Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-04 · Civilinė byla Nr. 2A-101-425/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-04
Bylos Nr.
2A-101-425/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
UAB „Tanagra“
Civilinė byla Nr. 2A-101-425/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 11.9.10.8; 15.3.2; 15.4;18.2.2; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės,sekretoriaujant Jolitai Kudabienei,dalyvaujant: ieškovei V. T., jos atstovui adv. Jonui Kurlavičiui,atsakovo UAB „Tanagra“ atstovui adv. Remigijui Pilkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Tanagra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5931-755/2009, pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovei UAB „Tanagra“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir išmokų pagal darbo santykius priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. T. 2009-06-11 su ieškiniu (b.l. 2-5) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 95-98) kreipėsi į teismą, prašydama papažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo UAB „Tanagra“ pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. ir įpareigoti atsakovą UAB „Tanagra“ pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą pagal Darbo kodekso 297 str. 4 d., nurodant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-05-15 iki 2009-08-24, dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2007-06-01 dirbo pas atsakovę Panevėžio filiale pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 852. 2009-05-14 UAB „Tanagra“ generalinis direktorius įsakymu Nr. P-118 paskyrė ieškovei draudiminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2009-05-15 pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. (už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą). Ši nuobauda skirta už tai, kad ieškovė priėmė pirkėjo UAB „Audelma“ grąžintą anksčiau nupirktą automobilio duslintuvą, kuris pirkėjui netiko. Pirkėjo „Audelma" atstovas ieškovei internetu pateikė užsakymą įsigyti duslintuvą TESH, kurio kodas 220485, tačiau tokio duslintuvo nebuvo. Tuo pačiu apskaitos kodu bei vizualiai identiškas atsakovės kompiuterinėje prekių apskaitos programoje buvo nurodytas kitas duslintuvas TESH 230618, todėl ieškovė, suderinus su pirkėju, užsakė šį duslintuvą. Klientui atsiėmus prekę paaiškėjo, jog ji jam netinka, yra netinkamo modelio, todėl buvo grąžinta. Kartu buvo pažeista draudiminės nuobaudos skyrimo tvarka, iš ieškovės prieš priimant įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovei atleidus ją iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, jai buvo sunkiau konkuruoti darbo rinkoje, potencialūs darbdaviai dėl minėtos aplinkybės atsisakė priimti į darbą. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinę depresiją, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumą ateitimi, todėl jai buvo padaryta 20 000 Lt neturtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-10-26 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad ieškovė V. T. pagal UAB „Tanagra“ vadovo 2009-05-14 įsakymą Nr.P-118 iš darbo buvo atleista neteisėtai, ir nustatė, jog ieškovės ir atsakovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, taip pat priteisė ieškovei už laikotarpį nuo 2009-05-15 iki 2009-08-24 vidutinio darbo užmokesčio 2751,45 Lt, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 200 Lt teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismas atmetė ieškinį dalyje įpareigoti atsakovą pakeisti atleidimo iš darbo įrašą pagal DK 297 str. 4 d., nurodant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Pirmos instancijos nustatė, kad V. T. pas atsakovą dirbo pardavėja nuo 2007-05-31 pagal darbo sutartį Nr.852. 2009-05-14 atsakovo vadovo įsakymu Nr.P-118 darbo sutartis su ja nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (235str. 11p.), nes buvo pažeista 2009-04-15 įsakymu Nr. 012 nustatyta bendrovės prekių grąžinimo tvarka, pagal kurią netinkanti klientui detalė grąžinama tik apžiūrėjus ją UAB „Tanagra" autoservise ir nustačius, ar detalė kokybiška, ar ji tinkama automobiliui. Ieškovė priėmė UAB „Audelma“ grąžintą prekę, kurią buvo pardavusi pagal liudytojo V. K. atliktą užsakymą, suformuotą naudojant atsakovo taikomą kompiuterinę programą, - nurodant prekės kataloginį numerį 220485. Programoje nurodyta, jog duslintuvas TESH , kurio gamyklinis kodas 5852872, turi du katalogo kodus 230618 ir220485, todėl „Audelma" užsakė duslintuvą katal. Nr. 230618. Gavus detalę paaiškėjo, kad ji nebuvo analogiška detalei, kurios kataloginis kodas 220485.

