Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-06 · Civilinė byla Nr. e2A-511-370/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
e2A-511-370/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01092-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Reklamos arka“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Ergo Insurance SE Lietuvos filialas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-511-370/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01092-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.2.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Reklamos arka“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-468-221/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo (netesybų sumokėjimo) ir atsakovės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos arka“ dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reklamos arka“ kreipėsi į teismą, prašydama atleisti ją nuo atsakovės reikalavimo vykdyti prievolę – 3 267 314 Eur baudos pagal 2015 m. liepos 31 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties Nr. SR-1539 52 punktą mokėjimo, priteisti ieškovei iš atsakovės negautas pajamas – 410 214 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys 2015 m. liepos 31 d. sudarė koncesijos sutartį Nr. SR-1539 (toliau – sutartis), pagal ją ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) ne mažiau kaip 450 stoginių ir 26 reklaminius plotus Kauno mieste sutartyje nurodytais terminais ir tvarka, taip pat kasmet papildomai suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) po 3 stogines atsakovės nurodytose vietose bei visu sutarties galiojimo terminu (20 metų) jas tinkamai valdyti, naudoti ir prižiūrėti (sutarties 4 punktas). Sutarties (investicijų) vertė yra 1,73 mln. eurų. Sutarties vykdymo metu 2017 m. liepos 24 d. ieškovei buvo įteikta 2017 m. pretenzija Nr. (33.200)2-2475, kurioje atsakovė pareikalavo sumokėti 3 267 314 Eur baudą (sutarties 52 punktas) nurodydama, kad ieškovė sutartyje nurodytais terminais ir tvarka nesuprojektavo, neįrengė ir nepridavė stoginių. Atsakovės pareikalauta sumokėti bauda yra nepagrįsta ir neproporcinga, kelis kartus viršijanti sutarties kainą. Ieškovė sutarties įvykdyti laiku negalėjo dėl ne nuo jos priklausiusių aplinkybių, nes naujai montuojamos stoginės turėjo būti pastatytos senųjų stoginių vietose, kurios priklausė UAB „JSDecaux Lietuva“ ir UAB „Kauno autobusai“. Senųjų stoginių vietas reikėjo sutvarkyti ir paruošti naujų stoginių pastatymui. Dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), ieškovės pasamdyti rangovai MB „Betosta“ ir UAB „Dotana“ atsisakė dirbti su ieškove, todėl ieškovė negalėjo laiku įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė stogines buvo įkeitusi bankui AB „Citadele“, tam kad gautų kreditą stoginių įrengimui, tačiau atsakovė šį įkeitimo procesą taip pat vilkino, tai taip pat lėmė, jog sutartis nebuvo įvykdyta laiku. Atsakovė taip pat pageidavo keisti sutarties sąlygas, keičiant darbų atlikimo grafikus. Ieškovė, įrengusi stogines, taip pat ilgą laiko tarpą negalėjo jų priduoti kaip tinkamų naudoti, nes atsakovė vengė priimti atliktus darbus, nors aplinkybę, kad stoginės buvo pastatytos, patvirtina įkeitimo sutartis, pasirašyta ieškovės su AB „Citadele“ banku. Atsakovė taip pat neturi teisės reikalauti išmokos (289 620 Eur pagal darbų atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT68755P iš trečiojo asmens (sutarties 31 punktas), nes sutarti darbai nebuvo atlikti dėl atsakovės kaltės, dėl to ieškovė negavo 410 214 Eur pajamų, kurias būtų gavusi iš reklamos stoginių stenduose.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesilaikė atidumo bei rūpestingumo standartų, dėl to ir kilo neigiamos pasekmės. Nuo pat koncesijos sutarties sudarymo ieškovė ieškojo galimybių turėti kuo ilgesnį laikotarpį prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Atsižvelgus į ieškovės prašymą, koncesijos sutarties įsigaliojimas Kauno miesto savivaldybės sutikimu buvo pratęstas maksimaliam numatytam terminui, ši sutartis faktiškai įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 10 d. ieškovei pateikus koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Ieškovė ginčo sutartimi prisiėmė įsipareigojimus tinkamai neįvertinusi savo galimybių vykdyti sutartį, todėl turi prisiimti visas pasekmes, kylančias iš sutarties neįvykdymo. Atsakovė geranoriškai padėjo ieškovei gauti leidimus dėl reklaminių plotų įrengimo valstybinėje žemėje. Atsakovė suteikė laisvę ieškovei pačiai planuoti stoginių įrengimo darbus, t. y. pasirinkti, kokiose vietose ir kokia eilės tvarka atlikti darbus. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama nurodyti, kada ir kokiose stotelėse ji ketina statyti stogines, tam, kad tik tada būtų pašalintos ten esančios senosios stoginės, taip siekiant, kad nesusidarytų tokia situacija, kai senoji stoginė nukeliama, o naujoji ilgą laiką neatsiranda. Sutartyje nebuvo nurodyta, jog naujos stoginės būtinai turi atsirasti tose pačiose vietose, kaip senosios. Kiekvienos stoginės konkreti vieta nustatoma derinant stoginės projektą. Tik nuo ieškovės priklausė, kaip greitai ji parengs ir suderins kiekvienos planuojamos pastatyti stoginės projektą ir gaus leidimą atlikti kasinėjimo darbus bei šiuos kasinėjimus suderins su suinteresuotais subjektais (elektros, vandens ir pan. tinklų valdytojais). Nurodė, kad įstatymas draudžia koncesininkui (ieškovei), pagerinti veiklos sąlygas, lyginant su tomis, kurios turėtų kilti iš koncesijos sutarties ir konkurso sąlygų. Ieškovės atleidimas nuo baudos mokėjimo būtų jos gaunama ekonominė nauda. Atsakovei neatsirado pareiga kompensuoti ieškovės nuostolius iš reklamos viešinimo stoginės stenduose, nes šiuo konkrečiu atveju nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės tariamai negautų pajamų ir atsakovės veiksmų.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įsipareigojimų pagal sutartį įgyvendinimo užtikrinimui, ieškovė atsakovei turėjo pateikti 289 620 Eur vertės įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantiją, kurią suteikė trečiasis asmuo – 2016 m. rugpjūčio 2 d., sutartimi Nr. AT68755P, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti atsakovei jos reikalaujamas sumas iki 289 620 Eur pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. darbų atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT68755P, jeigu ieškovė neįvykdytų arba delstų įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Trečiasis asmuo 2017 m. liepos 27 d. gavo atsakovės raštą Dėl reikalavimo mokėti darbų atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. AT68755P numatytą išmoką, kuriame atsakovė nurodė, jog ieškovė tinkamai neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovė, vadovaudamasi sutarties 11 punktu reikalavo, kad trečiasis asmuo pagal laidavimo draudimo raštą įvykdytų savo įsipareigojimą ir sumokėtų į atsakovės banko sąskaitą 289 620 Eur. Nurodo, kad trečiasis asmuo kol kas nėra išmokėjęs atsakovei jos prašomos sumos. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė, pateikusi įkeitimo sutartis, įrodė, jog nepasirašius stoginių priėmimo aktų, jos jau buvo įkeistos bankui, todėl jomis buvo galima naudotis.

