- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-894-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario mėn. 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui A. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 23 293 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2005 06 18 15 val. 20 min. A.P. (duomenys neskelbtini), garažų teritorijoje atsakovas, būdamas neblaivus (3,10 promilių) ir vairuodamas a/m (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, išlaužė metalinę tvorą, išvažiavo į kelio važiuojamąją dalį ir partrenkė dviračiu važiavusį ieškovą. Po susidūrimo ieškovas patyrė daugybę atvirų žaizdų, smegenų sutrenkimą. Dėl autoįvykyje patirtų sužalojimų ieškovas buvo priverstas kreiptis į medikus, gydėsi psichikos sveikatos centre pusantro mėnesio, turėjo vartoti didesnes dozes vaistų, jo sveikata pablogėjo, jam buvo atlikta stuburo kompiuterinė tomografija. Ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl atsakovo kaltės. Dėl autoįvykio ieškovui buvo nepataisomai sulaužytas dviratis - 450Lt vertės; suplėšytos basutės – 30 Lt; suplėšyti džinsai – 50 Lt; netekęs dviračio jis virš 2 m. priverstas važinėti viešuoju transportu, dėl ko turėjo 515 Lt išlaidų; ieškovas pirko vaistus ir atliko procedūras, susijusias su avarijos padarinių likvidavimu – 509 Lt (iš jų pagal receptus -116,47Lt), kompiuterinės tomografijos nuotrauka kainavo 15 Lt; sumokėtas mokestis už pažymą dėl nekilnojamojo turto nebuvimo – 6 Lt; dėl atsakovo kaltės ieškovas buvo suluošintas ir nuo 2006 01 11 iki 2007 05 08 negalėjo dirbti, tuo pačiu prarado pajamas, kurios sudaro 21 542 Lt (16mėn.x1 346,40 Lt). Viso turtinė žala sudaro 23 293 Lt. Reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinę 15000 Lt žalą ieškovas motyvavo tuo, kad dėl autoįvykio jis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, sumažėjo judėjimo ir bendravimo galimybės.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis neneigia kaltės dėl autoįvykio, už kurį buvo nubaustas administracine tvarka, sumokėjo 2 600 Lt baudą. Kadangi ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, UADB „Ergo Lietuva" apmokėjo 180 Lt už dviračio sugadinimą, šią sumą atsakovas sumokėjo draudimui. Ieškovas nepateikė savo reikalavimus patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsakovas iš esmės sutiktų apmokėti skirtumą – 270 Lt tarp ieškovo dviračio vertės ir gautos išmokos iš draudimo bei 15 Lt už atliktą kompiuterinę tomografą, kitoje dalyje ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti. Baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu nutraukta, nors ieškovas nuolat skundžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimus.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008 02 20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 509 Lt už vaistus ir procedūras, kaip avarijos padarinių likvidavimą, yra nepagrįsti ir atmestini, nes ieškovas ilgą laiką nuo 1999 m. iki 2005 06 mėn. ir iki dabar gydosi, vartoja gydytojų nurodytus vaistus, kurių receptai ir kvitai apie pirkimą pateikti. Teismas nurodė, kad sutinkamai su LR CPK 12 str., kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų pagrindu, o ieškovas neįrodė, kad antidepresantai ir kiti vaistai buvo jam būtini būtent autoįvykio padariniams pašalinti. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 15 Lt už kompiuterinės tomografijos nuotrauką, nes šio reikalavimo neginčijo ir atsakovas, taip pat priteisė skirtumą tarp ieškovui sumokėtos draudimo išmokos už sugadintą dviratį – 270 Lt (dviračio vertė 450 Lt, draudimo išmoka – 180 Lt) bei 30 Lt už suplėšytas basutes ir 50 Lt už suplėšytus džinsus. Teismas nurodė, ieškovui padaryti odos nubrozdinimai rankose ir kojose yra konstatuoti medikų išvadose, be to, ieškovas paaiškino, kad basutės ir džinsai po autoįvykio buvo suplėšyti, kruvini, to nepaneigė ir atsakovas, kuris paaiškino, kad gerai nematė, kaip atrodė po autoįvykio ieškovas. Padaręs išvadą, kad minėtą turtinę žalą ieškovas patyrė dėl atsakovo kaltės, teismas šioje dalyje ieškinį tenkino ir nurodytą žalą priteisė iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Taip pat priteisė ir 6 Lt už pažymą, jog ieškovas neturi nekilnojamojo turto, nes remiantis ir šia pažyma, ieškovas buvo iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Dėl ieškovo turtinei žalai atlyginti prašomų priteisti išlaidų už naudojimąsi visuomeniniu transportu – 435 Lt ir 80 Lt, viso – 515 Lt, teismas nurodė, kad šie reikalavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini. Teismas atsižvelgė ir į tai, jo ieškovas gavo 180 Lt išmoką iš ADE Ergo Lietuva už sulaužytą dviratį dar 2005 10 07. Teismo nuomone, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 21542 Lt prarastų pajamų nuo 2006 01 11 iki 2007 05 08 (16 mėn.x1346,40Lt), nes dėl atsakovo kaltės buvo suluošintas autoįvykio metu, dėl ko negalėjo dirbti. Pasak pirmosios instancijos teismo, šie argumentai niekuo nepagrįsti, byloje nesant duomenų ir įrodymų apie ieškovo darbingumo netekimą, be to atsižvelgtina į tai, kad autoįvykio metu ieškovo patirti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikimu, o ieškovas iki autoįvykio nedirbo, turėjo 2 grupės invalidumą. Todėl ir šioje dalyje teismas ieškinį atmetė, o viso iš atsakovo ieškovo naudai turtinei žalai atlyginti priteisė 371 Lt. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir remiantis LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, padarė išvadą, jog dėl autoįvykio ieškovo patirti sveikatos sužalojimai teismo medicinos specialisto įvertinti kaip nesunkūs, dėl autoįvykio kaltu pripažintas ieškovas, jis nubaustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, ieškovui padarytos turtinės žalos dydis nėra didelis, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš atsakovo priteisiant ne 15 000 Lt, o 1 500 Lt. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteista 57 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. Z. prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2008 02 20 sprendimą ir ieškinį patenkinti visikai, priteisiant jam 23 293 Lt turinės žalos ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, netinkamai taikė teisės normas. Nurodė, kad teismas dirbtinai lengvina atsakovo atsakomybę, nurodant kad jis nepasirinko saugaus greičio, kuomet esant sunkiam girtumo laipsniui, vairuoti automobilį yra sunkus nusikaltimas. Apeliantas nurodė, kad teismas, vertindamas jo sveikatos ir darbingumo sutrikdymo po autoįvykio mastus, nepagrįstai vadovavosi 2006 04 26 MRU Teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. G2561, kadangi tai yra netikras dokumentas. Teismo medicinos ekspertai neturi teisės vertinti psichinės ligos sutrikdymų, todėl negalėjo vertinti ir šios ligos gydimo po autoavarijos. Apeliantas nurodė, kad teismas sąmoningai nutylėjo apie jo stuburo sužeidimą, kai apie šio sužalojimo pasekmes pasisakė ir VšĮ Karoliniškių poliklinika, ir VšĮ Vilniaus m. psichikos sveikatos centras, ir VšĮ Sapiegos ligoninė. Teisėja neatkreipė dėmėsio, kad ieškovas daugiau kaip pusmetį iki autoįvykio nevartojo antidepresantų ir nesilankė pas gydytojus, o po avarijos nuolat buvo atliekamos reabilitacinės bei fizioterapinės procedūros. Apelianto nuomone, ta aplinkybė, kad iki autoįvykio jis nedirbo ir turėjo 2 invalidumo grupę, nesudaro pagrindo teismui teigti, jog jo patirti sužalojimai neturėjo jokios įtakos nedarbingumui nustatyti. Pagal jo turimą darbingumo lygį ieškovas galėjo įsidarbinti, bet tam sutrukdė atsakovo padaryta autoavarija. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 515 Lt priteisimo už naudojimąsi viešuoju transportu. Draudimo kompanijos 180 Lt sumokėjimas nereiškia, kad už tokią sumą jis galėtų nusipirkti dviratį. V. Z. taip pat nurodė, kad teismas buvo neobjektyvus nustatydamas priteistinos moralinės žalos dydį. Nurodė, kad neigiamus išgyvenimus didina atsakovo elgesys tiek autoįvykio metu tiek ir po jo, atsakovas bandė pasišalinti iš įvykio vietos, iki šiol neatsiprašė ieškovo dėl sukelto skausmo ir išgyvenimų, neigia savo kaltę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. A. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino bylos nustatytas aplinkybes bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, tinkamai taikė teisės normas. Nurodė, kad niekada neneigė, jog padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra nubaustas administracine bauda, geranoriškai sutiko sumokėti ieškovui skirtumą tarp jo gautos sumos iš draudimo bendrovės ir tikrosios dviračio vertės. Nurodė, kad pagal byloje esančią medicinos eksperto išvadą ieškovui buvo sukeltas nežymus sveiktos sutrikimas, kuris jo darbingumo visikai neįtakoja. Be to, iki autoavarijos ieškovas buvo bedarbis jau ne vieną mėnesį, todėl nėra už ką jam mokėti 23 293 Lt kompensacijos. Ieškovas meluoja teigdamas, kad atsakovas ignoravo teismo pasiūlymą susitarti geruoju dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Prešingai, tai ieškovas vengė atvykti pas advokatą tam kad susitarti. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jiedu su žmona laukiasi vaiko, turi vartojamųjų paskolų bankuose.
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 02 20 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Sutinkamai su LR CPK 320 str. 2 d., kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2, 3 d., nenustatyta. Išanalizavusi nagrinėjamos civilinės bylos rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, kitus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai atskleidė bylos esmę, teisingai pritaikė procesines bei materialines teisės normas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 06 18 15val. 20 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atsakovas vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, garažų teritorijoje neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į metalinę tvorą ir išvažiavo į kelio dalį, kur partrenkė keliu važiavusį ieškovą, dėl ko šis nežymiai nukentėjo. 2006 08 02 Vilniaus m. VPK VPEPT nutarimu atsakovui A. A. paskirta 2 600 Lt bauda pagal ATPK 127 str. l d., 127 str. 3 d. (b. l. 153). Ieškovas kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla nutraukta, vėliau atnaujinta (b. l. 121-165). Ieškovui 2005 06 23 MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialistas atliko tyrimą dėl jo sveikatos būklės po autoįvykio (b. l. 130), kurioje nurodyta, jog V. Z. padaryti odos nubrozdinimai ir kojose, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2005 06 18), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo gautis minėto eismo įvykio metu, važiuojant dviračiu ir partrenkiant automobiliui. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2006 04 26 specialisto išvadoje (b. l. 147) taipogi nurodyta, jog V. Z. eismo įvykio metu (2005 06 18) padaryti odos nubrozdinimai rankose ir kojose, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo atveju bendro ir profesinio darbingumo netekimas nevertinamas, nes tam nėra pagrindo (t.y. išlikusių šios traumos pasekmių). Kaip seka iš VšĮ Karoliniškių poliklinika rašto (b.1. 41), ieškovas nuo 1999 m. gydomas dėl pasikartojančio sunkios depresijos epizodo be psichozės simptomų, jam diagnozuota galvos smegenų išemija. VšĮ Vilniaus m. psichikos sveikatos centras pateikė duomenis (b.1.42), kad ieškovas gydėsi MPSC psichoterapijos skyriuje nuo 1999 m., vėliau gydėsi 2001 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2005 06 27-2005 08 08, 2005 10 19-2005 11 30; 2006 10 09. Jam diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas. Sutrikimo eiga recidyvuojanti. Gydymas nustatytas antidepresantais, trankviliantais, kraujo spaudimą mažinančiais, kraujagysles plečiančiais vaistais, psichoterapija, meno terapija. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovas V. Z. ilgą laiką (nuo 1999 m. iki autoįvykio ir vėliau) vartojo įvairius gydytojų paskirtus medikamentus, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėti vaistai jam buvo reikalingi išimtinai autoįvykio sukeltiems padariniams pašalinti. Dėl to nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomų 509 Lt už vaistus ir procedūras, juo labiau byloje nėra įrodymų, jog po autoįvykio ieškovui buvo paskirtas tam tikras gydymas (medikamentinis ar kitoks) būtent autoavarijos pasekmėms pašalinti (CPK 12 str.). Kartu pažymėtina, kad minėtose 2005 06 23 bei 2006 04 26 MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadose ieškovo sveikatos būklė po autoavarijos įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Prešingai, nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, nėra pagrindo abejoti šių ekspertų išvadų tikrumu bei pagrįstumu, jo nepaneigė ir ieškovo pateiktas MRU Teismo medicinos instituto direktoriaus 2006 08 22 raštas (b. l. 203).
Sutinkamai su LR CK 6.249 str., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovas nurodo, kad jis važinėdavo dviračiu, o po avarijos, kuomet dviratis buvo sugadintas, privalėjo važinėti visuomeniniu transportu, dėl ko patyrė 515 Lt nuostolių. Byloje nustatyta, kad ieškovui už sugadinta dviratį dar 2005 10 07 buvo atlyginta draudimo bendrovės 180 Lt. Be to, atsakovui pripažinus reikalavimą dalyje dėl skirtumo tarp šios sumos ir dviračio vertės, teismas šį skirtumą (270 Lt) ieškovui priteisė. Dėl šių aplinkybių nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas neteko galimybės įsigyti kitą dviratį ir dėl to buvo priverstas važinėti viešuoju transportu. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 515 Lt už transporto išlaidas priteisimo pagrįstai laikė neįrodytu ir jo netenkino.
Kita savo reikalavimą - dėl 21 542 Lt prarastų pajamų nuo 2006 01 11 iki 2007 05 08 priteisimo – ieškovas grindė ta aplinkybe, jog autoįvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo suluošintas, dėl to negalėjo dirbti ir neteko pajamų. Žalos, nepriklausomai nuo to, kam ji padaryta – asmeniui ar jo turtui, atlyginimo reglamentavimas grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu, kurio esmė – grąžinti nukentėjusį asmenį kiek tai yra įmanoma į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam, tuo tikslu atlyginant nukentėjusiajam visus jo patirtus dėl sužalojimo nuostolius. Ieškovas, reikalaudamas nurodytą pinigų sumą iš atsakovo, siekia kompensuoti turtinius praradimus, turimus dėl jo suluošinimo, t. y. negautas pajamas, kurias jis gautų jeigu jo sveikata nebūtų buvus sužalota. Civilinio proceso normos nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas V. Z. nepateikė įrodymų, jog dėl patirto sužalojimo jis prarado galimybę dirbti pagal turimą profesiją ir gauti šios profesijos darbo užmokestį atitinkančias darbines pajamas. Negana to, ieškovas būdamas 2 grupės invalidu, kuriam nuo 2001 12 07 iki gyvos galvos yra paskirta ir mokama socialinio draudimo invalidumo pensija (b. l. 38, 43), iki autoįvykio nedirbo ir su darbo santykiais susijusių pajamų neturėjo. Todėl nėra jokio faktinio pagrindo teigti, jog jeigu ieškovo sveikata nebūtų buvus sužalota, jis dirbtų ir gautų kokias nors darbines pajamas. Beje, prašomų priteisti negautų pajamų dydį ieškovas taipogi nekaip nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui autoįvykio metu padarytas suluošinimas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas netekto darbingumo ir prarastų pajamų neįrodė ir teisingai šioje dalyje ieškinį atmetė (CK 6.283 str. 1 d. ir 2 d.).
Ieškovas pateikė reikalavimą ir dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sutinkamai su LR CPK 250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2d.). Civilinė atsakomybė grindžiama principu, kad aiškesnė ir svarbesnė vertybė ginama stipriau; šiuo požiūriu asmens sveikata turi būti itin saugoma. Teisingas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas yra tinkamas reagavimas, kai ši vertybė pažeidžiama. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – sužalojimo pasekmės. Tais atvejais, kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų jam sukėlimu, fiziniu skausmu, nerimu dėl sveikatos ateityje, pripažintina, kad pasekmės yra esminis neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Įstatymo nustatyta pinigine satisfakcija siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Šiuo požiūriu nagrinėjamoje byloje itin svarbia pripažintina aplinkybė, kad dėl autoavarijos ieškovas patyrė sveikatos sužalojimų, teismo medicinos specialisto vertintų nesunkiais. Apylinkės teismas tinkamai įvertino šią aplinkybę ir atsižvelgė į ją nustatydamas priteistinos neturtinės žalos piniginę išraišką. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovo reikalavimą iš dalies, atsižvelgė ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, t. y. į žalą padariusio atsakovo A. A. kaltę – kad jis nubaustas administracine tvarka, taip pat į tai, kad ieškovo patirta turtinė žala yra nedidelė. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį, todėl teisingai nustatė kompensacijos už ieškovo patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus, dydį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kriterijų, taikytinų jos dydžiui nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. prieš UAB „Vilniaus troleibusai“, ADB „Preventa“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2003).
Atsiliepimas
Nei ieškovui apeliaciniame skunde, nei atsakovui atsiliepime į jį nepareiškus jokio nesutikimo su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria ieškinys patenkintas iš dalies (priteisiant 15 Lt už kompiuterinės tomografijos nuotrauką, skirtumą tarp ieškovui sumokėtos draudimo išmokos už sugadintą dviratį ir dviračio vertės – 270 Lt, 30 Lt už suplėšytas basutes, 50 Lt už suplėšytus džinsus, 6 Lt už pažymą, jog ieškovas neturi nekilnojamojo turto, viso – 371 Lt), kolegija šio sprendimo dalies teisingumo ir pagrįstumo nevertino ir dėl jos nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario mėn. 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o V. Z. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2008 vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.