Užsakymą dėl prekės įsigijimo atsakovės kompiuterinėje sistemoje suformulavo pats pirkėjas, nurodydamas konkretų prekės kodą, o ieškovė šį užsakymą tinkamai įvykdė. Ieškovė nėra atsakinga už tai, kad kompiuterinėje programoje vienu kodu nurodomos kelios skirtingos prekės, kurios nėra analogiškos, kompiuterinę programą sudaro ir administruoja pats atsakovas. Be to pagal DK 235 str. šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos. Ginčijamame įsakyme konkrečiai nenurodyta ir neaišku, kokį konkrečiai 2009-04-15 įsakymo Nr.012, 2008-08-18 įsakymo Nr.012 ar kito norminio akto reikalavimą pažeidė ieškovė. Šiuose įsakymuose nėra nustatyta, kaip turi pasielgti darbuotojas, kai įgyta detalė netinkama konkrečiam automobiliui, o galimybės pakeisti ją tinkama nėra, kadangi pardavėjas jos neturi. Kadangi tokios tvarkos darbdavys nebuvo nustatęs, negalima konstatuoti nenustatytos tvarkos pažeidimą. Pagal CK 6.333 str. 5 d., 6.334 str. l d., pirkėjas, įsigijęs pagal pavyzdį (modelį, aprašymą) netinkamos kokybės prekę, turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėtos kainos sugrąžinimo. Šiuo atveju lokaliniai atsakovės aktai negali pakeisti įstatyminio reglamentavimo ir, esant tarp jų prieštaravimams, turi būti vadovaujamasi įstatyminiu reglamentavimu (DK 4 str.3 d.). Drausminė nuobauda, t.y. darbo sutarties nutraukimas, skirta ieškovei nesilaikant nuobaudų skyrimo tvarkos, t.y. nepareikalavus iš ieškovės paaiškinimo dėl jos veiksmų. Ieškovė atleista iš darbo pagal 2009-05-14 įsakymą Nr. P-118, o paaiškinimą dėl savo veiksmų ji parašė 2009-05-15, t.y. jau po atleidimo iš darbo.

Taigi neteisėtai - nesant padaryto šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo ir nesilaikant nuobaudos skyrimo tvarkos - ieškovę atleidus iš darbo, jai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką pagal ieškovė suformuluotą reikalavimą, t.y. už laikotarpį iki jos įsidarbinimo kitoje darbovietėje (2009-08-24). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės grąžinimas į darbą pas atsakovą yra netikslingas, DK 297 str. 4 d. ir 140 str. 1 d. pagrindu, teismas priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (ieškovės darbo laikas pas atsakovą viršija 12 mėn., bet neviršija 36 mėn.).

Ieškovė dėl atleidimo iš darbo patyrė neturtinę žalą: ji buvo atleista neteisėtai, dėl tokio atleidimo jai buvo sunkumų ieškantis kito darbo (tai patvirtina įmonių, į kurias dėl darbo kreipėsi ieškovė, pažymos), po atleidimo pablogėjo ieškovės savijauta, teko kreiptis pas medikus. Teismas nenustatyta, jog ieškovės sveikatos pablogėjimas turėjo liekamųjų neigiamų pasekmių. Todėl teismas sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir priteisė 2000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Tanagra“, atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Ieškovė pripažino faktą, kad pardavė duslintuvą TESH-230618 pagal įmonėje įdiegtą kompiuterinės prekių apskaitos programą, tačiau gavus pirmos instancijos teismo sprendimą iškilo būtinybė nustatyti, kas suformulavo užsakymą, kurio pagrindu duslintuvas buvo parduotas klientui UAB „Audelma“. UAB "Tanagra" kompiuterinę programą prižiūrintis ir administruojantis darbuotojas L. K. nustatė, kad užsakymą suformulavo ne UAB "Audelma", kaip teigiama skundžiamame teismo sprendime, o ieškovė - V. T.. Taigi šiuo atveju ieškovės kaltė yra akivaizdi - ji pati suformavo užsakymą, kurio pagrindu UAB „Audelma“ buvo parduotas netinkamas duslintuvas, ieškovė nesinaudojo gamintojo katalogais, nors tokią pareigą turėjo. Tai kartu patvirtina faktą, kad V. T. ir UAB „Audelma“ darbuotojas bylos nagrinėjimo metu teismui davė melagingus parodymus ir klaidino teismą.

