Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, PK-481-610/2015

Baudžiamoji byla Nr. PK-481-610/2015Proceso Nr.1-28-3-00012-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.6.; 1.1.8.2; 1.2.4.8.1.; 2.1.15.3.3.2

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2015-12-23

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Eglei Valinčienei, Jolantai Žilionienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir kaltinamajai I. D., jos atstovui/gynėjui advokatui E.Rugieniui, privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir kaltinamajam D. U., jo atstovui/gynėjui advokatui R. B., privataus kaltinimo tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje

D. U., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.,

I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. 2015-03-30 apie 21 val. 30 min. nukentėjusios bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, sugriebė I. D. už plaukų, tempė juos, savo veiksmu sukeldamas fizinį skausmą, įspyrė nukentėjusiai į dešinį šoną padarydamas kraujosruvą dešinio šono-klubo srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

I. D. 2015 07 12 prie namo esančio (duomenys neskelbtini), D. U. sėdint automobilyje Mercedes Benz 320 S V.Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė vairuotojo dureles, koja užmynė ant slenksčio, neleido uždaryti automobilio durelių, nukentėjusiam išlipus iš automobilio, tikslu patraukti I. D. nuo transporto priemonės, įspyrė D. U. į kairę koją, sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat D. U. kaltino I. D. pagal LR BK 140 str. 1d. dėl to, kad ji 2015-03-30 apie 21 val.,30 min. kilus konfliktui pradėjo šaukti ant jo necenzūriniais žodžiais, pasakius, kad nori striukę, kuri per maža dukrai, nuvežti anūkei, I. D. supykusi iškeikė jo dukrą, pasakė I. D., kad ji yra amoralaus elgesio, I. D. smogė ranka į galvą, dėl ko pajuto skausmą ir apsvaigo galva, siekdamas išvengti kito smūgio I. D. pastūmė nuo savęs, ko pasekoje ši atsitrenkė į sieną.

Taip pat I. D. kaltino D. U. pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl to, kad jis 2015 07 12 apie 12 val. 40 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, I. D. pastūmė, uždarydamas automobilio dureles jokis pataikė nukentėjusiai į kojos čiurną ir rankos riešą, savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą.