Šalies argumentai

5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Reklamos arka“ 3 267 314 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad UAB „Reklamos arka“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nesilaikė sutartų terminų dėl stoginių įrengimo, todėl ieškovei atsirado pareiga mokėti netesybas, kurios buvo įtvirtintos ginčo sutartyje.

6. Šalys sutartimi susitarė dėl koncesininko (ieškovės) prievolės mokėti netesybas už netinkamai vykdomus įsipareigojimus – jei koncesininkas dėl savo kaltės vėluoja įrengti (pastatyti) stogines arba nukelti (nugriauti/pabalinti) reklaminius plotus sutartyje nustatytu terminu suteikiančioji institucija turi teisę reikalauti, kad koncesininkas mokėtų jai 29 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną už kiekvieną reklaminį plotą. Jei koncesininkas įrodo, kad įrengti (pastatyti) stogines vėluoja dėl svarbių priežasčių, suteikiančioji institucija sutinka nereikalauti šių baudų mokėjimo, tačiau ne ilgiau kaip už 30 kalendorinių dienų. UAB „Reklamos arka“ 2015 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praėjus vos daugiau nei savaitei po koncesijos sutarties pasirašymo, pateikė prašymą nukelti koncesijos sutarties įsigaliojimo terminą, iki ji pateiks šios sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Atsakovė sutiko tenkinti prašymą, koncesijos sutarties įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 10 d. UAB „Reklamos arka“ pateikus koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Nors pirmieji koncesijos sutartyje numatyti stoginių įrengimo terminai pasibaigė 2016 m. vasario 17 d., tačiau nustatytu terminu stoginės nebuvo įrengtos, todėl atsakovė pateikė ieškovei 2017 m. liepos 20 d. raštą Nr.(33.200)2-2475 dėl 3 267 314 Eur netesybų atlyginimo. Ieškovei laiku neįrengus naujų stoginių Kauno miesto gyventojai negalėjo tinkamai naudotis viešojo transporto stotelėmis, tai lėmė sumažėjusį viešojo transporto keleivių skaičių, t. y. sukėlė neigiamas pasekmes atsakovei, nes patyrė 1 639 682 Eur nuostolių, taip pat buvo apsunkintas ir miesto tvarką bei gatvių švarą prižiūrinčių įmonių darbas, atsakovė taip pat negavo reikšmingos dalies pajamų už reklaminių plotų įrengimą (34 279 Eur).

Atsiliepimas

7. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį atsakovės reikalavimui dėl 3 267 314 Eur baudos iš ieškovės priteisimo ir atmesti ieškinį. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės apskaičiuotos netesybos, susijusios su 339 stoginių, kurios turėjo būti įrengtos dviem etapais, likusios 111 stoginių turėjo būti įrengtos iki 2018 m. rugsėjo 10 d. Tačiau baudų apskaičiavimo dieną ieškovė buvo įsigijusi 367 stogines ir didžiąją jų dalį sumontavusi. Atsakovės prašoma priteisti bauda yra neproporcinga ir lemtų ieškovės bankrotą. Ginčo atveju, baudos reikalavimas skolininkui įvykdžius prievolę neatlieka nei nuostolių kompensuojamosios, nei prievolių įvykdymo skatinamosios funkcijos, nors būtent šie tikslai ir yra netesybų instituto paskirtis. Atsakovės reikalavimas pateiktas pasibaigus ieškinio senaties terminui ir nepateikus duomenų, kad patyrė konkrečius prašomus priteisti nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės UAB „Reklamos arka“ 653 463 Eur netesybas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2019 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Teismas nustatė, kad ginčo šalys sutarties 2 priede susitarė, jog 125 stoginės turėjo būti pastatytos iki 2016 m. sausio 17 d., o 214 stoginės – iki 2016 m. vasario 18 d., ir padarė išvadą, jog ieškovė per sutartyje numatytus terminus įsipareigojimų atsakovei neįvykdė.

