- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-1141-238/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo A. J. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas skundas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2012-05-04 nutarimu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 168 straipsniu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą, nenustačius O. P. veikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. skundu ikiteisminio tyrimo teisėjui prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-05-04 nutarimą. Nurodė, jog O. P. su Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-12 sudarė paskolos sutartį Nr. 70045, pagal kurią jiems buvo suteikta 49000 Lt paskola 5 metų laikotarpiui. Pastarojoje sutartyje pareiškėjas nurodytas paskolos gavėju, nors realiai jis tik laidavo už O. P. įsipareigojimų nevykdymą. Pinigais, kuriuos paskolino kredito unija, naudojosi tik O. P., jis šių pinigų neėmė. 2012-03-13 Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ jam pranešė, kad O. P. nebevykdo sutartinių įsipareigojimų, o skolą turi grąžinti pareiškėjas. A. J. manė, jog bendraskolės veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, nes siekdama išvengti priverstinio išieškojimo, 2011 m. gegužės mėnesį ji visą savo turtą perleido tretiesiems asmenims.
Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012-05-28 nutartimi A. J. skundą atmetė. Teismas nustatė, jog 49000 Lt paskolos sutartį su Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-12 sudarė bendraskoliai A. J. ir O. P.. Laikė, kad abu paskolos gavėjai prisiėmė visas sutarties teises ir pareigas, įskaitant ir įsipareigojimą solidariai grąžinti paskolos dalyką. Duomenų, jog prievolės įvykdymo užtikrinimui O. P. buvo įkeitusi turtą, teismas nenustatė, todėl sprendė, jog bendraskolė savo turtu disponuoti galėjo laisva valia. Nors O. P. nebevykdo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, tačiau sutarčių nevykdymas savaime nesudaro nusikalstamos veikos požymių.
Teismas pažymėjo, kad prokurorės nutarime padarytos išvados teisingos, o ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta pagrįstai, nes buvo aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. teismo nutartį skundžia Kauno apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius. Pareiškėjas skunde nurodo analogiškas aplinkybes dėl galimai neteisėtų O. P. veiksmų. Skundo autoriaus nuomone, jos veiksmuose yra visi nusikalstamo sukčiavimo požymiai, įskaitant ir išankstinę tyčią, siekiant išvengti turtinės prievolės neįvykdymo. Šį požymį pagrindžia tai, jog bendraskolė O. P., siekdama išvengti, kad į jos turtą nebūtų nukreiptas priverstinis išieškojimas, visą savo turtą perleido tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
A. J. skundas atmestinas.
BPK normos reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina, jog BPK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.
BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nurodyta aplinkybė - veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.
BPK 168 straipsnio 2 dalis numato, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą.
Nustatyta, kad nagrinėjamoje medžiagoje prokurorė priėmė motyvuotą nutarimą ir pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime išdėstyti motyvai ir nurodytas įstatyminis pagrindas, kodėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tos pačios nuomonės buvo ir Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė savo pobūdžiu bei taikomomis valstybės prievartos priemonėmis yra griežčiausia ir taikoma tik pažeidžiant baudžiamuoju įstatymu saugomus teisinius gėrius, todėl sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti priimamas tik atidžiai įvertinus visas aplinkybes. Į tai atsižvelgiant konstatuoja, jog priimant sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl sukčiavimo, visos aplinkybės įvertintos tinkamai. Ikiteisminio tyrimo teisėjas teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir teisingai pripažino, jog pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sukčiavimas tai savo ar kitų naudai svetimo turto įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, tačiau tokių aplinkybių pareiškėjas A. J. nei prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, nei skunde dėl revizuojamos nutarties nenurodė. Iš surinktos medžiagos matyti, jog Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-12 paskolos sutartimi Nr. 70045 suteikė O. P., A. J. 49000 Lt paskolą, tačiau duomenų, kad A. J. į sandorį buvo įtrauktas apgaule, o sandorio metu O. P. turėjo išankstinę tyčią nevykdyti prievolės arba jos išvengti, byloje nepateikta. Dėl to ir skunde nurodoma aplinkybė, jog O. P. pardavė savo turtą tam, kad galėtų išvengti įsipareigojimų pagal aptartą paskolos sutartį, nepagrindžia išankstinės tyčios dėl nusikalstamo sukčiavimo, nes sandorių nevykdymas savaime nesudaro nusikalstamos veikos požymių.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės dėl galimo sukčiavimo faktų yra akivaizdžiai paremtos tik prielaidomis. Kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjo išvados dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo paremtos medžiagos duomenų analize, yra motyvuotos, aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo su jomis nesutikti. Skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jis atmetamas, nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012m. gegužės 28 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.