Nukentėjusioji ir kaltinamoji I. D. kaltės dėl jai reiškiamų kaltinimų nepripažino. Bylos nagrinėjimo metu parodė, kad D. U. sukėlė jai fizinį skausmą 2015-03-30 atvykęs į jos namus. Nurodė, kad įvykio metu ji laikė dukrą ant rankų ir D. U. tempė ją už plaukų ir spyrė į šoną. L. U. matytis su jų dukra savo namuose. Jis 2015-03-30 atvyko pasimatyti. Būdamas namuose pradėjo priekaištauti, kad ji vaikui padavė rašymo priemonę, kadangi ši gali susižeisti. Atsakė, kad dukros vienos nepalieka. D. U. pradėjo ją įžeidinėti, taip pat ir jos sūnų. Paprašė jo išeiti, tačiau jis atsisakė. Telefonu norėjo paskambinti policijai bet jis sugriebė telefoną ir trenkė į žemę. Sugriebė ją už plaukų, pradėjo tąsyti. Tada besigindama pliaukštelėjo jam per veidą, tuomet jos plaukus paleido. Nunešė dukrą į kambarį pas sūnų. D. U. pareikalavo dukrytės drabužėlių, kuriuos jis buvo pirkęs, atnešė sudėjus į krepšelį. Tada šis ruošėsi išeiti, bet kai padavė jam daiktus, būdamas koridoriuje spyrė jai. Tada iš sūnaus telefono paskambino policijai. Policijos kartu laukė ir D. U.. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo kas įvyko, parodė kur D. U. įspyrė, kad už plaukų tąsė ir paprašė jį išvesti iš namų. Taip pat buvo plaukų išrauta bet nepagalvojo, kad juos reikia išsaugoti. Teigė, kad tiksliai į kurį šoną D. U. įspyrė šiuo metu neprisimena. Kreipėsi po įvykio į medicinos ekspertą, buvo nustatyta kraujosruva. Konflikto metu bute nekontaktavo su bute esančiais daiktais. Sudavė D. U. per veidą tuo metu, kai šis buvo sugriebęs už plaukų, tuo metu dar ir dukrą laikė ant rankų, po to plaukus paleido. Po šio įvykio į butą užeiti neleisdavo, su dukra susitikdavo lauke. Dukros vienos su D. U. nepalikdavo, bijojo, kad neišsivežtų. 2015-07-12 D. U. atvyko susitikti su dukra, paėmęs ją ant rankų bandė bėgti nuo jos, po to nuėjo į parduotuvę, nusipirko batoną ir grįžęs pasakė, kad šalta, nuėjo su dukra į automobilį. Įsėdo, dukrą pasisodino ant kelių ir aiškino, kad išsiveš. Ji atsistojo tarp atidarytų durelių ir mašinos ir neleido uždaryti jų, prašė atiduoti dukrą. D. U. bandė ją nustumti nuo mašinos, laikėsi rankomis už durelių, tada D. U. trenkė durelėm per koją ir ranką. Užsidarė duris ir užsirakino. Šaukė, kad neišsivežtų dukros, trankė rankomis per langą, bet D. U. nuvažiavo. D. U. nespyrė. Tada paskambino policijai, D. U. su dukra rado (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. Bute rado ir klykiančią dukrą, buvo atvykusi kartu su policija. Dėl šio įvykio taip pat kreipėsi į medikus, buvo nustatyta kraujosruva ant kojos. Su D. U. santykiai geri buvo iki 2014 rugpjūčio mėnesio, vėliau su juo bendravo tik dėl dukters. Konfliktų su D. U. buvo ir iki 2015-03-30. Po 2015-07-12 įvykio kreipėsi į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, jos išlaikymo.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis D. U. kaltės dėl jam reiškiamų kaltinimų nepripažino. Parodė, kad 2015-03-30 pas I. D. atvyko aplankyti dukros. Iki 2015 07 12 būdavo, kad likdavo nakvoti I. D. bute, kai lankydavo dukrą. Kovo 30 d. žaidė su dukra, konfliktų nebuvo. I. D. padavė dukrai rašiklį, todėl pasakė, kad gali susižeisti, prasidėjo ginčas. Tačiau vėliau nusiramino ir iki vakaro bendravo. Paprašė I. D., kad ji paduotų išaugtus dukrytės drabužėlius jo anūkei, ši metė drabužius ant žemės ir pradėjo kolioti jo dukrą D.. Trenkė į veidą, pats gindamasis I. D. instinktyviai pastūmė į krūtinę nuo savęs, ji atsitrenkė į sieną, iš rankos iškrito telefonas. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Pajuto smūgį į veidą ir instinktyviai stūmė ją nuo savęs. Už plaukų sugriebęs nebuvo, nespyrė. Atvykus policijos pareigūnams buvo atskirai apklausiami. Ant savo veido žymių nematė, kadangi nebuvo kada pažiūrėti, patį išsivežė policija. Policijos pareigūnams nurodė, kad I. D. trenkė į veidą, tačiau šie į jo paaiškinimą nesureagavo. Po šio įvykio kreipėsi į medikus, dar būnant policijoje pakilo kraujospūdis, skaudėjo galvą, matėsi galvos srityje gumbas. Gydytojui paaiškino, kad I. D. trenkė į veidą su ranka, kurioje laikė telefoną. Telefonas iš rankų iškrito. Dėl 2015-07-12 įvykio paaiškino, kad atvažiavo lankyti dukros, tačiau I. D. neleido bendrauti. Prašė leisti bendrauti su dukra, norėjo antis pašerti. Nusipirko batoną, kadangi pradėjo truputį lynoti, nuėjo į automobilį pasiimti striukės. Atsisėdo į automobilį su dukra, o I. D. pradėjo veržtis į vidų. Jos koją gražiai patraukė nuo automobilio slenksčio, prašė gražiai leisti uždaryti duris, bet ši vis tiek stovėjo tada išlipo iš automobilio, I. D. įspyrė į koją, po to ją atitraukė ir atsisėdęs užsidarė dureles. Po to kaltinamoji-nukentėjusi priėjo prie kitų durų ir bandė jas laužti, tada nuvažiavo. Išlipęs iš automobilio telefoną pasidėjo ant sėdinės, todėl nėra vaizdo įrašyto, tik girdisi garsas. Į medikus kreipėsi tyrėjos nukreipimu 2015-07-15. Su durelėmis kojos ir rankos I. D. nesužeidė.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu specialistas D. I. paaiškino, kad vertinant sveikatos sutrikdymo mąstą vertinimo kriterijus yra kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda. Gumbas nėra vertinimo kriterijus, gali atsirasti bet kada. Taip pat paaiškino, kad gumbas galvos srityje gali atsirasti nuo smūgio kietu buku daiktu į galvos sritį, jeigu trūksta giluminė kraujagyslė. Po poveikio gali išryškėti iki paros laikotarpyje. Jei padaryta kraujosruva iš kurios susidaro gumbas, gali ir kelių minučių bėgyje išryškėti, gali ir praėjus ilgesniam laiko tarpui, pusės paros bėgyje gali nebūti išryškėjęs, be to paaiškino, kad turėtu būti paviršinis nubrozdinimas, tačiau gali jo ir nebūti, pateiktame medicininiame išraše apie tai nepažymėta. Nuo suduoto smūgio gali apsvaigti galva.