10. Teismo vertinimu, ieškovė pati pripažino nesilaikiusi sutarties sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė reikalavimui dėl negautų pajamų pagrįsti pateikė negautų pajamų skaičiavo lentelę, kurioje pati nurodė, kad 84 stogines įrengti pradelsė 366 dienas, 32 stogines – 580 dienų, 21 stoginę – 311 dienų, 25 stogines – 188 dienas.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė reikalavimui priteisti baudą buvo praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo, tačiau teismas atnaujino ieškinio senaties terminą, įvertinęs byloje esančius duomenis (aplinkybes dėl ieškovės ieškinio pareiškimo, šalių susirašinėjimą), atsakovės siekį ginti viešąjį interesą.

12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovės kontroliuojama įmonė UAB „Kauno autobusai“ negavo 34 279 Eur pajamų.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad sutarties vykdymo metu atsakovė išreiškė naujus reikalavimus dėl jau ieškovės pastatytų stoginių, sutartis baudos skyrimo metu buvo iš dalies įvykdyta, o skundžiamo sprendimo dieną visiškai įvykdyta, todėl padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog dėl laiku nepastatytų stoginių patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka priešieškiniu prašytą priteisti netesybų dydį, ir sumažino atsakovės prašomą priteisti netesybų dydį iki 653 463 Eur.

14. Teismas vertino, kad ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos viršijo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.16, 8.17, 8.19 punktus. Teismas padarė išvadą, kad šalių bylinėjimosi išlaidų tikslaus dydžio nebuvo galimybės nustatyti, taip pat jos yra panašios, todėl bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Reklamos arka“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas UAB „Reklamos arka“ reikalavimas atleisti nuo prievolės atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai sumokėti baudą pagal 2015 m. liepos 31 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties Nr. SR-1539 nuostatas, ir kuria iš dalies buvo tenkintas 2019 m. kovo 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinis iš UAB „Reklamos arka“ priteisiant 653 463 Eur netesybas bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: 1) atleisti UAB „Reklamos arka“ nuo prievolės atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai sumokėti baudą pagal 2015 m. liepos 31 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties Nr. SR-1539 nuostatas; 2) taikyti ieškinio senatį 2019 m. kovo 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinio reikalavimui dėl 3 267 314 Eur baudos iš UAB „Reklamos arka“ priteisimo; 3) atmesti 2019 m. kovo 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir kvalifikavo byloje nustatytas aplinkybes, kurios aiškiai patvirtina, kad stoginių įrengimo terminai buvo praleisti dėl aplinkybių, kurių kontroliuoti ieškovė objektyviai negalėjo ir kurios priklausė nuo pačios atsakovės. Nagrinėjamu atveju, būtent dėl atsakovės veiksmų ieškovė negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties, nes sutarties pasirašymo dieną (2015 m. liepos 31 d.), tiek jos įsigaliojimo dieną (2015 m. rugsėjo 10 d.) vietose, kur turėjo būti įrengtos naujos stoginės, buvo nenukeltos senosios stoginės (212 iš 339 vietų), priklausiusios UAB „JCDecaux Lietuva“. Pirmosios 23 stoginės UAB „JCDecaux Lietuva“ nukėlė 2016 m. kovo mėnesį, po to, kai UAB „JCDecaux Lietuva“ ir atsakovė pasirašė taikos sutartį administracinėje byloje Nr. el-2377-428/2015. Taip pat Lietuvos Vyriausias Administracinis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-721-146/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą, iš viso 245 vietose, kuriose tuo metu buvo UAB „JCDecaux Lietuva“ reklaminiai įrenginiai. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakomybės taikymo ir nustatytų aplinkybių kvalifikavimo neatitinka įstatyme numatytų ieškovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.64 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.245 straipsnio 1, 3 dalys, CK 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė buvo nepajėgi įvykdyti sutartį, nes: 1) ieškovė stoginių įrengimo darbus turėjo atlikti šaltuoju metų laiku (nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. vasario 17 d.), 2) naujas stogines ieškovė turėjo pastatyti ne savo nuožiūra, o pagal atsakovės reikalavimus, 3) pirmąsias stogines UAB „JCDecaux Lietuva“ nukėlė 2016 m. kovo mėnesį, o paskutiniąsias – 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, 4) ieškovės rangovai MB „Belosta“ ir UAB „Statybų takas“ atsisakė tęsti darbus dėl išaugusių stoginių įrengimo kaštų ir atliekamų darbų nenuoseklumo.

15.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė buvo finansiškai nepajėgi vykdyti sutartį. Ieškovė turėjo reikiamą finansavimą iš AB „Citedele“ banko, taip pat savo lėšomis investavo 606 000 Eur vykdant sutartinius įsipareigojimus.

15.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, tačiau netinkamai pritaikė ieškinio senaties pradžią ir ieškinio senaties atnaujinimo pagrindus.

15.5. Atsakovė pareiškė priešieškinį 2019 m. kovo 17 d., įstatyme numatyta 6 mėnesių ieškinio senatis dėl dalies netesybų atžvilgiu prasidėjo 2016 m. vasario 17 d., dėl likusios dalies – 2016 m. kovo 19 d. Netesybų atsakovė reikalauja už stoginių įrengimo terminų pradelsimą iki 2017 m. liepos 10 d. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio senaties taisyklių taikymo aspektu darytinos šios išvados, kad ieškinio senatis atsakovei pareikšti reikalavimą priteisti netesybas už pirmąją stoginių įrengimo termino pradelsimo dieną (2016 m. vasario 17 d.) suėjo 2016 m. rugpjūčio 17 d., t. y. ieškinio senatis reikalavimui priteisti netesybas už pirmąją Stoginių įrengimo termino pradelsimo dieną buvo praleista 942 dienas (31 mėnesį). Ieškinio senatis atsakovei pareikšti reikalavimą priteisti netesybas už paskutinę reikalavime nurodytą termino pradelsimo dieną (2017 m. liepos 10 d.) suėjo 2018 m. sausio 10 d., ir ieškinio senatis reikalavimui priteisti netesybas už 2017 m. liepos 10 d. buvo praleista 431 dieną (14 mėnesių). Esant nurodytoms aplinkybėms dėl akivaizdžiai atsakovės praleistos ieškinio senaties ir esant apeliantės reikalavimui taikyti ieškinio senatį, atsakovės priešieškinis turėjo būti atmestas visa apimtimi, net nevertinant šio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15.6. Tai, kad nebuvo pagrindo atnaujinti atsakovei terminą ieškinio pateikimui, patvirtina pačios atsakovės veiksmai. Atsakovė aiškiai suvokė savo reikalavimo teisės egzistavimą, visada savo dispozicijoje turėjo informaciją, kuri buvo reikalinga reikalavimui pateikti.

15.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė netesybų dydį reglamentuojančias normas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl sutarties terminų neįvykdymo atsakovė nepatyrė jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių nuostolių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir tai, kad nebuvo nė vienos stoginės, kurią atsakovei būtų tekę įrengti savo sąskaita ar pastangomis, todėl nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovei 653 463 Eur netesybų. Pagal suformuotą teismų praktiką net ir dalinio prievolės įvykdymo atveju priteistina netesybų suma gali būti mažinama daugiau nei 17 kartų, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad sutartį ieškovė yra įvykdžiusi visa apimtimi, o atsakovė jokių nuostolių dėl praleisto termino nepatyrė, netesybas teismas sumažino tik 5 kartus iki 653 463 Eur sumos.

Atsiliepimas

16. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė grubiai pažeidė sutartyje įtvirtintus stoginių įrengimo terminus. Nagrinėjamu atveju ieškovė pati pasiūlė tokius stoginių įrengimo terminus, apie juos ir už jų nesilaikymą kilsiančią atsakomybę (netesybų dydį) žinojo mažiausiai 1,5 metų dar iki sutarties pasirašymo.

16.2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad didelio masto ir ilgalaikiai vėlavimai įrengti stogines sutartyje įtvirtintais terminais atsirado dėl pačios ieškovės kaltės – tam reikalingų finansinių ir kitų pajėgumų neturėjimo, nepasirengimo sutarties vykdymui bei dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo tinkamo nekontroliavimo.

16.3. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė ieškovei civilinę atsakomybę. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu vykdant sutartį. Priešingai, - atsakovė visapusiškai bendradarbiavo su ieškove, dėjo visas pastangas, kad stoginės būtų pastatytos ir priimtos kiek įmanoma greičiau ir tai keltų kuo mažiau nepatogumų Kauno miesto viešuoju transportu besinaudojantiems asmenims.

16.4. Nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino atsakovei ieškinio senaties terminą, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikė teismui pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą atsakovei.

16.5. Teismo padaryta išvada, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, yra pagrįsta ir teisėta, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismo padaryta išvada pagrįstai prieštarauja ieškovės apeliaciniame skunde pateikiamiems vertinimams, kad ieškinio senaties terminas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus. Ginčo sutarties ypatumai lemia tai, kad atsakovė tiek, kiek tai susiję su sutarties vykdymu, veikia viešojo intereso pagrindais – Kauno miesto gyventojų ir svečių teisėtus interesais, kurie ieškovės veiksmais buvo grubiai pažeisti, nes Kauno miesto gyventojai ir svečiai apie 2,5 metus negalėjo naudotis tinkamai ir laiku įrengtu minimaliu 339 viešojo transporto stotelių stoginių kiekiu.

16.6. Priešingai nei teigia ieškovė, - netesybos turėtų būti ne dar labiau sumažintos, o priteistas visas dydis. Ieškovė netesybų dydį žinojo dar nuo 2013 m. vidurio, kadangi jis buvo įtvirtintas sutarties projekte konkurso sąlygose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė neginčijo netesybų per dieną dydžio (29 Eur).

Šalies argumentai

17. Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 17 d. priešieškinio reikalavimo dėl netesybų priteisimo dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo konstatuota, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, konstatuojant, kad atsakovė ieškinio senaties termino nepraleido, 3) priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminę reikšmę turinčių aplinkybių iki sutarties įsigaliojimo ir nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės 2 613 851 Eur netesybų. Ieškovė ilgą laiką iki sutarties sudarymo žinojo, jog netinkamai vykdant sutartį ir ne laiku, t. y., praleidžiant viešojo transporto stotelių stoginių įrengimo terminus atsakovei turėjusius esminę reikšmę, ieškovei bus taikomos sutartyje nurodomos netesybos. Ieškovė laisva valia prisiėmė sutarties neįvykdymo riziką, galimą netesybų taikymo jai riziką ir dar nuo 2013 m. vidurio tiksliai žinojo, koks stoginių įrengimo terminų pradelsimas kokio dydžio netesybas lemia.

17.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į išskirtinį sutarties pobūdį (Koncesijos sutartis), jos tikslus ir sudarymo aplinkybes (viešą konkursą). Tinkamai, t. y. remiantis galiojančiu ES ir nacionaliniu reglamentavimu bei teismų praktika, įvertinus šiuos aspektus darytina išvada, kad sprendimas (ta apimtimi, kiek netesybos buvo sumažintos) de facto (faktiškai) prilygsta vienašaliam esminiam koncesijos sutarties pakeitimui, kuris pažeidžia kitų rinkos dalyvių teisėtus interesus, prieštarauja sąžiningai konkurencijai ir yra draudžiamas.

17.3. Teismas sprendime nepagrįstai sumažino atsakovei priteistinų netesybų dydį motyvuodamas tuo, kad ieškovė netesybų pareikalavimo momentu įvykdė dalį prievolės ir neatsižvelgdamas į kitas esminę reikšmę turinčias, su Koncesijos sutarties vykdymu susijusias aplinkybes.

17.4. Teismas netinkamai kvalifikavo bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovės reikalavimas byloje pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Sutartyje įtvirtinta, kad stoginės tinkamo įrengimo diena laikoma diena, kurią atsakovės sudaryta komisija patvirtina, kad konkreti stoginė įrengta tinkamai (sutarties 1.9. papunktis, 8 punktas). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2017 m. liepos 10 d., tačiau paskutinės ieškovės įrengtos stoginės buvo priduotos tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepraleido termino. Taip pat ieškovei 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiškus ieškinį atsakovei dėl tos pačios prievolės nevykdymo, ieškinio senaties termino eiga negalėjo prasidėti.

17.5. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad netesybų mažinimas nebūtų valstybės pagalba ieškovei. Teismui konstatavus, kad ieškovė pažeidė sutartį, tačiau, reikšmingai sumažinus sutartyje už tokį (nuolatinį ir ilgalaikį) pažeidimą numatytas netesybas, ieškovei buvo suteikta ekonomė nauda (valstybės pagalba), kurios negavo kiti rinkos dalyviai, nors jie ir domėjosi konkursu dėl sutarties sudarymo, tačiau jame taip ir nedalyvavo būtent dėl to, kad manė, jog jiems tektų prisiimti per didelę ekonominę riziką. Ieškovė koncesijos konkursą laimėjo sutikusi prisiimti tokią riziką, tačiau neigiamų to pasekmių pavyko išvengti skundžiamo sprendimo pagalba ir tokiu būdu įgyti nepagrįstą ekonominį pranašumą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu ir viešojo intereso sąskaita.

Atsiliepimas

18. Ieškovė UAB „Reklamos arka“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalies panaikinimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1. Atsakovės teiginiai dėl to, kad ieškovė nuo pat koncesijos konkurso sąlygų paskelbimo žinojo apie taikytinas netesybas netinkamo įsipareigojimo įvykdymo atveju, jokios teisinės reikšmės CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normų taikymui neturi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti atsakovės reikalautas netesybas yra teisėtas ir pagrįstas.

18.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo pritaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, nes pagal aktualią teismų praktiką, skolininkui prievolę įvykdžius bent iš dalies, egzistuoja pagrindas sumažinti kreditoriaus reikalaujamas netesybas.

18.3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė buvo finansiškai nepajėgi vykdyti sutartį. AB „Citadele“ bankas, suteikęs ieškovei kreditą, įpareigojo ieškovę savo lėšomis investuoti ne mažesnę kaip 606 000 Eur sumą vykdant koncesijos sutartį.

18.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių realių nuostolių dėl koncesijos sutartyje nustatytų terminų pradelsimo atsakovė nepatyrė. Dėl šios priežasties teismo sprendimas sumažinti atsakovės reikalautas netesybas yra teisėtas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

18.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, nes pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį pažeidimui esant tęstiniam, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad ieškovei praleidus sutartyje numatytus stoginių įrengimo terminus, kiekviena po nustatyto termino pradelsta diena, kiekvienos stoginės atveju yra laikytina savarankišku pažeidimu ieškinio senaties pradžią reglamentuojančių normų taikymo aspektu. Ši išvada visiškai atitinka tiek CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tiek koncesijos sutartyje įtvirtintų netesybų skaičiavimą reglamentuojančių nuostatų esmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, bei iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas šalių apeliacinių skundų argumentais.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė surengė atvirą viešą konkursą dėl leidimo suteikimo pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą ir Kauno miesto savivaldybės nustatytą tvarką atsakovės nurodytose vietose suprojektuoti, įrengti (pastatyti), valdyti, naudoti ir prižiūrėti Kauno miesto viešojo transporto stotelių stogines ir teikti paslaugas sutartose vietose. Ieškovė (koncesininkė) pateikė pasiūlymą atsakovei, kuri pasiūlymą įvertino aukščiausiu įvertinimu. Ieškovė ir atsakovė 2015 m. liepos 31 d. sudarė Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo, valdymo naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartį Nr. SR-1539 su 5 priedais. Sutarties galiojimo terminas – 20 metų, nuo sutarties įsigaliojimo dienos (sutarties 15 punktas), sutarties vertė – 6 000 000 litų (1 737 720,11 Eur). Sutartis įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 10 d. (sutarties 53 punktas).

