- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-659-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė, Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- UAB „Bordolina“
- Ieškovas
- UAB „Storent“
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės Jankūnienės apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Bordolina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Storent“ ieškinį atsakovui UAB „Bordolina“, tretysis asmuo D. V., dėl skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Storent“ pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Bordolina“ 33 822,64 Lt skolą, 4373,12 Lt palūkanas, 1615,71 Lt delspinigius, 8,28 procentų metines procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovui pagal priėmimo – perdavimo aktus buvo perduota įranga laikinam naudojimuisi ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros įrangos nuomai apmokėti. Atsakovas neapmokėjo jam išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, dėl ko susidarė 33 822,64 Lt įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovo vardu ieškovo išrašytus priėmimo – perdavimo aktus pasirašė asmenys, kurie niekada nedirbo atsakovo bendrovėje, atsakovas iš ieškovo niekada nesinuomojo jokios įrangos, todėl neturi pareigos apmokėti ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų.
Trečiasis asmuo D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Bordolina“ 33822,64 Lt skolos už įrangos nuomą, 16 15,71 Lt delspinigių, 8,28 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6391,31 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Storent“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija paties suteiktų paslaugų fakto ar kokybės, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys (apie įrangos nuomos trukmę) yra neteisingi. Iš šalių pasirašytos Bendradarbiavimo sutarties sąlygų matyti, jog šalys susitarė, jog įranga atsakovui bus perduodama priėmimo – perdavimo akto pagrindu, kuriame bus nurodytas mokestis už nuomą, o ieškovas sąskaitas už nuomą pateiks du kartus per mėnesį (kiekvieno mėnesio 15 d. ir kiekvieno mėnesio paskutinę dieną). Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, jog jos buvo išrašomos pagal Bendradarbiavimo sutarties sąlygas, t. y. ne pasibaigus visam atitinkamos įrangos nuomos terminui, o kelis kartus per mėnesį. Bendradarbiavimo sutartyje šalys taip pat nenumatė išnuomotos įrangos grąžinimo pagal grąžinimo aktus, todėl nesant jokių įrodymų apie tai, kad byloje esančiose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys apie nuomos trukmę yra neteisingi, atsakovas jokių paaiškinimų ar įrodymų dėl išreikštų teiginių nepateikė, teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 33822,64 Lt skola už įrangos nuomą pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 28-76).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB „Bordolina“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį. Apeliantas nurodė šiuos argumentus, dėl kurių turi būti naikintinas pirmosios instancijos sprendimas:
1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas, remdamasis netinkamai įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, klaidingai nusprendė, kad Ieškovas Atsakovui suteikė paslaugas - perdavė už atlygį naudotis įranga. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas naudojosi įranga PVM sąskaitose faktūrose nurodytą laikotarpį.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą atsakovo apeliacinį skundą, su juo nesutiko ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą ir jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009 m. sausio 26 d. šalių pasirašytos Bendradarbiavimo sutarties Nr. CON0010 (toliau –Bendradarbiavimo sutartis) pagrindu tarp šalių susiklostė statybos įrangos (įrankių ir mechanizmų) nuomos santykiai (b.t. I, b. l. 9-13). Ieškovas teikė atsakovui laikinajam naudojimuisi ir valdymui statybinę įrangą ir išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras įrangos nuomai apmokėti. Ieškovas pateikė į bylą atsakovui pagal Bendradarbiavimo sutartį laikinajam naudojimui ir valdymui perduotos įrangos priėmimo – perdavimo atitinkamus aktus (b.t. t. I, b. l. 28-76) 35596,18 Lt sumai. Atsakovas ieškovo nurodytų aplinkybių apie PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimą neginčijo, tačiau su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, jog ieškovo pateiktus priėmimo – perdavimo aktus pasirašė su atsakovu nesusiję asmenys, todėl atsakovas neturi prievolės mokėti už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos.
Dėl įgaliojimų veikti bendrovės vardu
Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).
Atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai), sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad turi būti vertinama situacija, buvusi sandorio sudarymo metu. Aplinkybės, kurias trečiasis asmuo sužinojo vėliau, po sandorio sudarymo, negali turėti įtakos jo įsitikinimui, kad sandorį sudarė tam teisę turintis asmuo, todėl jos nevertintinos sprendžiant, ar buvo pagrindas laikyti asmenį kito asmens atstovu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
CK 2.133 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas atstovavimas, apie kurį galima suprasti iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu atstovaujamojo elgesys davė pagrindą trečiajam asmeniui sąžiningai tikėti ir protingai manyti, kad jis sudaro sandorį su kito asmens atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilines teises ir pareigas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartyje UAB ,,Dausa“ v. AB ,,Turto bankas“, bylos Nr. 3K-3-343/2005, išaiškinta, kad, byloje esant pakankamai duomenų, jog bendrovė pritarė sudarytam sandoriui, toks sandoris galioja).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė į bylą atsakovo direktorės – trečiojo asmens D. V. 2009 m. sausio 26 d. išduotą įgaliojimą (t. 1, b. l. 139, 168) S. S., A. B. ir O. R., suteikiantį teisę minėtiems asmenims pasirašyti atsakovo vardu priėmimo – perdavimo aktus, gauti ir perduoti nuomos įrenginius ir kt. pagal su ieškovu pasirašytą Bendradarbiavimo sutartį. Atsakovas į bylą pateikto įgaliojimo neginčijo. Tokiu atveju, atsakovo elgesys davė pagrindą ieškovui sąžiningai tikėti ir protingai manyti, kad jis minėtas sąskaitas faktūras pateikė atsakovo tinkamai įgaliotam asmeniui.
Dėl įrangos priėmimo-perdavimo fakto
Atsakovas pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde ginčija faktą, kad jis naudojosi ieškovo suteikta įranga. Naudojimąsi įranga bei įrangos perdavimą akivaizdžiai patvirtina Ieškovo ir Atsakovo pasirašyti priėmimo - perdavimo (išdavimo) aktai. Kaip jau minėta, atsakovo darbuotojai, kuriems buvo suteikti įgalinimai pasirašyti minėtus aktus, patvirtina faktą, kad ieškovas, vykdydamas Sutartį, nurodytą įrangą atsakovui perdavė naudotis. Todėl atsakovo argumentai yra nepagrįsti.
Dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų dydžio
Atsakovas ieškinio nepripažįsta, nes mano, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys apie įrangos nuomos trukmę nėra įrodyti jokiais rašytiniais įrodymais, ieškovas nepateikė atsakovui perduotos (išnuomotos) įrangos grąžinimo aktų, todėl nėra aišku ar sąskaitose nurodytos sumos yra teisingos.
Atsakovas neginčija paties suteiktų paslaugų fakto ar kokybės, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys (apie įrangos nuomos trukmę) yra neteisingi. Iš šalių pasirašytos Bendradarbiavimo sutarties sąlygų matyti, jog šalys susitarė, jog įranga atsakovui bus perduodama priėmimo – perdavimo akto pagrindu, kuriame bus nurodytas mokestis už nuomą, o ieškovas sąskaitas už nuomą pateiks du kartus per mėnesį (kiekvieno mėnesio 15 d. ir kiekvieno mėnesio paskutinę dieną) (Sutarties 3 p.). Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog jos buvo išrašomos pagal Bendradarbiavimo sutarties sąlygas, t. y. ne pasibaigus visam atitinkamos įrangos nuomos terminui, o kelis kartus per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad įranga Atsakovas naudojosi laiką, nurodytą PVM sąskaitose - faktūrose, ir visos Atsakovo turimos mokėti sumos yra priskaičiuotos pagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų patikimumo pusiausvyros principu bei teisingumo principu, pagrįstai nusprendė iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 33822,64 Lt skolą už įrangos nuomą pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras (b. t. 1, b. l. 28-76).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.