Dėl 2015-04-01 išvados dėl I. D. padarytos kraujosruvos dešinio šono srityje, paaiškino, kad padaryta kraujosruva, o ne nubrozdinimas, dėl atsitrenkimo į sieną mažai tikėtina, kad būtu padarytas toks sužalojimas, jeigu atsitrenktų į baldus, stalo kampą, galimas. 03-30 galėjo būti padarytas sužalojimas. Laikotarpyje kai tyrimas 04-01 pradėtas, o įvykis 03-30, tai galėjo būti padarytas ir 03-31. Jeigu būtų padaryta kraujosruva nuo atsimušimo į sieną, plotas sumušimo gali būti ir mažesnis, sužalojimo dydis nepriklauso su kuo kontaktuoja. Į sienos kampą atsitrenkus dėl stūmimo gali būti sužalojimas. Galimos įvairios sužalojimo padarymo aplinkybės.

Dėl 2015-07-15 išvados dėl D. U. konstatuoto sužalojimo paaiškino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas laikotarpyje nuo 2015 07 11 iki 2015 07 14.

Dėl 2015-07-15 išvados dėl I. D. padaryto sužalojimo paaiškino, kad mažai tikėtina, jog sužalojimas padarytas 07 11, galėjo būti padarytas 07 12 , 07 13 dienomis. Tokį sužalojimą I. D. galėjo pasidaryti ir pati, jeigu būtų jėga kišusi koją į automobilį.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK viešosios tvarkos vyr. patruliu, tekę vykti į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, namo, buto numerio nepamena. Atvykus į vietą D. U. sutiko buto koridoriuje, I. D. pamatė toliau. Pradėjo aiškintis aplinkybes, kolega bendravo su I. D. kitame kambaryje, o pats liko su D. U., konkrečiai ką šis nurodė negali pasakyti, kadangi įvykis buvo seniai, niekuo neišsiskiriantis. Jokių žymių kurios atkreiptų dėmesį neužfiksavo.

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. Š. parodė, kad įvykio metu stažavosi Marijampolės AVPK. Buvo iškvietime dėl smurto artimoje aplinkoje. Į įvykį vyko (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso nepamena. Pasitiko abu asmenys, vienas kolega išėjo į lauką aiškintis su vyriškiu, su kitu kolega bei moterimi nuėjo į kambarį. Pati su moterimi nekalbėjo. Vizualiai nei pas vieną asmenį smurto žymių nesimatė. Iš šio iškvietimo kažko reikšmingo neprisimena. Atrodo, kad I. D. rodė nugarą klausiama ar yra sužalojimas, ar jis buvo matomas neatsimena. Vyriškį pristatė į policijos komisariatą dėl smurto artimoje aplinkoje apraiškos.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. I. parodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus nustatė, kad buvo naudotas smurtas, tačiau aplinkybių tiksliai neatsimena, vyras buvo sulaikytas. Daugiau bendravo su moterimi, ką ji aiškino konkrečiai nepamena. Surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, ką aiškino asmenys, ar buvo matomos smurto žymės nepamena. Dėl byloje Nr. 01-1-18380-15(b.l. 8) tarnybiniame pranešime užrašyto sužalojimo kodo (06) paaiškino, kad jis reiškia, jog yra patinimas, kažkokia žymė palikta po smurto, jeigu pažymėta vadinasi matoma vizualiai žymės. Daugiau nieko reikšmingo negali pasakyti. Taip pat paaiškino, kad jeigu iškvietimo metu, paaiškinama, kad sužaloti abu asmenys apie tai pamini tarnybiniame pranešime. Jeigu D. U. būtų rodęs sužalojimą, būtų supildęs tarnybinį pranešimą bei fiksavęs žymes.

Dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas 2015-03-30

Minėta, jog nukentėjusioji ir kaltinamoji I. D. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2015-03-30 D. U. sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atvykęs į jos namus, t.y. D. U. tempė ją už plaukų ir spyrė į šoną. I. D. neneigia sudavusi D. U., tačiau kitomis, nei nurodo D. U. aplinkybėmis, o būtent – gindamasi, tuo metu, kai pastarasis ją tempė už plaukų.

Minėta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis D. U. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad I. D. trenkė jam į veidą ir jis gindamasis ją pastūmė nuo savęs, tada jai iš rankos iškrito telefonas. Kai ją pastūmė, ji trenkėsi į sieną. Neigia I. D. tempęs už plaukų, jai spyręs.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18380-15, matyti, kad I. D. 2015-03-30 iš karto betarpiškai po įvykio policijos pareigūnams nurodė, kad D. U. ją tampė po kambarį už plaukų ir spyrė į dešinį šoną, tai fiksuojama ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l.8-10 ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18380-15 ). 2015-04-01 Valstybinės teismo medicinos tyrimo Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G281/15 (09) nurodoma, kad I. D. konstatuota kraujosruva dešinio šono – klubo srityje padaryta kietu buku daiktu, sužalojimas galėjo būti padarytas nurodomomis aplinkybės ir laiku (b.l. 17 ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18380-15). Papildomoje išvadoje nurodoma, kad I. D. konstatuota kraujosruva dešinio šono – klubo srityje galėjo būti padaryta kad ir nuo pastūmimo atsitrenkus į sieną (b.l. ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18380-15 l. 19) liudytoju apklaustas pareigūnas A. I. nurodė, kad I. D. rodė jam tą vietą, į kurią, pasak I. D., jai spyrė D. U., nurodyta vieta buvo nežymiai paraudusi (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18380-15 b.l. 23).Šis liudytojas įrodymų tyrimo metu patvirtino, kad aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau ir jas nurodė teisingai. Be to įrodymų tyrimo metu paaiškino, kad jeigu D. U. būtų skundęsis dėl jo atžvilgiu taip pat naudoto smurto, ši aplinkybė būtų buvusi fiksuota.

Nukentėjusios paaiškinimus apie sužalojimo padarymo būdą patvirtina ir specialisto išvada. Šioje dalyje teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios parodymų teisingumu apie įvykio aplinkybes ir jo eigą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog neabejotinai įrodyta, kad I. D. įvykio aplinkybėse nurodytu laiku buvo padaryta kraujosruva dešinio šono – klubo srityje, tempiama už plaukų sukeliant fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis ir nukentėjęs D. U. teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios kaltinamosios I. D. atžvilgiu, priešingai kaltino I. D. padarius nusikalstamą veiką jo atžvilgiu, teismas tokius kaltinamo ir nukentėjusiojo parodymus vertina kaip jo gynybinę versiją, kuri prieštarauja visiems anksčiau teismo paminėtiems įrodymams.

Apklaustas bylos nagrinėjimo metu specialistas nurodė, jog mažai tikėtina, kad šoną I. D. galėjo taip susimušti atsitrenkusi į sieną. Specialistas nurodė, kad toks sumušimas galėjo būti padarytas atsitrenkus į stalo, spintos kampą. Taip pat pažymėtina, jog paminėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje D. U. nurodė, kad jam pastūmus I. D., pastaroji į sieną atsitrenkė nugara.

I. D. neneigia sudavusi D. U., tačiau remiantis jos parodymais nustatyta įvykio eiga smūgis suduotas D. U. pradėjus ir atliekant smurtinius veiksmus, vertintinas kaip gynyba nuo pradėto pavojingo kėsinimosi, tai yra atliktas būtinosios ginties sąlygomis, todėl I. D. už šį veiksmą pagal BK 140 str. 1d. negali atsakyti(BK 28 str. ).

LR BK 140 str. 1 d. numatyta tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad D. U. tyčia smurtaudamas sukėlė I. D. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..

Procesinis įstatymas numato privataus kaltintojo teises ir pareigas, viena kurių yra teikti įrodymus, įrodančius nurodomas aplinkybes.

Nors kaltinamasis ir nukentėjęs D. U. priešpriešiniame skunde nurodo, kad I. D. tyčia smogė jam ranka į galvą, pats nesmurtavo, tačiau vertinant nurodyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje turinį, liudytojo I. I. parodymus, teismas daro išvadą, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams dėl patirto fizinio smurto neisiskundė, aplinkybes išgalvojo gindamasis nuo reiškiamų kaltinimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus konstatuojama, kad D. U. neįrodė, kad I. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., todėl vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu I. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintina.

Dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas 2015-07-12

Minėta, jog nukentėjusioji ir kaltinamoji I. D. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2015-07-12 D. U. sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. D. U. uždarydamas automobilio duris tyčia pataikė jai į kojos čiurną ir rankos riešą.

Minėta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis D. U. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad I. D. jam įspyrė į koją, taip sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 571/15 (09) nurodoma, kad I. D. konstatuotas odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-39262-15 b. l. 19). Apklausiamas teismo posėdžio metu specialistas D. I. patvirtino, kad toks nubrozdinimas gali būti padarytas ir kišant koją tarp durelių.