Teismas neteisingai nustatė, kad nebuvo pažeista grynųjų pinigų grąžinimo ir prekių keitimo tvarka, nes šiuo atveju pinigai nebuvo grąžinami, o prekės nebuvo keičiamos. Pagrindiniai atsakovės klientai - profesionalūs automobilių meistrai, kurie turi UAB „Tanagra“ katalogus ir žino, kokia atsarginė detalė reikalinga. Pasitaiko situacijų, kai klientai nusiperką prekę UAB „Tanagra“ parduotuvėje, bet vėliau šią prekę randa už mažesnę kainą pas kitą pirkėją, todėl bando ją grąžinti UAB „Tanagra“, be to kartais pardavėjai veikia kartu su klientais (pirkėjais). Tokie pardavėjų ir klientų suderinti veiksmai daro didelę žalą UAB "Tanagra". 2009-04-15 įsakymo Nr. 012 punkte 2 nurodyta: „jei apžiūros metu nustatyta, jog detalė kokybiška ir tinka automobiliui, tai klientas privalo sumokėti už autoserviso paslaugas priklausomai nuo apžiūros laiko". Taigi akivaizdu, kad pagal šią tvarką kokybiškos prekės priimti negalima ir norint ją priimti turi būti atliekama tam tikra procedūra. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą turėjo įvertinti atsakovės veiklos specifiką.

Skundžiamame teismo sprendime teismas nepagrįstai nustatė, kad drausminė nuobauda-darbo sutarties nutraukimas atliktas nesilaikant nuobaudų skyrimo tvarkos, t.y. nepareikalavus iš ieškovės paaiškinimo dėl jos veiksmų. Buvo pareikalauta ieškovės pasiaiškinti, tačiau ji to nepadarė, tai patvirtina 2009-05-15 dienos S. B. tarnybinis raštas UAB „Tanagra“ generaliniam direktoriui. Be to teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su ieškovės prašymais atleisti ją iš darbo savo noru, kurie teismui buvo pateikti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovė kartu su atstovu prašė apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, remdamasis liudytojo V. K. parodymais, šalių paaiškinimais bei buhalteriniais dokumentais, nustatė, kad būtent UAB „Audelma" darbuotojas V. K., naudodamasis UAB „Tanagra" kompiuterine programa, suformavo užsakymą dėl duslintuvo pirkimo, tačiau dėl netikslumų kompiuterinėje programinėje, kai skirtingų modelių prekių nurodyti vienodi apskaitos kodai, įsigijo netinkamą prekę. Ieškovės pateiktas IT projektų vadovo L. K. pasirašytas išrašą iš duomenų bazės, pagal kurį užsakymas dėl duslintuvo TESH-230618 pirkimo buvo suformuotas ne UAB „Audelma", bet ieškovės, vertintinas kritiškai: jis sudarytas paties apelianto darbuotojo, išrašas nebuvo tirtas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jį paneigia kiti įrodymai, t.y. liudytojo V. K. parodymai, pateikti dokumentai bei šalių paaiškinimai. Be to išrašas iš duomenų bazės galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl šiuo atveju taikytinas CPK 314 str.

Ginčijamame įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo nėra aišku, kokį konkretų 2008-08-18 įsakymo Nr.012 ir 2009-04-15 įsakymo Nr.012 reikalavimą pažeidė ieškovė. 2008-08-18 įsakymas Nr.012 dėl grynųjų pinigų grąžinimo tvarkos nebuvo pažeistas, nes šiuo atveju pinigai už perkamą prekę net nebuvo sumokėti, 2009-04-15 įsakymas Nr.012 dėl detalių keitimo taip pat nebuvo pažeistas, nes netinkama prekė į tinkamą nebuvo pakeista. Darbdavys privalėjo reglamentuoti darbo drausmę, o skirti darbuotojui draudiminių nuobaudų už darbo drausmės pažeisimus, motyvuojant vien darbdavio veiklos specifika, negalima. Drausminė nuobauda dėl atleidimo iš darbo paskirta 2009-05-14 UAB „Tanagra" generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-118, o ieškovės paaiškinimas apie prekės priėmimo buvo surašytas tik 2009-05-15, t.y. kitą dieną po atleidimo iš darbo. Taigi nuobauda buvo paskirta net nesant darbuotojo pasiaiškinimo, kaip tai numato Darbo kodekso 240 str. Ieškovė, skirdama drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į Darbo kodekso 238 str. nurodytas aplinkybes. Darbdavys dėl to, kad netinkama prekė buvo grąžinta, nepatyrė jokių nuostolių, pinigai net nebuvo mokėti ar grąžinti, dėl prekės grąžinimo nėra ieškovės kaltės, anksčiau ieškovė nebuvo bausta jokiomis drausminėmis nuobaudomis. UAB „Audelma“ yra pastovus UAB „Tanagra“ klientas, todėl siekdama išlaikyti šį klientą bei vadovaudamasi protingumo kriterijumi, ieškovė priėmė netinkamą prekę atgal. CK 6.333 str. 5 d. bei 6.334 str. 1 d. įtvirtina pirkėjo teisę ne tik pakeisti nusipirktą daiktą, bet ir gražinti jį atgaunant pinigus. Todėl galvoja, kad pats 2008-08-18 įsakymas Nr.012 prieštarauja kodifikuotam teisės aktui ir yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas apliktinas nepakeistas (CPK 326str.1d.1p.).

Byloje esančia Darbo sutartimi Nr.852 nustatyta, kad V. T. priimta dirbti pardavėja į UAB „Tanagra“ Panevėžio m. filialą nuo 2007-05-31 (b.l. 7-9). UAB „Tanagra“ komercijos direktorius Tarnybiniu raštu (be datos) siūlė pardavėjai V. T. skirti griežtą papeikimą arba kitą nuobaudą, nes ji, 2009-04-28 atlikdama UAB „Audelma“ parduoto duslintuvo TECH 230618 priėmimo-grąžinimo procedūrą, pažeidė 2009-04-15 įsakymą Nr.12 (b.l. 13). UAB „Tanagra“ direktorius 2009-05-14 įsakymu Nr.P-118 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ atleido V. T. iš darbo nuo 2009-05-15 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Įsakyme nurodyta, kad pardavėja V. T. pažeidė 2009-04-15 įsakymu Nr. 012 bei taisyklėmis nustatytą prekių grąžinimo tvarką ir tai atsitinka nebe pirmą kartą (b.l. 14). UAB „Tanagra“ direktoriaus 2009-04-15 įsakymu Dėl detalių grąžinimo nustatyta, kad klientui pateikus pretenziją, kad parduota detalė netiko automobiliui, pinigų grąžinimas atliekamas tik apžiūrėjus automobilį. PVM sąskaita faktūra serija PNEP09 Nr.01062 nustatyta, kad UAB „Tanagra“ 2009-04-28 pardavė UAB „Audelma“ duslintuvą (kodas 230618) 151,00 Lt su PVM vertės (b.l. 22). 2009-05-06 Debetiniu prekių grąžinimo aktu nustatyta, kad UAB „Audelma“ grąžino UAB „Tanagra“ duslintuvą (kodas 230618) (b.l. 21). Liudytojas A. K. papasakojo, kad jis internetu iš UAB „Tanagra“ užsakė Opel duslintuvą, prekės kodą pasirinkęs pagal UAB „Tanagra“ programa, tačiau buvo atsiųsta ne ta detalė, todėl netinkamą detalė grąžino pagal sąskaitą faktūrą (b.l. 106). Atkreiptina, kad UAB „Tanagra“ direktoriaus 2009-04-15 įsakymu patvirtinta detalių grąžinimo tvarka neatitinka formuojamai verslo praktikai dėl pirkėjo teisės grąžinti jam netinkamą prekę pardavėjui. Suprantamas atsakovo UAB „Tanagra“ siekis kuo greičiau parduoti prekes klientams, tačiau turi būti išlaikytas interesų pusiausvyros principas tarp pardavėjo siekio ir pirkėjo teisės įsigyti jam tinkamą ir reikalingą prekę, o įsigijus netinkamą ir todėl nereikalingą prekę, turėti teisę tokią prekę grąžinti prekybos įmonei. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Audelma" darbuotojas V. K., naudodamasis UAB „Tanagra" kompiuterine programa, pats suformavo užsakymą dėl duslintuvo pirkimo, todėl ginčo atveju taikytina Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklių" nustatyta tvarka, kurios D.2. punkte numatyta teise grąžinti prekę tik tuo atveju, jeigu prekė nebuvo sugadinta arba iš esmės nepasikeitė jos išvaizda, taip pat ji nebuvo naudojama. Bylos medžiaga nenustatyta, kad būtų pakeista duslintuvo išvaizda ar jis buvo naudotas, todėl pirkėjas UAB „Audelma“ turėjo teisę grąžinti jam netinkamą prekę, per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas daro prielaidą, kad UAB „Tanagra“ direktoriaus 2009-04-15 įsakymu patvirtinta detalių grąžinimo tvarka pažeidžia pirkėjo teisę grąžinti jam netinkamą prekę, tame tarpe ir kokybišką, bei nustato pirkėjui bereikalingas ir neproporcingas pareigas iš esmės tik tam, kad pirkėjas dėl laiko sąnaudų vengtų grąžinti iš UAB „Tanagra“ įsigytas prekes, kurios pirkėjui netinkamos ar nebereikalingos. Aptartais motyvais teismas daro išvadą, kad UAB „Tanagra“ direktoriaus 2009-04-15 įsakymu patvirtinta detalių grąžinimo tvarka yra pažeidžianti ir diskriminuojanti pirkėjo teises ir pirkėjo atžvilgiu galėtų būti taikoma tik pasirašytinai pirkėją supažindinant su UAB „Tanagra“ nustatyta prekių grąžinimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta ieškovės kaltė, kad priimdama iš „Audelma" duslintuvą, ieškovė V. T. pažeidė atsakovo darbdavio 2009-04-15 įsakymu Nr. 012 bei taisyklėmis nustatytą prekių grąžinimo tvarką, nenustatyta dėl ieškovės veiksmų atsakovui darbdaviui padaryta žala. Apeliacinio skundo motyvai pripažintini nepakankamai pagrįstais, kad būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apelianto motyvas, kad pati ieškovė V. T. neteisingai suformavo užsakymą, o ne pirkėjas UAB „Audelma“, yra grindžiamas tik paties apelianto darbuotojo L. K. pateikta išvada, kuri prieštarauja liudytojo A, K. parodymams, kad jis pats duslintuvo užsakymą UAB „Tanagra“ suformavo internetu ir nusiuntė į parduotuvę, o ieškovė užsakovo suformuotą užsakymą persiuntė į užsakymų centrą Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad net ir nustačius, kad V. T. neteisingai suformavo užsakymą, toks pažeidimas negalėtų būti pripažintinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ( DK 235str.) ir būti pakankamu pagrindu atleisti iš darbo. Apeliantas UAB „Tanagra“ nepateikė įrodymų, kad ieškovei V. T. ankščiau buvo skirtos drausminės nuobaudos už netinkamą pareigų atlikimą, todėl darytina išvada, kad apeliantas neįrodė skundo motyvų apie V. T. padarytus sistemingus darbo drausmės pažeidimus. Ieškovės prašymas atleisti ją iš darbo savo noru pripažintinas kaip darbdavio atstovų psichologinio spaudimo rezultatas, ir toks prašymas negali būti vertinamas kaip ieškovės kaltės pripažinimas. Aptartais motyvais apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas. Ieškovė turėjo 2 178 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinant, kad atstovas surašė patikslintą ieškinį (b.l. 95-98), dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ieškovės turėtos išlaidos pripažintinos atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš UAB „Tanagra“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 178 Lt V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė