Kauno apygardos teismo nutartis

2007-08-21 · Civilinė byla Nr. 2-1074-230/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-21
Bylos Nr.
2-1074-230/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
Boleslovo A
Atsakovas
VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos
Kategorijos
  • 44.2.5.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1074-230/2007Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.5.15., 106.8.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 21d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, rašytinio proceso tvarka, susipažinusi su ieškovų Boleslovo A. D. ir Z. D. ieškininiu pareiškimu atsakovams VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Kauno Dainavos poliklinika ir VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai B.A. D. ir Z. D. padavė ieškininį pareiškimą, kuriuo prašo priteisti solidariai iš visų atsakovų 4749 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl jų dukters R. M. mirties, jai nesuteikus savalaikių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Ieškinys atsisakytinas priimti. Ieškovo teisė kreiptis į teismą, kuri įtvirtinta LR Konstitucijos 30 straipsnyje, turi būti realizuota įstatymų numatyta tvarka, ką numato CPK 5 straipsnio 1 dalis. Todėl asmuo, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Viena iš tokių tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra įstatymų nustatytos tam tikros kategorijos bylų išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis. CPK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovų reikalavimai reiškiami dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios mirus jų dukrai po to, kai jai nesavalaikiai ir netinkamai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos t.y. dėl pacientui padarytos žalos. Pacientui padarytos žalos atlyginimo tvarką nustato 2004 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas Nr. IX-2361, kuris įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. (nurodyto įstatymo 18 straipsnis). Šio įstatymo 13 straipsnis numato asmenų teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir sveikatos priežiūros įstaigos pareigą atlyginti žalą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės, o 17 straipsnio 3 dalis numato, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatyto komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Nesutikdamas su šios komisijos sprendimu, pacientas ar kitas suinteresuotas asmuo gali kreiptis su ieškiniu į teismą (įstatymo 17 straipsnio 6 dalis). Ieškovai nepateikė duomenų, jog jie būtų kreipęsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o ieškinyje nurodo, jog nurodytu įstatymu numatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka jų reiškiamiems reikalavimams nėra nustatyta, kadangi ši tvarka yra privaloma tik tuomet, kai reikalavimus reiškia patys pacientai, o ne kiti asmenys. Taip pat nurodo, kad ieškovų reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas kur kas didesnei sumai, nei galėtų nustatyti nurodyta komisija (ne daugiau 50 minimalių mėnesinių algų dydžio), todėl tokie ginčai turėtų būti nagrinėjami betarpiškai teisme, nes priešingu atveju būtų paneigti proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir net tokio proceso tikslingumo principai, kadangi kreipimasis į komisiją tebūtų formalus, su iš anksto numatyta perspektyva šios komisijos sprendimą bet kuriuo atveju apskųsti. Su ieškovų nurodytais motyvais negalima sutikti. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas reglamentuoja ne tik pačių pacientų, bet ir kitų suinteresuotų asmenų teisę kreiptis dėl žalos sveikatai atlyginimo. Tai numato šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad žala (įskaitant ir neturtinės žalos atlyginimą) atlyginama pacientui, o jam mirus – kitiems asmenims. Be to, ir pačiame šio įstatymo 17 straipsnyje, numatančiame ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo nagrinėti, jo pirmoje dalyje numatyta, kad pacientui mirus padarytos žalos dydį pagal suinteresuotų asmenų pareiškimą taip pat nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152, 7.3. punktas taip pat akivaizdžiai nurodo, kad komisijos viena iš funkcijų yra nustatyti žalą ir jos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą. Todėl ieškovų nuoroda, jog ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka kitiems suinteresuotiems asmenims nėra privaloma, prieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Be to, tai būtų sunkiai logiškai paaiškinama, kadangi bet kuriuo atveju komisija nagrinėja žalos paciento (nors ir mirusio) sveikatai padarymo aplinkybes. Nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl pacientui mirus šias aplinkybes turėtų nustatyti betarpiškai teismas.

LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato paciento teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką (įstatymo 1 straipsnis). Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tuomet, kai nustatyta sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltė, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ne tik nustato žalos dydį, bet ir aiškinasi ir tiria žalos padarymo aplinkybes, nustato, ar yra sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltė, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl komisijos sprendimas yra reikšmingas ne tik nustatytos atlygintinos žalos dydžio, kuris negali viršyti 50 minimalių mėnesinių algų (įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), požiūriu, bet ir nustatytų sąlygų atsakomybei kilti požiūriu. Kadangi įstatymu numatyta komisijos sudėtis (įstatymo 17 straipsnio 2 dalis) gali užtikrinti visapusišką ir specialių žinių požiūriu tinkamą žalos padarymo aplinkybių tyrimą, todėl negalima daryti išvadą, jog prašant priteisti didesnę nei 50 minimalių algų dydžio žalą, tai būtų tik proceso vilkinimas. Kaip nurodyta, komisijos funkcijos kur kas platesnės ir jos veikla tiriant žalos paciento sveikatai padarymo atvejus užtikrina pakankamai spartų (pareiškimas komisijoje turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas per 2 mėnesius nuo pareiškimo pateikimo dienos, ką numato įstatymo 17 straipsnio 5 dalis) ir, atsižvelgiant į komisijos galimybes naudotis kitų institucijų išvadomis (įstatymo 17 straipsnio 4 dalis), kompetencijos požiūriu tinkamesnį tyrimą. Todėl nepagrįstas ieškovų tvirtinimas, jog tai prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui, ar net jo tikslingumui.

Žala ieškovams atsirado mirus jų dukrai t.y. 2005 m. kovo 12 d. todėl nekyla problemų dėl nurodyto LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2005 m sausio 1 d., taikymo, nes Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 3 punkte nurodyta, kad komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d.

Kadangi ieškovai nepasinaudojo įstatymo numatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir pagal įstatymą dar gali ja pasinaudoti, todėl ieškinys atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovams pasinaudojus ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, jiems neužkertamas kelias kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 290 - 291 str.,

nutaria:

Ieškinį atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti apskųsta atskiru skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Nijolia Indreikienė