Tiek D. U., tiek I. D. pateikė teismui įvykio laiku savo darytus vaizdo įrašus, įrodymų tyrimo metu vaizdo įrašai peržiūrėti, abu asmenys patvirtino, kad užfiksuota kaltinimuose nurodyta įvykių eiga, todėl šie duomenys yra leistini įrodymai, jais turi būti remiamasi nustatant aplinkybes.

D. U. pateikė teismui vaizdo įrašą, kuris darytas galimai D. U. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu. Vaizdo įraše matyti D. U. sėdintis automobilyje ir laikantis mažametį vaiką. I. D. stovi prie vairuotojo durelių, trukdydama jas uždaryti. I. D. kelia koją į automobilį, o D. U. reikalauja patraukti koją ir pasitraukti nuo durų. Reikalavimą pasitraukti nuo durų D. U. kartoja apie 10 kartų. Nuo 1.25 min. vaizdo įraše išnyksta vaizdas, girdėti kaip D. U. sako I. D. „Pasitrauk nuo mašinos“, „pasitrauk nuo durų“, „nelaužyk durų“. 1.42 min. D. U. sako „ai, tu mane spardai“. Vėliau matyti, kad I. D. beldžia į keleivio durų stiklą. Rodo į savo koją.

Kaltinamasis ir nukentėjęs D. U. neigė savo kaltę ir nurodė, jog nieko I. D. nedarė. Užfiksuotame vaizdo įraše nesigirdi I. D. priekaištų dėl jai sukelto fizinio skausmo.

Šiame nuosprendyje jau minėta, kad LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė yra galima tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nors I. D. ir pateikė teismui įrodymus dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo, tačiau teismas ištirtų įrodymų kontekste sprendžia, jog byloje nėra įrodyta D. U. tyčia. Priešingai, teismas sprendžia, jog iš D. U. pateikto vaizdo įrašo matyti ir girdėti kaip daug kartų D. U. prašo I. D. patraukti iš automobilio koją, atsitraukti ir leisti uždaryti duris, o tai norėdamas padaryti turėjo I. D. šiek tiek patraukti nuo automobilio, todėl teismas sprendžia, kad D. U. uždarydamas automobilio dureles neturėdamas tyčios sužaloti galėjo sužeisti I. D., tai yra sužalojimą padaryti dėl neatsargumo. Baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo nenumatyta. Pažymėtina, jog asmuo atlikdamas tam tikrus veiksmus, turi veikti sąmoningai, įvertindamas visas susidariusias aplinkybes ir siekdamas nei sau, nei kitiems nepadaryti žalos. Teismo vertinimu, pati I. D. privalėjo tinkamai įvertinti situaciją ir siekti savo apsaugos užtikrinimo, D. U. uždarant automobilio dureles.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus konstatuojama, kad I. D. neįrodė, kad D. U. tyčia nežymiai sutrikdė jos sveikatą, padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d., todėl vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu D. U. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-39291-15 matyti, kad dėl D. U. padaryto sveikatos sutrikdymo ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal D. U. 2015-07-13 pareiškimą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-39291-15 b.l. 1). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 573/15 (09) nurodoma, kad D. U. konstatuota kraujosruva kairėje šlaunyje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, vienu poveikiu, galimai 2015 07 12 D. U. nurodomomis aplinkybėmis ir laiku (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-39291-15 b. l. 20).

Kaip minėta D. U. nedelsiant, sekančią dieną po įvykio kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir nurodė apie tai , kad I. D. jam įspyrė į kairę koją. Kaip matyti iš jo daryto ir pateikto vaizdo ir garso įrašo, girdėti jo nusiskundimas dėl I. D. veiksmo betarpiškai konflikto metu, tai yra girdisi D. U. žodžiai „ai, tu mane spardai“ (1. 42 min.), akivaizdu, kad toks išsireiškimas pasakytas dėl patirto spyrio veiksmo, nėra jokio pagrindo vertinti, kad tokia situacija gali būti suplanuota iš anksto, siekiant nepagrįstai apkaltinti I. D., teismo medicinos specialisto išvada taip pat konstatuota kraujosruva kairėje šlaunyje. Todėl dėl šio kaltinimo nėra pagrindo abejoti D. U. parodymais, teismas remiasi jais nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes.

Nors I. D. neigia 2015-07-12 naudojusi fizinį smurtą prieš D. U., tačiau anksčiau išdėstytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų pagrindu neginčijamai įrodyta, kad ji 2015-07-12 tyčia spirdama į koją D. U. sukėlė pastarajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.. vertinant, patį smurtinio veiksmo pobūdį(spirta koja), akivaizdu, kad I. D. suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį bei sužalojimą kaip veikimo pasekmę ir tokių pasekmių norėjo.

Bausmės, civiliniai ieškiniai

Skiriant bausmes atsižvelgtina į nusikaltimų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamųjų D. U. ir I. D. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji Ona Teresė Rimavičienė anksčiau neteista, yra pensininkė. Įvertinus nusikaltimo pobūdį ir kaltinamosios asmenybę, ypatingai atsižvelgiant į jos amžių, teismas sprendžia, kad jai skirtina artima minimaliai sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, netaikant draudimų ir įpareigojimų.

Kaltinamoji Ramutė Rudzikienė anksčiau neteista, bausta administracinė tvarka, yra pensininkė. Įvertinus nusikaltimo pobūdį ir kaltinamosios asmenybę, ypatingai atsižvelgiant į jos amžių, teismas sprendžia, kad jai skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, netaikant draudimų ir įpareigojimų.

Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiųjų R.Rudzikienės ir O.T.Rimavičienės ieškiniai tenkintini ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad tiek nukentėjusiosios R.Rudzikienės, tiek nukentėjusiosios O.T.Rimavičienės ieškiniai mažintini.

Nukentėjusioji R.Rudzikienė pareikštą ieškinį pagrindžia tuo, kad būdama tokio amžiaus ji turėjo patirti pažeminimą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ne tik dėl patirto smurto , bet ir savo saugumo, kadangi grasinimai nesibaigia iki šio laiko, jaučiasi pažeminta be priežasties. Nustatyta, kad dėl neteisėtos O.T.Rimavičienės veikos, nukentėjusioji R.Rudzikienė išgyveno tam tikrą dvasinį sukrėtimą, patyrė fizinį skausmą. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ypatingai reikšmingų pasekmių-liekamųjų reiškinių ar kitokio sveikatos pablogėjimo, darbingumo netekimo, reputacijos pablogėjimo O.T.Rimavičienės neteisėta veika nukentėjusiajai nesukėlė. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamosiosO.T.Rimavičenės kaltės laipsnį ir nusikaltimo pobūdį- ji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytos neteisėtos veikos apimtį ir pasekmes, t. y. kad dėl panaudoto tarpusavio konflikto metu smurto buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ypatingų neigiamų pasekmių jos veika nesukėlė, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs kaltinamosios amžių, turtinę padėtį, sprendžia, kad nukentėjusiajai R.Rudzikienei priteistina 900 litų nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji Ona Teresė Rimavičienė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl panaudotoo jos atžvilgiu smurto jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimas buvo matomas aplinkinių, patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus nuo šeimos narių ir pažįstamų. Įvertinus surinktus įrodymus ir teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad taip pat neabejotinai nustatyta, kad dėl neteisėtos R.Rudzikienės veikos, nukentėjusioji O.T.Rimavičienės fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Tačiau bylos duomenimis nėra nustatyta, kad jos veidas buvo taip sužalotas, kad dėl šio sužalojimo ji būtų patyrusi nepatogumų nuo aplinkinių, pati nukentėjusioji pripažino, kad veidas buvo tik šiek tiek įdrėkstas. Kūno sužalojimo objektyvių požymių ir kūno sužalojimo sunkumo laipsnis nenustatytas. Dėl panaudoto jos atžvilgiu smurto veiksmų liekamųjų reiškinių ar kitokio sveikatos pablogėjimo, darbingumo netekimo, reputacijos pablogėjimo taip pat nebuvo sukelta. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamosios R.Rudzikienės kaltės laipsnį ir nusikaltimo pobūdį- ji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytos neteisėtos veikos apimtį ir pasekmes, t. y. kad dėl panaudoto tarpusavio konflikto metu smurto buvo tik sukeltas fizinis skausmas, ypatingų neigiamų pasekmių jos veika nesukėlė, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs kaltinamosios amžių, turtinę padėtį, sprendžia, kad nukentėjusiajai O.T.Rimavičienei priteistina 500 litų nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamojo būtų išieškotos proceso išlaidos ( BPK 106 str. 2d., CK 6.249-6.251, 6.263 str.), todėl R.Rudzikienei ir O.T.Rimavičienei priteistina išlaidos, jas atstovavusiems advokatams apmokėti, taip pat R.Rudzikienei priteistinos išlaidos už teismo medicinos specialisto apžiūrą. Iš byloje esančio grynųjų pinigų priėmimo kvito ( b. l. 6 ) seka ,kad nukentėjusioji R.Rudzikienė turėjo 23 litus išlaidų už teismo medicinos specialisto apžiūrą bei iš atstovavimo sutarties ir pinigų priėmimo kvito 2008-07-06, Nr. 464828 ( b. l. 7-8 ) seka, kad ji turėjo 200 litų išlaidų advokatui už dokumentų surašymą ir patarimą šioje byloje. Iš byloje esančio 2008-08-25 pinigų priėmimo kvitas Nr. 291789 ( b. l. 15 ) seka, kad nukentėjusioji O.T.Rimavičienė turėjo 600 litų advokato atstovavimo išlaidų. Nurodytais dokumentais patvirtinta nukentėjusiųjų proceso išlaidų suma pagrįsta ir įrodyta, todėl ji priteistina iš kaltinamųjų

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.,298 str, 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

Oną Teresę Rimavičienę pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 5 ( penkiems ) mėnesiams.

Ramutę Rudzikienę pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 3 ( trims ) mėnesiams.

Priteisti iš kaltinamosios Onos Tersės Rimavičienės, asmens kodas 43707080699, gyv. Pakusinės km., Šunskų sen., Marijampolės saviv., nukentėjusiajai Ramutei Rudzikienei, asmens kodas 44103080630, gyv. Pakusinės km., Šunskų sen., Marijampolės saviv., 900 ( devynis šimtus litų ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 223 ( du šimtus dvidešimt tris ) litus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš kaltinamosios Ramutės Rudzikienės, asmens kodas 44103080630, gyv. Pakusinės km., Šunskų sen., Marijampolės saviv., nukentėjusiajai Onai Tersei Rimavičienei, asmens kodas 43707080699, gyv. Pakusinės km., Šunskų sen., Marijampolės saviv., 500 ( penkis šimtus litų ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 600 ( šešis šimtus ) litų bylinėjimosi išlaidų.

Kardomųjų priemonių neskirti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Skirdamas bausmę D. U. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

D. U. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. U. skiriant sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę mažesnę už sankcijos vidurkį.

Skirdamas bausmę I. D. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

I. D. anksčiau neteista, administracine tvarka metų bėgyje nebausta, dirba, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. D. skiriant sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę mažesnę už sankcijos vidurkį.

I. D. reiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Kaip pareiškime nurodo I. D. dėl prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, teismas pripažįsta, kad yra priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir jos patirtų neigiamų emocijų bei pergyvenimų, nepatogumų. Tačiau pareikšime nurodo ir kitus veiksmus dėl kurių patyrė pergyvenimus, išeinančius iš kaltinimo ribų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, įvykdyto nusikaltimo pasekmes- kaip matyti iš specialisto išvados nustatyta kraujosruva dešinio šono klubo srityje, nukentėjusiai, jokių pasekmių nelikę. Teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė bei neadekvati kaltinamojo veiksmams bei nukentėjusios patirtiems pergyvenimams. Teismas konstatuoja, kad patirtos neigiamos emocijos jokių papildomų sveikatos sutrikimų nesukėlė, nukentėjusio fizinė sveikata buvo sutrikdyta mažiau nei 10 dienų, įvertinus tyčinį veikos pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant užtikrinti nukentėjusio ir kaltininko interesų pusiausvyrą, teismas neturtinės žalos dydį vertina 200 eurų suma, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str. tenkina dalinai.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš D. U. I. D. naudai priteistinos 100 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti( b.l. 4), turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str., 305 str., 307 str., teismas

nusprendė:

D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.(Dėl 2015 03 30 I. D. sveikatos sutrikdymo) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 4(keturis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. U. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ( I. D. kaltinimas dėl 2015 07 12 veikos) išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

I. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.(Dėl 2015 07 12 D. U. sveikatos sutrikdymo) ir nuteisti ją laisvės apribojimu 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 4(keturis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

I. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ( D. U. kaltinimas dėl 2015 03 30 veikos) išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Civilinės ieškovės I. D. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) civilinį ieškinį tenkinti dalinai priteisti jos naudai iš D. U. (gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 200 eurų neturtinės žalos.

Priteisti I. D. naudai 100 eurų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš D. U..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus BrinevičiusKaltinamoji Ona Teresė Rimavičienė anksčiau neteista, yra pensininkė. Įvertinus nusikaltimo pobūdį ir kaltinamosios asmenybę, ypatingai atsižvelgiant į jos amžių, teismas sprendžia, kad jai skirtina artima minimaliai sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, netaikant draudimų ir įpareigojimų.Kaltinamoji Ramutė Rudzikienė anksčiau neteista, bausta administracinė tvarka, yra pensininkė. Įvertinus nusikaltimo pobūdį ir kaltinamosios asmenybę, ypatingai atsižvelgiant į jos amžių, teismas sprendžia, kad jai skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, netaikant draudimų ir įpareigojimų.Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiųjų R.Rudzikienės ir O.T.Rimavičienės ieškiniai tenkintini ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad tiek nukentėjusiosios R.Rudzikienės, tiek nukentėjusiosios O.T.Rimavičienės ieškiniai mažintini.Nukentėjusioji R.Rudzikienė pareikštą ieškinį pagrindžia tuo, kad būdama tokio amžiaus ji turėjo patirti pažeminimą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ne tik dėl patirto smurto , bet ir savo saugumo, kadangi grasinimai nesibaigia iki šio laiko, jaučiasi pažeminta be priežasties. Nustatyta, kad dėl neteisėtos O.T.Rimavičienės veikos, nukentėjusioji R.Rudzikienė išgyveno tam tikrą dvasinį sukrėtimą, patyrė fizinį skausmą. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ypatingai reikšmingų pasekmių-liekamųjų reiškinių ar kitokio sveikatos pablogėjimo, darbingumo netekimo, reputacijos pablogėjimo O.T.Rimavičienės neteisėta veika nukentėjusiajai nesukėlė. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamosiosO.T.Rimavičenės kaltės laipsnį ir nusikaltimo pobūdį- ji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytos neteisėtos veikos apimtį ir pasekmes, t. y. kad dėl panaudoto tarpusavio konflikto metu smurto buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ypatingų neigiamų pasekmių jos veika nesukėlė, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs kaltinamosios amžių, turtinę padėtį, sprendžia, kad nukentėjusiajai R.Rudzikienei priteistina 900 litų nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusioji Ona Teresė Rimavičienė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl panaudotoo jos atžvilgiu smurto jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimas buvo matomas aplinkinių, patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus nuo šeimos narių ir pažįstamų. Įvertinus surinktus įrodymus ir teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad taip pat neabejotinai nustatyta, kad dėl neteisėtos R.Rudzikienės veikos, nukentėjusioji O.T.Rimavičienės fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Tačiau bylos duomenimis nėra nustatyta, kad jos veidas buvo taip sužalotas, kad dėl šio sužalojimo ji būtų patyrusi nepatogumų nuo aplinkinių, pati nukentėjusioji pripažino, kad veidas buvo tik šiek tiek įdrėkstas. Kūno sužalojimo objektyvių požymių ir kūno sužalojimo sunkumo laipsnis nenustatytas. Dėl panaudoto jos atžvilgiu smurto veiksmų liekamųjų reiškinių ar kitokio sveikatos pablogėjimo, darbingumo netekimo, reputacijos pablogėjimo taip pat nebuvo sukelta. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamosios R.Rudzikienės kaltės laipsnį ir nusikaltimo pobūdį- ji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytos neteisėtos veikos apimtį ir pasekmes, t. y. kad dėl panaudoto tarpusavio konflikto metu smurto buvo tik sukeltas fizinis skausmas, ypatingų neigiamų pasekmių jos veika nesukėlė, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs kaltinamosios amžių, turtinę padėtį, sprendžia, kad nukentėjusiajai O.T.Rimavičienei priteistina 500 litų nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamojo būtų išieškotos proceso išlaidos ( BPK 106 str. 2d., CK 6.249-6.251, 6.263 str.), todėl R.Rudzikienei ir O.T.Rimavičienei priteistina išlaidos, jas atstovavusiems advokatams apmokėti, taip pat R.Rudzikienei priteistinos išlaidos už teismo medicinos specialisto apžiūrą. Iš byloje esančio grynųjų pinigų priėmimo kvito ( b. l. 6 ) seka ,kad nukentėjusioji R.Rudzikienė turėjo 23 litus išlaidų už teismo medicinos specialisto apžiūrą bei iš atstovavimo sutarties ir pinigų priėmimo kvito 2008-07-06, Nr. 464828 ( b. l. 7-8 ) seka, kad ji turėjo 200 litų išlaidų advokatui už dokumentų surašymą ir patarimą šioje byloje. Iš byloje esančio 2008-08-25 pinigų priėmimo kvitas Nr. 291789 ( b. l. 15 ) seka, kad nukentėjusioji O.T.Rimavičienė turėjo 600 litų advokato atstovavimo išlaidų. Nurodytais dokumentais patvirtinta nukentėjusiųjų proceso išlaidų suma pagrįsta ir įrodyta, todėl ji priteistina iš kaltinamųjų