5. Sutarties 5 punktu ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) ne mažiau kaip 450 stoginių ir 26 reklaminius plotus Kauno mieste sutartyje nurodytais terminais ir tvarka, taip pat kasmet papildomai suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) po 3 stogines atsakovės nurodytose vietose bei visu sutarties galiojimo terminu jas tinkamai valdyti, naudoti ir prižiūrėti. Stoginių bei reklaminių plotų nuosavybės teisė po sutarties pabaigos pereina atsakovei, o ieškovė sutarties vykdymo laikotarpiu joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka turi teisę teikti reklamos viešinimo paslaugas stoginėse ir reklaminiuose plotuose ir už tai gauti pajamas (sutarties 9, 13 punktai).

6. Sutartyje šalys išskyrė piniginių baudų skyrimo atvejus tiek už stoginių, tiek už reklaminių plotų įrengimą, o būtent:

23.1. pagal sutarties 37 punktą (Sutarties VII dalis dėl Koncesininko įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo) šalys susitarė, kad ieškovei nevykdant / netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovė turi teisę skirti ieškovei iki 29 Eur baudą už kiekvieną užfiksuoto pažeidimo / įsipareigojimo nesilaikymo dieną ir (ar) kiekvieną pažeidimą / kiekvieno įsipareigojimo nesilaikymą kiekvienoje stoginėje atskirai, kaskart tai užfiksavus. Baudą ieškovė privalo sumokėti atsakovei per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie baudos paskyrimą gavimo dienos.

23.2. Pagal sutarties 52 punktą (Sutarties IX dalis dėl Šalių atsakomybės) – ieškovei dėl savo kaltės vėluojant įrengti (pastatyti) stogines arba nukelti (nugriauti / pašalinti) reklaminius plotus sutartyje nustatytu terminu, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė mokėtų jai 29 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną už kiekvieną reklaminį plotą, išskyrus atvejus, kai ieškovė įrodo, kad įrengti (pastatyti) stogines vėluoja dėl svarbių priežasčių.

7. Šalys taip pat sutartyje sutarė dėl sutarties sąvokų aiškinimo, t. y., kas yra laikoma „stogine“ ir kas „reklaminis plotas“. Pagal sutarties 1.10. papunktį reklaminis plotas yra nurodytose vietose įrengti (pastatyti) reklaminiai įrenginiai (vitrinos, stendai, skydai, stulpai ir pan.), pagal sutarties 1.14. papunktį stoginės – sutarties pagrindu numatomos pastatyti naujos viešojo transporto laukimo stoginės, kurios pagal sutarties sąlygas turi būti pastatytos suteikiančiosios institucijos (atsakovės) nurodytose vietose.

8. Pagal sutarties 2 priedą, šalys susitarė, kad 339 stoginės bus pastatytos per 130 dienų (125 stoginės) ir per 160 dienų (214 stoginių), 111 stoginių per trejus metus nuo sutarties įsigaliojimo. Taigi 125 stoginės turėjo būti pastatytos 2016 m. sausio 17 d., o 214 stoginių – 2016 m. vasario 18 d.

9. Sutartis 2016 m. birelio 10 d., 2016 m. lapkričio 2 d., 2017 m. birželio 20 d. šalių susitarimais buvo keičiama, koreguojant stoginių techninę specifikaciją, stoginių įrengimo grafiką.

10. Atsakovė ir UAB „JCDecaux“ (ankstesnis koncesininkas) 2015 m. spalio 29 d. sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2377-428/2015. Taikos sutartyje (ją lydėjo 4 priedai) šalys susitarė, kad atsakovė neprieštarauja, jog UAB „JCDecaux“ priklausančios stoginės ir vitrinos stovėtų esamose vietose, iki bus įrengtos naujos stoginės pagal 2015 m. liepos 31 d. koncesijos sutartį.

11. Atsakovės organizuotame 2015 m. gruodžio 23 d. darbo grupės posėdyje buvo svarstomas stoginių įrengimo klausimas ir priimtas nutarimas, jog UAB „Reklamos arka“ per 130 dienų nepastačius planuotų stoginių, ji per 30 dienų pareiškia motyvuotą prašymą pratęsti terminą. 2016 m. sausio 15 d. ieškovė prašė pratęsti vykdymo terminus motyvuojant žiemos sąlygomis. 2017 m. liepos 4 d. ieškovė teikė prašymą asfaltavimo darbų terminą pratęsti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dėl lietingo birželio.

12. Atsakovė pateikė ieškovei 2017 m. liepos 20 d. raštą Nr. (33.200)2-2475, kad remdamasi sutarties 37 punktu paskyrė 3 267 314 Eur baudą už laiku neįrengtas stogines ir kartu pateikė baudos paskaičiavimo pagal sutartyje numatytą stoginių įrengimo grafiką lentelę bei nurodydama, kad nuo 2016 m. vasario 9 d. anksčiau siųstais raštais skaičiavo baudas. Reikalavo paskirtą baudą sumokėti per 10 dienų nuo pranešimo apie baudos paskyrimą gavimo dienos.

13. Taip pat atsakovė 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą dėl draudimo rašte numatytos 289 620 Eur išmokos sumokėjimo ieškovei laiku neįvykdžius įsipareigojimų.

14. Ieškovė pateikė atsakovei 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštą, kuriuo prašė atleisti nuo baudos sumokėjimo, tačiau atsakovė 2017 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodė, kad nesutinka su tokiu ieškovės prašymu.

15. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiškė ieškinį atsakovei dėl atleidimo nuo prievolės (sumokėti netesybas) vykdymo. Atsakovė, siekdama prisiteisti netesybas pagal ginčo sutartį, 2019 m. kovo 17 d. pareiškė priešieškinį. Byloje nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės (koncesininkės) ir atsakovės (suteikiančiosios institucijos) dėl tinkamo koncesijos sutarties vykdymo ir sutartinės atsakomybės taikymo, t. y. dėl to, ar ieškovė pagrįstai reikalauja ją atleisti nuo sutartinės prievolės mokėti netesybas, vykdymo (civilinės atsakomybės) ir ar atsakovė pagrįstai paskyrė ieškovei atitinkamo dydžio baudą už laiku prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymo.

Dėl ieškovės civilinės atsakomybės ir netesybų taikymo

16. Sutartimi atsakovė suteikė ieškovei leidimą Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka nurodytose vietose suprojektuoti, įrengti (pastatyti), naudoti ir prižiūrėti viešojo transporto stotelių stogines ir reklaminius plotus, taip pat vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su stoginių valdymu ir naudojimu.

17. Skolininkui praleidus sutartinės prievolės vykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko sutartinės atsakomybės, t. y. reikalauti realiai įvykdyti prievolę ir sumokėti netesybas (baudą arba delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo aplinkybes, sudarančias pagrindą atleisti ją nuo civilinės atsakomybės – 3 267 314 Eur baudos sumokėjimo pagal koncesijos sutartį. Ieškovė savo pažeistų teisių gynimą faktiškai įgyvendino pareikšdama ieškinį, kuriuo prašė atleisti ją nuo atsakovės reikalavimo vykdyti prievolę, t. y. atleisti nuo netesybų mokėjimo, kaip vieną iš argumentų nurodydama tai, kad atsakovė neteisingai skaičiavo netesybas, nes nebuvo atsižvelgta į terminų praleidimo priežastis, t. y. kad nebuvo ieškovės kaltės, taip pat bauda paskaičiuota pažeidžiant (praleidus) sutrumpintus šešių mėnesių ieškinio senaties terminus.

19. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčo sutarties pobūdį, todėl jos atžvilgiu tenkindamas priešieškinį taikė civilinę atsakomybę. Ieškovė sutarties laiku įvykdyti negalėjo dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios – atsakovė nesudarė sąlygų tinkamai vykdyti sutartį. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nurodo, kad ieškovei situacija dėl naujų stoginių įrengimo buvo žinoma, t. y., kad senose stoginių vietose buvo stoginės, priklausiusios UAB „JCDecaux“, ir pasirašydama ginčo sutartį, ieškovė sutiko su pasekmėmis, jei per sutartą terminą neįvykdys įsipareigojimų.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nes nustatė, kad ieškovė buvo nepajėgi ir neturėjo pakankamo finansavimo įvykdyti tokios apimties sutartį, tačiau sumažino atsakovės prašomas priteisti netesybas iki 653 463 Eur, t. y. atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis sutarties 52 punktu, nustatęs, kad ieškovė, kaip verslininkė, turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą pirmiausia tinkamai neišsiaiškino faktinių bylos aplinkybių, t. y. neatkreipė dėmesio į ginčo šalių sudarytos koncesijos sutarties turinį, sutartyje numatytus atitinkamų darbų vykdymo terminus ir terminų pažeidimo nustatyto ir baudos taikymo pagrindą.

22. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

23. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje reglamentuota sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pažymėtina, kad šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

24. Ieškovė ieškiniu prašė atleisti ją nuo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimo vykdyti prievolę – paskirtos baudos pagal sutarties 52 punktą mokėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog atsakovė 2017 m. liepos 20 d. pretenziją pareiškė sutarties 37 punkto pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors baudų dydžiai pagal šiuos sutarties punktus yra tapatūs, tačiau pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo remdamasis sutarties punktu, kur numatyta sąlyga taikyti baudą dėl laiku neįrengtų reklamos plotų, nors atsakovė baudą apskaičiavo už laiku neįrengtas stogines, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas neteisingai nustatė netesybų skaičiavimo pagrindą pagal šalių sudarytą koncesijos sutartį.

25. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas atsakovės reikalaujamas priteisti netesybas, padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovės veiksmų ji patyrė realius nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas prieš padarydamas išvadą sumažinti prašomą priteisti netesybų sumą, iš viso nevertino nei laikotarpio, už kurį prašoma priteisti netesybas, nei prašomos sumos paskaičiavimo teisingumo, nors tai buvo priešieškinio reikalavimo pagrindas.

