kas būtų tikrinęs gyvenamąją vietą. R. J. rūpinasi buto remontu, mokesčius už butą jie moka per pusę. Sūnus šiuo metu jau savaitė, kaip išvykęs į užsienį užsidirbti, tai yra pirmas toks išvykimas. Sūnus bute gyvena nuo pirmųjų dienų, kai gavo šį butą, tame bute gyvena sūnaus žmona ir vaikai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškovės atstovo, atsakovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog kad butas adresu Taikos pr.41-38, Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (el. byla, b. l. 4-9). Butas 2012 m. gegužės 30 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. SR-0214 buvo išnuomotas R. J. ir jos šeimos nariui R. J. (2 asmenims). Nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad R. J. šeimą sudaro 2 asmenys, o 3 punkte nurodyta – jog nuomininko šeimos nariai sutarties sudarymo metu yra R. J. yra R. J. sūnus (CK 3.135 straipsnis) (el. b. l. 4-9). R. J. nuomojamame bute deklaravo gyvenamąją vietą nuo 2017 m. liepos 25 d. (el. b. l. 10). 2018 m. birželio 6 dieną Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius raštu informavo R. J., jog kaip matyti iš gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, nėra teisinio pagrindo Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), deklaruoti ieškovo gyvenamosios vietos, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 13 straipsniu, asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per 15 darbo dienų nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo, o ieškovas to nepadarė. Taip pat nurodė, jog ieškovas bute Taikos pr. 41-38, Kaunas gyvena be teisinio pagrindo ir privalo iš jo išsikraustyti (el. b. l.13-14). Iš į bylą pateiktų AB Kauno energija sąskaitų matyti, kad 2013, 2015, 2017, 2018 metais sąskaitose nurodyta 2 bute gyvenantys asmenys (el. b. l. 16-20). R. J. santuoką su L. J. yra sudaręs nuo 2012 m. balandžio 28 d. (el. b. l. 11). Iš 2018 m. gegužės 7 d. Pažymos apie šeimos sudėtį, matyti, jog R. J. turi sūnų (el. b. l. 12). Byloje nėra ginčo, jog ieškovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs ne nuomojamame bute.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.602 straipsnio 3 dalis)
R. J. yra R. J. sūnus ir kaip šeimos narys įrašytas į nuomos sutartį (sutarties 3 punktas), todėl nors CK 6.588 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais, ši įstatymo norma nėra aktuali šioje byloje, nes ieškovas pripažįstamas šeimos nariu sutarties pagrindu.
Atsakovės atstovė nurodė, kad, kadangi ieškovo gyvenamoji vieta yra deklaruota kitu adresu, yra pagrindas spręsti, jog ieškovas negyveno nuomojamame bute, o ieškovo gyvenamąją vieta laikytina jo deklaruota gyvenamoji vieta. Vienas iš šaltinių nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra informacija iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016, 24 punktas). Dėl to Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, jei šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais. Ieškovo atstovė ir trečiasis asmuo duodami paaiškinimus nuosekliai nurodė, kad R. J. nuolatos, t. y. nuo sutarties sudarymo gyveno nuomojamame bute, drauge su R. J. mokėjo komunalinius mokesčius, remontavo butą. Jų paaiškinimus paneigiančių įrodymų byloje nėra, atvirkščiai iš į bylą pateiktų sąskaitų matyti, jog mokesčiai buvo skaičiuojami dviems asmenims (el. b. l. 16-20). Be to, trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad sudarius buto nuomos sutartį R. J. sirgo ir dėl to nedeklaravo gyvenamosios vietos patvirtina į bylą pateiktas „Sodra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, jog R. J. nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo nedarbingas (el. b. l.21-28). Byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, kad ieškovas prisidėjo prie buto pagerinimo ir komunalinių išlaidų mokėjimo. Kadangi nuomos sutartyje R. J. įrašytas kaip šeimos narys, šios aplinkybės byloje įrodinėti ieškovui neprivaloma, tačiau, kadangi ieškovas įrodinėjo savo gyvenimą ir nuomojame bute, teismas pasisako, jog įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimai nuoseklūs, neprieštaringi, juos paneigiančių įrodymų byloje, nėra, o netiesiogiai ieškovo ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, todėl teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, jog R. J. nuolatos gyveno nuomojame bute ir kartu su trečiuoju asmeniu mokėjo komunalines paslaugas ir mokesčius už nuomojamą butą.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovė nepagrįstai ieškovo nepripažįsta nuomininkės R. J. šeimos nariu, todėl yra pagrindas teismo sprendimu pripažinti ieškovą trečiojo asmens šeimos nariu.
CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, todėl yra pagrindas spręsti, jog ieškovas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute.
Atsakovė nurodo, kad ieškovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą kitu adresu ir to pakanka, pripažinti faktui, kad jo ieškovo gyvenamoji vieta yra deklaruotojo gyvenamojoje vietoje. Vienas iš šaltinių nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra informacija iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016, 24 punktas). Dėl to Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, jei šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais. Kaip jau minėta, teismas padarė tikėtiną išvadą, jog ieškovas nuo sutarties sudarymo momento faktiškai gyveno nuomojamame bute.
Atsakovė savo atsisakymą deklaruoti grindžia šiais motyvais, jog Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje yra numatyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate. Jeigu pateiktame dokumente yra nurodyta data, iki kurios leista gyventi nurodytoje patalpoje ar pastate, arba jeigu savininkas (bendraturtis) nurodė tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje, deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos. Įstatymo 4 straipsnio 14 d. nustato, kad asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo (Įstatymo 13 straipsnio redakcija galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d. nustatė 15 darbo dienų terminą). Teismas su atsakovės argumentais nesutinka, nes Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nėra nustatyta naikinamojo termino, kuriam pasibaigus išnyksta asmens pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą. Pažymėtina, jog šio įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje numatyta, jog asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo. Taigi, skirtingai nei interpretuoja atsakovė, įstatymas numato ne asmens teisę deklaruoti gyvenamąją vietą, o asmens pareigą. Kaip žinia, kai asmuo turi įstatyminę pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, termino veiksmams atlikti praleidimas, pareigą turinčio asmens neatleidžia nuo įstatymu nustatytos pareigos. Kadangi gyventojų gyvenamosios vietos įstatyme nustatytas terminas gyvenamajai vietai deklaruoti nėra naikinamasis, galiojant 2012 m. gegužės 30 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, atsakovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti leisti ieškovui deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas prašo teismą įpareigoti atsakovę duoti sutikimą ieškovui deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Sutikimo davimas yra atsakovės valinis veiksmas, ji turi diskrecijos teisę duoti ar neduoti sutikimą. Jei atsakovė be teisinio pagrindo, nepagrįstai ir neteisėtai atsisako duoti sutikimą deklaruoti ieškovui deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute, ieškovo teisės turi būti ginamos nuo pažeidimo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas atsakovės atsisakymą duoti sutikimą ieškovui deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute pripažinti neteisėtu ir pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo nuomos sutarties pagrindu deklaruoti gyvenamąją vietą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu Taikos pr. 41-38, Kaune.
Bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Į bylą pateikta pažyma (el. b. l. 65), kuri patvirtina, jog byloje patirta 192,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Taigi, kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinos 192,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3 Eur sumos, todėl iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.
Leisti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruoti gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 30 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, be buto savininkės Kauno miesto savivaldybės sutikimo (leidimo).
Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės, 111106319, 192,92 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 92 ct) išlaidas už ieškovui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.