- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- TS-37-271/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Nuteistasis
- T. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 59-54 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 21 d. priėmė nutarimą Nr. 59-54 netaikyti T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarimą grindžia tuo, kad T. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nutarime nurodo, kad T. S. lygtiniam paleidimui pristatomas pirmą kartą. Nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu 16 metų. Asmuo anksčiau teistas 12 kartų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Anksčiau 2 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 1 kartą nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nuteistojo nusikaltimams yra būdingas modelis. Asmens teigimu, nusikaltimo neplanavo, nusikalto spontaniškai su bendrininkais. T. S. pripažįsta problemą dėl draugų įtakos, kad pasirenka netinkamą kompaniją, kuri įtraukia į nusikalstamą veiklą. Nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė su bendrininkais. Pats asmuo neigia narkotikų vartojimą. Pasak jo, yra bandęs rūkyti marihuanos pirmos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų Vilniaus pataisos namuose neužfiksuota. Nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra sietinas su narkotinių medžiagų disponavimu ar vartojimu. Asmens byloje yra nukentėjusiojo parodymai, kad asmuo nusikaltimo darymo metu „buvo girtas ir nekontroliavo savęs“. Asmuo pripažįsta, kad vienas iš ankstesnių nusikaltimų padarytas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau neigia žalingą alkoholio vartojimą, sako, kad išgeria saikingai, jo organizmas prastai toleruoja alkoholį. Vilniaus pataisos namuose nėra fiksuota alkoholio vartojimo faktų. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs ir kiti žmonės, geba adaptuoti savo bendravimą prie įvairių socialinių situacijų. Pataisos namuose nesiekia artimų pažinčių su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, išsako lūkesčius atsiriboti nuo jų ir laisvėje. T. S. savęs vertinimas pažemintas, jis linkęs vengti atsakomybės už save, savo elgesį, negeba prosocialiai tenkinti savo norų, poreikių, brandžiai rūpintis savimi. Prastas savęs saviveiksmingumas, savivertę, savo galios jausmą palaiko per prisitaikančio, įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimo slopinimą, sunkumų išveikimą betarpišku, malonumus tenkinančiu, asocialiu elgesiu. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, sunkumų neigimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika. Asmens tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas palaiko žvilgsnio kontaktą, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę. Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nestebėti nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys. Tačiau nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekimu agresyviai kitus kontroliuoti. Nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, problemų sprendimo, t.y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžių. Turi sunkumų identifikuoti kylančias problemas- nevertina savo neteisėto elgesio kaip nusikalstamo, linkęs sumenkinti problematiką, pateisinti jį, atsakomybes perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms. Problemos sprendimas dažniausiai paremtas rigidiška taktika- betarpiškais poelgiais, siekiant malonumo patenkinimo, įsivelti į problemas. Ribotas kitų žmonių požiūrio supratimas, klaidingai interpretuoja kitų žmonių situacijos vertinimus, dėl jo neteisėtų veiksmų patirtą žalą. Nuteistasis išsako pasikeitusį savo nusikalstamos veiklos matymą, gyvenimo suvokimą, norą daugiau nebenusikalsti, tačiau jo samprotavimai, iškelti tikslai - pakeisti visą gyvenimo būdą - yra labai abstraktūs, deklaratyvūs, sunkiai konkretizuojami ir įgyvendinami. Mąstymo, požiūrio ir elgesio lankstumo stoka, sunkumai atpažinti, pripažinti kylančias problemas, impulsyvūs jų problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Nuteistasis neigia palaikantis bei vadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, tačiau linkęs teisinti, minimizuoti savo nusikalstamą elgesį, jį suvokia kaip neteisingai įvertintą, labiau akcentuoja savo paties dėl nusikaltimo patirtą žalą. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia, su priežiūros sąlygomis taikosi- adaptacijos Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu jam skirtas žodinis įspėjimas už lokalizacijos pažeidimą, vėliau nefiksuota konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais ar didesnių tvarkos pažeidimų atvejų. Supranta įstatymų svarbą visuomenės saugumui, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pats dar nelinkęs šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Nusikalstamą elgesį palaikančios ir pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Šiuo metu T. S. deklaratyviai prisiima atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, išsako kaitos poreikį, tačiau jo poreikiui keistis ir daugiau nebenusikalsti įtaką daro jam reikšmingas jo įkalinimo faktas bei noras greičiau palikti laisvės atėmimo vietą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: lanko Psichologinės tarnybos užsiėmimus, skaito periodinę spaudą, žiūri TV. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą; baustas nebuvo. Šiuo metu asmuo galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis skatintas 1 kartą Šiaulių tardymo izoliatoriuj 2016-09-19 pailgintas pasimatymo laikas. Nuo 2016 lapkričio 16 dienos asmuo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. T. S. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, pozityvaus užimtumo programose. Išklausė „Agresijos ir autoagresijos“ psichoedukacinę programą, lanko psichologinės tarnybos elgesio korekcijos „Tik tu ir aš“ užsiėmimus, savanoriškai išklausė užsiėmimus dėl psichiką veikiančių medžiagų daromos žalos „Įžanginėje grupėje“. Asmuo yra pagrindinio išsilavinimo, vidurinės mokyklos nebaigė. Nuo 2008 metų socialiai drausto darbo nedirbo. Profesijos neįgijo. Motyvacija darbui nepastovi. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, pašalpų ir išmokų prašymų asmuo pataisos namų administracijai neteikia, materialiai remia artimieji ir draugai. Vilniaus pataisos namai neturi vykdomųjų raštų dėl skolų išieškojimo. T. S. socialiniai ryšiai išliko, bendrauja su šeimos nariais, ateityje planuoja gyventi kartu su sugyventine, lygtinio paleidimo atveju ketina apsistoti pas motiną. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 99 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 45 balai, dinaminiai - 54 balai. Atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, artėjančią prie aukštos - 99 balus, bausmės vykdymo metu pažeistas sąlygas, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių laisvėje - netinkamos kompanijos pasirinkimą, kuri įtraukia į nusikalstamą veiklą, emocinės gerovės problemas - jausmų slopinimą, sunkumų neigimą, galios jausmo palaikymą asocialia veikla, kurios galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika, į mąstymo, požiūrio ir elgesio lankstumo stoką, sunkumus atpažinti, pripažinti kylančias problemas, impulsyvius jų problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, kuris daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką, nuteistojo mąstymą - polinkį minimizuoti savo nusikalstamą elgesį, į tai, kad pataisos namuose neskatintas, nesimoko, nedirba, į kintančią darbinę motyvaciją, darbinės patirties laisvėje nebuvimą, mažą darbinę patirtį laisvėje, motyvacijos keistis stoką bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. S. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2017 m. kovo 21 d. nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad Komisija, remdamasi jo praeities teistumais, gyvenimo stiliumi laisvėje – netinkamos kompanijos pasirinkimu, pakartotinio nusikalstamumo rizika, padarė išvadą, kad jis būdamas laisvėje nesilaikys įstatymų ir vėl nenusikals. Komisija, nutardama netaikyti lygtinio paleidimo dėl ankstesnių jo teistumų, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos principą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Už praeities klaidas skirtas bausmes jis pilnai atliko, tad lygtinio paleidimo netaikymas yra baudimas antrą kartą už tą pačią veiką. Netaikydama lygtinio paleidimo, Komisija pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos Konstituciją, tačiau ir tarptautinius susitarimus. Jis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą – yra atlikęs vieną trečdalį paskirtos bausmės. Vykdo socialinės reabilitacijos priemones, numatytas individualiame plane, galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, nori dirbti, vesti blaivų gyvenimo būdą, sukurti šeimą, padėti artimiesiems.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
LR BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Susipažinus su T. S. asmens bylos nustatyta, kad jis šiuo metu atlieka bausmę pagal 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam už LR BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia: 2016-02-04. Bausmės vykdymo pabaiga: 2019-02-04. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2017-02-04. Neatliktos bausmės dalis 2017-03-16 buvo 1 metai 10 mėnesių 18 dienų.
Teismas laiko nepagrįstu nuteistojo T. S. teiginius, kad Komisija nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė lygtinio paleidimo, kadangi jis atitinka įstatymo reikalavimus – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs 1/3 bausmės. Pažymėtina, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymui turi atitikti visų privalomų LR BVK 157 straipsnyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų visumą, o ne tik tam tikras iš jų pasirinktinai. T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, todėl jo lygtiniam paleidimui taikyti turi būti nustatyta šių keturių sąlygų visuma:
jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals,šiai dienai yra atlikęs ne mažiau kaip 1/3 paskirtos bausmės.
Teismo vertinimu, T. S. lygtiniam paleidimui taikyti nėra nustatyta trečiosios sąlygos. T. S. priklauso vidutinei rizikos grupei - jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama 99 balais ir yra pavojingai priartėjusi prie aukštos rizikos ribos (vidutinė rizika nuo 41 iki 99 balų, aukšta – nuo 100 iki 168 balų). Atitinkamai vertinant jo elgesį pataisos namuose turi būti neginčijamai nustatyta, kad ši rizika yra linkusi mažėti. Tuo tarpu iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo asmenybės charakteristikos nėra teigiamos, pažymima daug nuteistojo elgesio laisvėje perspektyvos vertinimui neigiamų aspektų: neturi profesijos, motyvacija darbui nepastovi, nedirbo bausmės atlikimo metu, mąstymas stokoja lankstumo, problemų sprendimo, savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo įgūdžių, turi sunkumų identifikuoti problemas, savo elgesio nevertina kaip nusikalstamo, linkęs jį pateisinti, minimalizuoti, akcentuoja savo paties dėl nusikaltimo patirtą žalą, linkęs atsakomybes perkelti kitiems asmenims, susiklosčiusioms aplinkybėms, laisvėje pasirinkdavo netinkamas kompanijas, įtraukiančias jį į nusikalstamą veiką, linkęs vengti atsakomybės už save, savo elgesį, negeba brandžiai pasirūpinti savimi, būdinga galios jausmo palaikymas asocialia veikla. Nusikalstamą elgesį palaikančios ir pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui ir kelia galimos rimtos žalos riziką. Jo išsakomos nuostatos keisti gyvenimo būdą, prisiimti atsakomybę už nusikalstamus veiksmus vertinamos kaip deklaratyvios, o išsikelti ateities tikslai – kaip abstraktūs, sunkiai konkretizuojami ir įgyvendinami. Kadangi nuteistasis lygtiniam paleidimui pristatomas pirmą kartą, jo nusikalstamo elgesio rizika anksčiau vertinama nebuvo, daryti palyginimų su nustatyta išvadoje, galimybės nėra. Tačiau susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad padaryta pažanga jai mažinti.
Lygtinio paleidimo svarstymui reikšminga ir ta aplinkybė, kad nuteistasis praeityje nesugebėjo laikytis bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo sąlygų. T. S. vien Lietuvoje iš viso yra teistas 13 kartų, visi teistumai galiojantys. Nusikalstamos veikos dar buvo daromos Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Nors visos bausmės pagal Lietuvoje priimtus nuosprendžius atliktos, ankstesni teistumai taip ir neišnyko dėl sistemingai darytų naujų nusikalstamų veikų. T. S. praeities teistumai savaime neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau neabejotinai yra reikšmingi jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimui. Iš nuteistojo teistumo pažymos matyti, kad jo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau nauji nusikaltimai būdavo daromi tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek neišnykus praeities teistumams. Pritaikytas lygtinis paleidimas dėl padarytų pažeidimų buvo panaikintas. Paprastai naujos nusikalstamos veikos būdavo daromos nepraėjus nei metams nuo paleidimo iš įkalinimo vietų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.
Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nusikaltimas, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę – sunkus, smurtinio pobūdžio, padarytas bendrininkų grupėje. Yra likusi didelė neatlikta bausmės dalis.
Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sutinka su Komisijos išvada, kad jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 21 d. nutarime Nr. 59-54 netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, be to nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nenusikals, yra pagrįsta, todėl nuteistojo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu, teismas,
nutarė:
netenkinti nuteistojo T. S. skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 59-54 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. S..
Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.