Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei Allai Petrenko, advokatui Eugenijui Karažinui, nukentėjusiajam D. P., nukentėjusiojo atstovui – advokatui Remigijui Volikui, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, LR piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, profesinio išsilavinimo, nevedusiam, dirbančiam "(duomenys neskelbtini) " operatoriumi, neteistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje padarymo (trys veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2019-07-22 apie 21.45 val., sugadino D. P. priklausančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išorinę garažo signalizacijos sireną, vieną apsauginę kamerą, sugadino garažo vartus. Tokiais veiksmais jis padarė D. P. 987,46 Eur turtinę žalą;

taip pat jis 2019-07-24 apie 20.53 val. tyčia subraižė toje pačioje vietoje esančio kito D. P. priklausančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartus, kurių vertė 90 Eur, numušė ir sugadino dvi vaizdo stebėjimo kameras, kurių bendra vertė 240 Eur. Tokiais veiksmais jis sugadino D. P. priklausantį 330 Eur vertės turtą;

taip pat jis 2019-07-26 nuo 17 val. iki 21 val., sugadino D. P. priklausančių abiejų minėtų garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, duris bei sugadino jų durų keturias spynas. Tokiais veiksmais jis padarė D. P. 900 Eur turtinę žalą.

Tai, kad M. T. padarė visas tris jam inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, patvirtina jo paties parodymai, liudytojo V. S. nukentėjusiojo D. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju M. T. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tačiau dėl 2019 m. liepos mėnesį paūmėjusios jo psichinės ligos, jis neprisimena visų šių įvykių aplinkybių. 2019-07-22 vakare atėjo prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš savo garažo Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė armatūros gabalą, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) -ojo garažo ir3-4 kartus armatūra perbraukė per to garažo vartus, padarė apie 50 cm ilgio įbrėžimus. Po to su tuo pačiu armatūros gabalu jis apgadino garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr(duomenys neskelbtini) spynų apdailas, tačiau pačių spynų nesugadino. Tada armatūrą išmetė kažkur miške. Neprisimena, ar garažo vartus apgadino iš abiejų pusių, ar tik iš vienos. Taip pat jis armatūros gabalu sudavė į signalizacijos sireną ir ji nukrito. Neprisimena, kad būtų apgadinęs apsaugos kamerą, tačiau galimai tai padarė. Po kelių dienų jis vėl su tuo pačiu armatūros gabalu nuėjo prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėl perbraukė 3-4 kartus juo per duris. Prieš tai jo padaryti subraižymai nebuvo sutvarkyti. Taip pat jis armatūra numušė dvi stebėjimo kameras, jos liko kaboti ant laidų. Po kelių dienų jis vėl armatūra braižė garažo vartus, tačiau neprisimena, ar vieno garažo, ar abiejų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat sugadino garažų (duomenys neskelbtini) vartų spynų apdailas, jos liko gulėti prie vartų. Jis su armatūrą gadino nurodytų garažų vartus tris kartus. Nuoširdžiai galisi taip pasielgęs Nesutinka su nurodyta žala, nes kainos, jo manymu, nurodytos per didelės.. (II t., b.l. 48, 83, 93)

Nukentėjusysis D. P. apklaustas teismo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-07-22 21.45 val., gavo žinutę, jog suveikė jo garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, signalizacija. Maždaug po 2-3 min. nuvykęs prie garažų aptiko, kad sudaužyta signalizacijos sirena, dešinės pusės vartų kamera ir subraižyti garažo vartai. Ši vaizdo kamera veikianti, tačiau dėl sugedusio atminties disko vaizdo įrašai nesaugomi. Į garažo vidų nebuvo įsibrauta. 2019-07-24 apie 20.53 val. būdamas namie pamatė, kad prie garažų bendrų vartų automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo M. T., kuris iš automobilio pasiėmė metalinį armatūros strypą. Kartu su M. T. buvo dar du asmenys. Po kelių sekundžių jis išgirdo panašų į daužomą metalą garsą ir suprato, kad M. T. daužo jo garažo vartus. Po to matė, kaip M. T. įsidėjo armatūrą į savo automobilį ir išvažiavo. Tuomet jis nuėjo prie savo garažų ir pamatė, kad numuštos vaizdo kameros, jos gulėjo ant žemės, naujai subraižyti garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartai. Jo garažų durys (duomenys neskelbtini) turi po 2 vidines spynas, t. y. po paprastą ir seifinę. 2019-07-26 apie 17 val. jis užrakino savo garažų duris visomis spynomis, taip pat užrakino pagrindines įvažiavimo į garažus duris ir išvyko iš Lietuvos. Tą pačią dieną - apie 21 val. jam paskambino kaimynas V. S. ir pranešė, kad pastebėjo, jog abiejų jo garažų durys ir visos spynos apgadintos bei ant žemės mėtosi spynų dalys, taip pat buvo apgadinti įvažiavimo į garažus vartai. Jis mano, kad tai galėjo padaryti M. T., kerštaudamas dėl laimėtos civilinės bylos. M. T. taip pat tame garažų masyve turi garažą. (I t., 58-59, 105-106, 132-133)

Liudytojas V. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-07-26 apie 21 val. jis su sutuoktine atvyko į savo garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius ir pastebėjo, kad jo kaimyno D. P. garažų Nr. (duomenys neskelbtini) durys apibraižytos bei ant žemės mėtosi spynų apsaugos, nulaužta skydinės apsauga, nuplėšyti laidai. Jis apie tai pranešė D. P.. (I t., b.l. 141)

Iš 2019-07-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, virš garažo durų matyti išdaužtas vaizdo stebėjimo kameros stiklas bei išplėšta signalizacijos mikroschema, ant garažo durų matyti įbrėžimai. Visa tai fiksuota fotonuotraukose. (I t., b.l. 48-54)

Iš 2019-07-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus garažus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ant žemės, prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų, buvo rastas metalinis pilkos spalvos vaizdo stebėjimo kameros laikiklis, kiek toliau – vaizdo stebėjimo kameros laikiklis su keturiais varžtais, dar toliau - vaizdo stebėjimo kameros korpusas (rutulio formos). Prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų ant žemės rastas juodos spalvos plastikinis vaizdo stebėjimo kameros objektyvas, kiek toliau - dar vienas vaizdo stebėjimo kameros korpusas (rutulio formos). Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartai subraižyti, matyti 2 įbrėžimai. Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartai taip pat subraižyti, matyti 13 įbrėžimų. Visa tai fiksuota fotonuotraukose. Atlikus įvykio vietos apžiūrą atliktos 4 polimerinės "Mikrosil" išliejos ir paimtas dažų pavyzdys. (I t., b.l. 82-99)

Iš 2019-07-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus garažus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius bei jų spynas, aptikta, kad spynos nesugadintos, tačiau numušta vienos spynos išorinė apsauginė plokštė ir nėra apatinės apsaugos plokštės. Ant abiejų spynų matyti pažeidimai, garažo vartai subraižyti. Visa tai užfiksuota fotonuotraukose. Atlikus įvykio vietos apžiūrą ant garažų Nr. (duomenys neskelbtini) vartų rasti ir paimti rankų pirštų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloplokštelių. (I t., b.l. 118-129)

Iš 2019-08-21 Sąmatos dėl žalos, padarytos 2019-07-22, matyti, kad nukentėjusiajam D. P. padaryta 987,46 Eur turtinė žala. (I t., b.l. 63, 65-68) Byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma pagrindžia faktą, kad M. T. padarytos veika atitinka Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-73/2020 išvados seka, kad M. T. įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2019-01-22 - 2019-07-26) konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas-(duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis įtariamųjų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. T. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dalinė medikamentinė remisija; pagal savo psichikos būklę M. T. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. M. T. įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu nebuvo fiziologinio ir patologinio afekto būsenoje. Pagal savo psichikos būklę šiuo metu M. T. gali dalyvauti teismo posėdžiuose, gali duoti parodymus, tačiau rekomenduojama juos vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. M. T. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį psichikos būklės stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. (II t., b.l. 117-124) Teismo posėdyje apklaustas ekspertas-psichiatras M. J. patvirtino savo išvadas, papildomai nurodė, kad M. T. diagnozuotas psichikos sutrikimaS - (duomenys neskelbtini) yra lėtinis ir progresuojantis, beveik visais atvejai laikui bėgant sutrikimas sunkėja, tačiau pagal tyrimo metu stebėtą M. T. būklę bei kritišką savo būklės vertinimą, galima teigti, kad jis pajėgus pats kontroliuoti vaistų vartojimą.

Apklausta posėdžio metu kaip liudytoja M. T. mama J. T. parodė, kad jos sūnaus nėra vienoda. Jam būna ligos paūmėjimo epizodai, tačiau tai jausdamas, jis pats pasiprašo į ligoninę. Ligos ramiuoju periodu jis yra adekvatus, pats vartoja vaistus, noriai bendrauja su gydytojais-psichiatrais. Jos nuomone, sūnus galėtų gydytis ambulatoriškai.

Atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-73/2020 išvadas, jog M. T. tiek veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu, nors ekspertizės atlikimo metu buvo stebima dalinė medikamentinė remisija, negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kadangi serga (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad inkriminuojamas veikas M. T. padarė būdamas nepakaltinamas ir dabar jis taip pat yra nepakaltinamas.

Konstatavęs, jog buvo padarytos baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, teismas gali skirti priverčiamąją medicinos priemonę.

Ekspertai rekomenduoja taikyti M. T. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tam pritarė visi kiti proceso dalyviai. (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama taikant priverčiamąsias medicinos priemones, yra asmens psichikos sutrikimas ir jo sunkumas, padarytos pavojingos veikos pobūdis, taip pat pavojus, kurį tas asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai (BK 98 str. 2-5 d.).

Teismo vertinimu, M. T. ambulatorinis gydymas ir stebėjimas psichiatro pagal gyvenamąją vietą, būtų pakankami, turint omenyje eksperto išvadą, kad M. T. kritiškas savo elgesiui ir, kad šiuo metu stebima dalinė medikamentinė jo ligos remisija, kas, be kita ko, rodo, kad M. T. asmeninėmis pastangomis gali kontroliuoti vaistų vartojimą ir ligos eigą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina ir tai, kad M. T. neteistas (II t., b.l. 17-18), tik vieną kartą buvo baustas už administracinį nusižengimą, (II t., b.l. 19), jis yra pajėgus ir dirba nuolatinį darbą.

Dėl advokato atstovavimo išlaidų

Nukentėjusysis D. P. pateikė teismui prašymą priteisti jam iš M. T. 800 Eur advokato R. V. atstovavimo šios bylos ikiteisminiame tyrime bei teisminiame procese išlaidoms atlyginti. Nukentėjęs pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 303, patvirtinantį, kad jis 2020-08-31 sumokėjo advokatui R. V. 800 Eur, mokėjimo paskirtis - už teismo bylą dėl garažo vartų sugadinimo.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Nuo 2020-07-01 BPK 106 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, be kita ko, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Abi pamėtos teisės normos yra dispozityvios – jos neįpareigoja teismo priteisti nukentėjusiajam advokato atstovavimo išlaidų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusįjį D. P. šiame procese atstovavusio advokato R. V. teisinių paslaugų apimtis buvo tokia: jis 2020-07-25 dalyvavo D. P. apklausiant liudytoju (apklausos laikas protokole nurodytas 10,59 – 11,26 val.), taip pat tikėtina, kad advokatas D. P. vardu surašė pusės lapo apimties 2020-08-21 datuojamą dokumentą – „Žalos, padarytos 2019-07-22 įvykdytos nusikalstamos veikos metu, sąmata“, taip pat tikėtina, kad advokatas surašė vieno puslapio apimties 2019-09-10 datuojamą skundą dėl nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą (skundas prokuroro įvertintas kaip nepagrįstas ir nebuvo nagrinėtas), surašė 2019-09-11 prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir, tikėtina, su ja susipažino. Advokatas taip pat 2020-09-01 nuo 9,00 iki 10,15 val. dalyvavo teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad teismui nepateikta jokių konkretesnių duomenų, pagrindžiančių advokato atstovavimo išlaidų dydį, o iš bylos medžiagos matyti, kad advokato teiktų paslaugų apimtis yra itin maža. Ši byla nei didelės apimties, nei sudėtinga, taigi nukentėjusiojo prašoma priteisti suma yra visiškai neproporcinga realioms atstovavimo, kuris, teismo vertinimu, šiuo atveju net nebuvo būtinas, sąnaudoms. Teismas taip pat vertina, kad M. T. turi sunkią psichikos negalią, taigi jo galimybė rasti geriau apmokamą ir, apskritai, galimybė rasti darbą, yra labai apsunkinta, taigi iš dėl šios priežasties 800 Eur suma jam būtų pernelyg didelė finansinė. Vertindamas visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad proporcinga advokato suteiktoms paslaugoms suma yra 400 Eur ir ją priteisia iš M. T..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 17, 98 straipsniais ir BPK 313, 318, 393, 401, 403-405 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti, kad M. T., būdamas nepakaltinamas padarė tris baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

M. T. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Panaikinti M. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Išieškoti iš M. T. 400 (keturi šimtai) Eur D. P. advokato atstovavimo išlaidų.

Daikus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra 4 "Mikrosil" išliejas ir dažų pavyzdžius, taip pat daktiloplokštelės, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktų saugykloje pagal 2020-07 01 kvitą B serija BBB Nr. 5PK002071 ir 2019-10-02 kvitą B serija BBB Nr. 5PK001799, sunaikinti.

Šią nutartį M. T., jo gynėjas, įstatyminė atstovė, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.