Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, ekspertui Sigitui Simanauskui, nedalyvaujant J. P., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietei, viduriniojo išsilavinimo, netekėjusiai, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valytojai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai,

kaltinamai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2014 m. birželio 17 d., apie 11.47 val., būdama jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš jai priklausančio stacionaraus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną Nr. 112 ir melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, t. y. apie tai, kad jai priklausančiame bute yra padėtas sprogmuo, dėl ko buvo iškviestos specialiosios tarnybos – Greitosios medicinos pagalbos, Priešgaisrinė gelbėjimo, dujų avarinė tarnybos, policija bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, t.y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 str. 2 d.

Ekspertas Sigitas Simanauskas paaiškino, kad buvo atlikta ekspertizė, turėjo medicininę informaciją iš byloje esančių duomenų dėl nusikalstamos veikos įvykdymo. Kilo įtarimas ir ji buvo hospitalizuota. Pasakojo apie sprogmenį jos viduje, ji skaito, kaip ligą tą sprogmenį. Ji serga psichikos sutrikimu, reikalingas stebėjimas, prašo teismo, paskirti stebėjimą ir gydymą.

Liudytoja O. G. paaiškino, kad 2014 m. birželio 17 d. jai paskambino policijos atstovas ir pakvietė atvažiuoti. Nesuprato kas atsitiko, klausė ar pažįsta J. P.. Sakė neįeina į namus pas ją. Ji paskambino numeriu 112. Ji jau buvo pravėrus duris ir įsileidus pareigūnus. Pamačiusi nustebo, klausė, ko čia atvažiavo, labai nepatenkinta buvo, tokia nesava.

Motyvuojamoji dalis

J. P. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Žilvino Žilinsko tarnybiniu pranešimu (7 b. l.) nustatyta, kad 2014 m. birželio 17 d., apie 11.47 val., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padėtas sprogmuo, kurį turi moteris. Į bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pagal pranešimą buvo įvestas planas „Skydas“. Į įvykio vietą nuvyko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 - ojo būrio patruliai, greitoji medicinos pagalbos, priešgaisrinė gelbėjimo, dujų avarinė tarnybos bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gyvena J. P., kuri pranešė apie sprogmenį. Apžiūrėjus butą sprogmuo nerastas. J. P. elgėsi neadekvačiai, pasakojo, kad bute sprogmens nėra, jis jos viduje. J. P. buvo išvežta į viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Planas „Skydas“ 14.10 val. nutrauktas.

Tarnybiniu pranešimu (9 b. l.) dėl situacijos atvykus į sprogimo/sprogmens ar cheminio, biologinio, radiologinio užkrato radimo vietą nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), sprogmuo nerastas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (10 – 17 b. l.) nustatyta, kad įvykio vieta buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji (37 b. l.) J. P. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014 m. birželio 16 ar 17 d. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir tos dienos aplinkybių neprisimena. Pamena tik, kad kažkas spardė į duris. Atidariusi pamatė policijos pareigūnus, kurie ją išvežė į Kauno klinikinės ligoninės psichiatrijos skyrių, kur gydėsi iki 2014 m. liepos 4 d.. Vėliau sužinojo, kad skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie padėtą sprogmenį namuose. Negali paaiškinti kodėl taip padarė, nesuvokė savo veiksmų. Šiuo metu jai paskirtas ambulatorinis gydymas Šilainių poliklinikos psichiatrijos skyriuje. Anksčiau dėl tokio pobūdžio problemų nesigydė.

2014 m. lapkričio 11 – gruodžio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2014 (65 – 67 b. l.) nustatyta, kad J. P. nuo 2001 m. nereguliarių psichiatro konsultacijų metu buvo diagnozuojamas panikos sutrikimas (epizodinis paroksizminis nerimas). Nusikalstamos veikos padarymo metu, 2014 m. birželio 17 d., konstatuotas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas F 22.0. Nusikalstamos veikos padarymo metu J. P. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu J. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas. Dėl nepakankamos kritikos savo būklės ir savo poelgių juridinių pasekmių atžvilgiu, J. P. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Pagal esamą psichikos būklę J. P. negali duoti parodymų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio „Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę“ antrąją dalį tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4) [2015-02-19]). Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad J. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 str. 2 d., nes ištirti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas (10 – 17 b. l.) tarnybiniai pranešimai (7, 9 b. l.), liudytojos parodymai, 2014 m. birželio 17 d., apie 11.47 val., adresu (duomenys neskelbtini), sprogmenų nerasta. Nustatyta, kad melagingai buvo pranešta iš J. P. priklausančio stacionaraus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini), buvo tik viena J. P..

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad J. P. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, kliedesinis sutrikimas F 22.0, ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji laikytina nepakaltinama ir rekomenduojama jai skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Teisme apklaustas ekspertizę atlikęs vienas iš ekspertų patvirtino šią ekspertų išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog J. P. įvykių ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji yra nepakaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jai turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4) [2015-02-19]). Remiantis 2014 m. lapkričio 11 – gruodžio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2014 (65 – 67 b. l.) išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į J. P. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jai skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/10708?ref=4) [2015-02-19]>

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str., 404 str.,

nutaria:

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 str. 2 d.

Nustatyti, kad dėl psichikos sutrikimo, atsiradusio prieš baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymą, J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti bei valdyti ir šiuo metu, yra nepakaltinama.

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 str. 2 d., esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras.