Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-291 netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė - 9 metai laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė sušvelninta ir paskirta galutinė bausmė - 8 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 1 d., bausmės pabaiga – 2029 m. balandžio 4 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-291 netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis, nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis dėl nusikalstamų veikų nesigaili, savo elgesio kritiškai neanalizuoja. Nuo 2024 m. lapkričio bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, vyksta į trumpalaikes išvykas. Nors bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys apibūdinamas kaip nepriekaištingas, asmuo administracine tvarka nuo 2010 m. iki 2022 m. baustas 28 kartus, pažeidimai dažniausiai susiję su kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Asmuo ne kartą pažeidęs viešąją tvarką kelia pavojų visuomenei ir saugumui, taip pat savo nusikalstamu elgesiu demonstruoja visuomenės normų ignoravimą, savo asmeninio poreikio iškėliau aukščiau visuomenės poreikių. Paskutinės Komisijos rekomendacijos vykdytos iš dalies - ne dėl asmens kaltės negalėjo dalyvauti rekomenduotose užsiėmimuose - problemos neišspręstos. Asmens buvimas Pusiaukelės namuose- dar trumpą laiką, reikėtų daugiau laiko įsitikinti pokyčių tvarumu. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

-18 principu, jog kriterijai kuriuos turi atitikti, kad būtu lygtiniai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs;

-20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtu suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi įstatymus gerbiančiais piliečiai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba, kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam T. V., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip vidutinė, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2025 m. kovo 12 d. atlikus pakartotinį nuteistojo T. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteitojo T. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nepakito nuo pirminio 2021 m. lapkričio 25 d. atlikto vertinimo ir išliko toks pats eilėje sekančių vertinimų (2022 m. liepos 7 d., 2023 m. liepos 4 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d.), t. y. nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu nemažėjo, o išliko vidutinė. Pažymėtina, kad atlikto vertinimo metu be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas), kurių korekcija nėra galima, taip pat nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių (lėšų valdymo sunkumai (finansinio pobūdžio nusikaltimas); buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis T. V. turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, įkalinimo įstaigoje vykdė individualią veiklą, kuri buvo prilyginta darbinei veiklai, šiuo metu dirba įmonėje vadybininku-sąmatininku ir finansiškai yra nepriklausomas nuo aplinkinių. Apie turimus finansinius įsipareigojimas duomenų nėra, teismo nuosprendžiu ieškiniai nepriteisti. Nuteistasis sistemingai moka vaiko išlaikymui, Alytaus kalėjime po 150 Eur, Vilniaus kalėjime nuo 2024 m. sausio mėn. pateikė prašymą kiekvieną mėnesį pirmą savaitę pervesti 250 Eur vaiko išlaikymui. Ryšius palaiko su artimaisiais (sugyventine, vaikais, buvusia gyvenimo partnere, tėvais, seserimi) tiek rašydamas laiškus, tiek yra lankomas pasimatymų metu, tiek bendrauja telefoninių pokalbių ar trumpalaikių išvykų metu. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, kad asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgesys disciplinuotas, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Nuteistasis kalinimo metu drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį vieną kartą paskatintas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad T. V., Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, t. y. disponavimas dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, susidūręs su finansinėmis problemomis, nuteistasis nesirinko konstruktyvių būdų joms spręsti, lėšų siekė gauti nusikalstamu būdu, kas rodo teigiamą jo nuostatą į neteisėtus praturtėjimo būdus, esant finansiniam nestabilumui. Rizikingas elgesys, negalvojant apie pasekmes, siejosi su T. V. nusikalstamu elgesiu, šis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis, nusikaltimai sunkėjantys. Kaip jau buvo minėta , šiuo metu nuteistasis neturi finansinių įpareigojimų, tačiau lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos siekiant finansinės naudos.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, tačiau asmuo teistas tris kartus, prie jo kriminalinio gyvenimo būdo rizikos faktorių priskiriami ryšiai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, nes pats nuteistasis nurodo, kad kartu su juo kiti šioje byloje nuteisti asmenys buvojo giminaičiai ar pažįstami (sesers kaimynas, sugyventinės pusbrolis). Nuteistasis interviu metu kaltę pripažįsta dalinai (neigia, kad buvo organizatorius), kalbėdamas apie nusikaltimą linkęs minimizuoti, tačiau pripažįsta, kad priėmė skubotus sprendimus, neįvertinęs visų galimų savo elgesio pasekmių. Nuteistasis pasižymi gana aukštu savęs vertinimu, stengiasi padaryti teigiamą įspūdį, kiek stokoja savikritikos. Nuteistajam būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas (išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto), apgailestavimo dėl nusikalstamų veikų neišsako, savo elgesio kritiškai neanalizuoja, labiau pasižymi konkrečiu mąstymu (orientuojasi į čia ir dabar, neieško reiškinių neregimų tarpusavio sąsajų ir ryšių, neveiksmingas ieškant skirtingų teorijų apie situaciją). Administracine tvarka nuo 2010 m. iki 2022 m. baustas 28 kartus, pažeidimai dažniausiai susiję su kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Nuteistasis ne kartą pažeidęs viešąją tvarką kelia pavojų visuomenei ir saugumui, taip pat savo nusikalstamu elgesiu demonstruoja visuomenės normų ignoravimą, savo asmeninio poreikio iškėliau aukščiau visuomenės poreikių. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis T. V. disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurios pagal rūšinę priklausomybę, kelia ypatingą ir vienareikšmiškai ženkliai didesnį pavojų visuomenės sveikatai ir jos saugumui nei kitos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, ir disponavo, kaip minėta, dideliu šių medžiagų kiekiu. Padaryta nusikalstama veika, tiek veiksmai suponuoja ženkliai didesnį pavojingumą atsižvelgiant į tai, jog dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, disponavo turėdamas tikslą jas parduoti. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą.

Pabrėžtina, kad T. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, o nuteistojo, kaip jau buvo ne kartą minėta, nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu dideliu kiekiu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Teismas pritaria prokuroro atsiliepimo argumentui, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ (toliau – Rekomendacijomis) tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos sityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisei aktuose - Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad T. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo T. V. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-291 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo T. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.