26. Ieškovė atsiliepime į atsakovės priešieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, nes atsakovė priešieškinį dėl netesybų priteisimo pateikė praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą 6 mėnesių senaties terminą. Iš atsakovės 2017 m. liepos 20 d. pateikto rašto (pretenzijos) priedo (baudų skaičiavimo lentelės) matyti, kad atsakovė už ieškovės nustatytais terminais nepastatytas stogines skaičiavo baudas už ilgesnį nei 180 dienų terminą. Teisėjų kolegija, atsitiktine atrankos tvarka patikrinusi atsakovės baudų skaičiavimo lentelės duomenis, nustatė, kad atsakovė netesybas skaičiavo už ilgesnį nei 180 dienų terminą pvz.: 1) „Šilainių poliklinikos“ – nurodyta, kad terminas pastatyti iki 2016 m. kovo 18 d. (per 160 d.) – priduota – 2017 m. balandžio 5 d. priskaičiuota – 11 078 Eur už 382 dienas; 2) „Gustaičio g.“ – nurodyta, kad terminas pastatyti iki 2016 m. vasario 17 d. (per 130 d.) – duomenų, kad stoginė buvo priduota nėra – priskaičiuota – 14 181 Eur už 489 dienas; 3) „Nuokalnės g.“ – nurodyta, kad terminas pastatyti iki 2016 m. kovo 18 d. (per 160 d.) – priduota – 2017 m. balandžio 5 d. priskaičiuota – 11 078 Eur už 382 dienas; 4) „K. Griniaus g.“ – nurodyta, kad terminas pastatyti iki 2016 m. vasario 17 d. (per 130 d.) – priduota – 2017 m. liepos 10 d. priskaičiuota – 14 732 Eur už 508 dienas; 5) „Ketaus liejykla“ – nurodyta, kad terminas pastatyti iki 2016 m. vasario 17 d. (per 130 d.) – priduota – 2017 m. birželio 6 d. priskaičiuota – 13 746 Eur už 474 dienas; 6) „Viadukas“ – nurodyta, kad terminas pastatyti iki 2016 m. kovo 18 d. (per 160 d.) – priduota – 2017 m. birželio 6 d. priskaičiuota – 12 876 Eur už 444 dienas; 7) „Šiaurės pr.“ – nurodyta, kad terminas pastatyti iki 2016 m. vasario 17 d. (per 130 d.) – duomenų, kad stoginė buvo priduota nėra, priskaičiuota – 12 238 Eur už 422 dienas; 8) „Kalniečių poliklinika“ – nurodyta, kad terminas pastatyti iki 2016 m. kovo 18 d. (per 160 d.) – priduota – 2017 m. birželio 23 d. priskaičiuota – 10 846 Eur už 374 dienas; 9) „Zoologijos sodas“ – nurodyta, kad terminas pastatyti iki 2016 m. vasario 17 d. (per 130 d.) – duomenų, kad stoginė buvo priduota nėra, priskaičiuota – 14 761 Eur už 509 dienas; 10) „L. Sapiegos g.“ – nurodyta, kad terminas pastatyti iki 2016 m. kovo 18 d. (per 160 d.) – priduota – 2017 m. balandžio 5 d. priskaičiuota – 11 078 Eur už 382 dienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos turėjo nustatyti, ar atsakovės prašomos priteisti netesybos neprieštarauja įstatymui (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.71 straipsnis).

27. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jai atsirado pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog atsakovė neįrodė realių savo nuostolių dydžio, taip pat į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laikė, jog atsakovės prašomos priteisti netesybos yra nepagrįstai didelės, viršija sutarties vertės dydį, todėl jas sumažino iki 653 463 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neteisingai taikė įstatymą dėl netesybų sumažinimo, CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas.

28. Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Todėl skolininko veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, sukelia ieškinio senaties termino eigos nutraukimo teisines pasekmes tik tada, kai šie veiksmai atlikti nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsižvelgdamas į tai, aiškindamasis aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eigos nutraukimu, teismas visada turi nustatyti, kada konkrečiai atlikti veiksmai, nurodyti CK 1.130 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės reikalavimui dėl priešieškinio senaties taikymo, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir tai galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą teismo procesinį sprendimą.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis, o būtent – 2015 m. spalio 29 d. taikos sutartį, sudarytą atsakovės su UAB „JCDecaux“, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2377-428/2015. Pagal taikos sutarties 1 punktą atsakovė neprieštaravo, kad UAB „JCDecaux“ priklausančios stoginės ir vitrinos (pagal taikos sutarties priedus Nr. 1 (stoginių sąrašas 7 lapai), 2 (vitrinų sąrašas 2 lapai)) stovėtų esamose vietose, iki bus įrengtos naujos stoginės pagal 2015 m. liepos 31 d. koncesijos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei individualios stoginės įrengimo (pastatymo) terminas turėjo / galėjo prasidėti ne tik nuo tos dienos, kada buvo numatyta sutartyje, bet ir tada, kada, kaip ieškovė nurodo, buvo demontuota senoji stoginė, nes kaip matyti iš minimo taikos sutarties priedo Nr. 1. duomenų, ieškovė naujas stoginės turėjo įrengti ir tokiose viešojo transporto stotelėse, kuriose tebebuvo senosios stoginės ar senieji reklaminiai plotai (vitrinos), tačiau tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo tirtos, o jų tirti dėl didėlės apimties (stoginių, reklaminių plotų skaičiaus) apeliacinėje instancijoje nėra galimybių. Nurodyti duomenys yra aktualūs siekiant nustatyti dėl kieno veiksmų ar neveikimo nebuvo laikomasi sutartimi nustatytų stoginiu ir / ar reklaminių plotų įrengimo terminų ir, ar tokie veiksmai galėjo lemti ir ieškovės galimų nuostolių atsiradimą, o taip pat, ar atsakovės prašomos priteisti netesybos buvo apskaičiuojamos pagrįstai ir tik po to spręsti, ar yra pagrindas jas mažinti.

30. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ar jo dalį ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs ir nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl netesybų skaičiavimo laikotarpio, jų atsiradimo pagrindo ir neatskleidė bylos esmės, todėl negalėjo teisingai spręsti ir nepagrįstai sprendė dėl ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio pagrįstumo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl naujai tirtinų faktinių aplinkybių ir įrodymų apimties, to padaryti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDanguolė MartinavičienėVytautas Zelianka