Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-85-898/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-06-16Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-07-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
T-85-898/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30744-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-85-898/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30744-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.5.15; 2.5.16 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Donato Kisieliaus prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu T. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, 222 straipsnio 1 dalį – 100 (šimto) MGL (3 766 eurų) dydžio bauda ir 300 straipsnio 1 dalį – 70 (septyniasdešimties) MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. B. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 70 ir 71 straipsniais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus.

Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, buvo nuspręsta konfiskuoti T. B. pinigines lėšas – 21 036,56 Eur. Turto konfiskavimui užtikrinti teismo nuosprendžiu buvo nuspręsta T. B. areštuotose banko sąskaitose esančias lėšas nukreipti turto konfiskavimui, t. y. pratęsti nuosavybės teisės apribojimą į T. B. pinigines lėšas 21 036,56 Eur, esančias T. B. vardu atidarytose banko sąskaitose: (duomenys neskelbtini), ir jas konfiskuoti, o kitoje dalyje laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jau minėtose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, po nuosprendžio įsiteisėjimo ir piniginių lėšų (21 036,56 Eur) konfiskavimo, nuspręsta panaikinti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. 2017 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-143-1020/2017 dėl turto – 21 036,56 Eur konfiskavimo iš nuteistojo T. B..

Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gegužės 26 d. buvo gautas antstolio D. Kisieliaus prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo T. B. piniginėms lėšoms, esančioms banko „L“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymas motyvuojamas tuo, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. vykdomąjį raštą, buvo nustatyta, jog T. B. banko „L“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra išieškotina 558,54 Eur suma, kuri negali būti nurašyta ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą dėl Vilniaus apygardos teismo taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 5 dalį Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie skolininko piniginių lėšų areštą (areštus) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas sustabdomi ir nevykdomi tiek, kokio dydžio piniginių lėšų suma yra areštuota.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, buvo nuspręsta konfiskuoti T. B. pinigines lėšas – 21 036,56 Eur. Nuosprendžiu turto konfiskavimo užtikrinimui, vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis, buvo nuspręsta pratęsti nuosavybės teisės apribojimą į T. B. pinigines lėšas 21 036,56 Eur sumai, esančias T. B. vardu atidarytose banko sąskaitose, be kita ko, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, teismo sprendimas dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, neįvykdytas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkto, 357 straipsnio 6 dalies pagrindu, nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kuris 2019 m. birželio 5 d. teismą informavo, jog konfiskuotino turto išieškojimas šioje byloje yra mažai tikėtinas. Taigi, šiuo metu taikomos procesinės prievartos priemonės pagrindas nėra išnykęs, ar pasikeitęs, taigi ši priemonė nelaikytina nebereikalinga.

Nagrinėjamu aspektu taip pat pabrėžtina, jog turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 357 straipsnio 6 dalis). Vykdymo procesą, jo eigą, jo metu galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). CPK 689 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie skolininko lėšų areštą (areštus) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko lėšas sustabdomi ir nevykdomi tiek, kokio dydžio lėšų suma yra areštuota. Tai reiškia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas BPK nustatyta tvarka šios įstatymo nuostatos pagrindu yra procesinis pagrindas sustabdyti lėšų nurašymą ir jo nevykdyti tenkinant kitus kreditorinius reikalavimus, tačiau savaime nesuteikia pagrindo teigti, jog minėta nuostata apriboja antstolio, vykdančio teismo sprendimą dalyje dėl turto konfiskavimo, veiksmus, siekiant nurašyti skolininko pinigines lėšas, vykdant teismo sprendimą, kuriuo šios lėšos ir buvo areštuotos. Taigi, prašyme nurodomos CPK 689 straipsnio 5 dalies nuostatos nestabdo antstolio vykdomų išieškojimų, kuriais siekiama realizuoti tikslus, kuriems taikoma procesinė prievartos priemonė.

Pabrėžtina ir tai, jog antstolis nepagrindė procesinių – techninių kliūčių buvimo, dėl kurių nėra galimybės nurašyti ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą prašyme nurodomos sumos. Kita vertus, būtent antstolis pirmiausia ex officio (pagal pareigas) privalo užtikrinti efektyvų išieškojimo proceso įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kurių, nesant įdiegtos atitinkamos Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemos funkcijos ar kt., reikia nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka pateikti ir įvykdyti. Todėl prašymas panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi, 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi, 439-440 straipsniais,

nutaria:

Antstolio Donato Kisieliaus prašymo netenkinti.

Skundas dėl nutarties per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti paduotas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Kolyčienė