- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- A-63-3849-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00373-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Atsakovas
- Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- L. A., J. Ž.
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. A. ir J. Ž. dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 5 – 7) ir patikslintu prašymu (b. l. 77 – 79) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) komiteto 2011 m. balandžio 28 d. protokole Nr. 6 priimtą nutarimą neduoti sutikimo skirti pareigūnams L. A. ir J. Ž. tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Pareiškėjas nurodė, kad J. Ž. ir L. A. tarnybinės nuobaudos skiriamos už tai, kad 2010 m. spalio 18 d. iškvietus juos į eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai ir vieno iš įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojas, palikęs automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, vietą formindami eismo įvykį, įvykio vietoje nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nufotografavo eismo įvykio vietą, tačiau apie iš eismo įvykio pasišalinusį vairuotoją nepažymėjo eismo įvykio vietos schemoje, apie eismo įvykį nesurašė tarnybinių pranešimų, kuriuose būtų nurodytos visos eismo įvykio aplinkybės, taip pat aplinkybė, kad automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, bei rasti daiktai ir pėdsakai, eismo meteorologinės sąlygos ir kt., tuo pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 85.13 punkto reikalavimus, aplaidžiai vykdė pareigas, padarė tarnybinius nusižengimus. Laikė, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas nepagrįstas, kadangi jis motyvuotas tuo, jog pareigūnų veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nebuvo pareigūnams įteikti pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo, pranešimuose nebuvo nurodyta, kokį teisės aktą pareigūnai pažeidė bei buvo pažeistos pareigūnų teisės, numatytos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 15 punkte. Pažymėjo, jog Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, o šiuo atveju akivaizdžiai matyti, kad L. A. ir J. Ž. padaryti tarnybiniai nusižengimai nėra susiję su naryste profesinėje sąjungoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 47 – 49) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog skiriant tarnybines nuobaudas statutiniams pareigūnams, reikia vadovautis Vidaus tarnybos statuto ir Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 nustatyta tvarka ir nuostatomis. Profesinės sąjungos komiteto nariai konstatavo, kad pareigūnų veiksmuose jie neįžvelgia jiems inkriminuojamos tarnybinio nusižengimo sudėties, kadangi tarnybinio patikrinimo metu nebuvo neginčijamai įrodyta nei šių pareigūnų kaltė, nei kokios nors neigiamos jų menamo tarnybinio nusižengimo pasekmės, nebuvo atsižvelgta ir į galimo tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo priežastis, pareigūnų asmenybes bei kitas aplinkybes, ko pasėkoje išvada esmėje padaryta remiantis neobjektyviomis prielaidomis, faktiškai neatsižvelgiant į pareigūnų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Pareigūnams pranešimai apie jiems inkriminuojamus tarnybinius nusižengimus faktiškai nebuvo įteikti, o tik duoti pasirašytinai susipažinti jau po jų apklausos. Taip jiems nebuvo sudarytos galimybės tinkamai asmeniškai pasiaiškinti tuo apribojant jų teisę į gynybą. Kadangi nėra konkrečių nusižengimo įrodymų, aišku, kad pareigūnus norima nubausti kaip profesinės sąjungos narius.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (b. l. 95 – 99) pareiškėjo prašymą tenkino, panaikino Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2011 m. balandžio 28 d. protokolinio nutarimo Nr. 6 dalį, kuria atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas – pastabas L. A. ir J. Ž..
Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal gautą Lietuvos kelių policijos tarnybos 2010 m. vasario 22 d. teikimą Nr. 39-IL-355 dėl UADB „ERGO LIETUVA“ skundo, kuriuo minėta bendrovė prašė ištirti, dėl kokių priežasčių iš eismo įvykio vietos pasišalinęs asmuo liko nenubaustas ir išsiaiškinti, ar policijos pareigūnų veiksmai bei sprendimai buvo teisėti, tyrimo. 2011 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-128 konstatuota, kad 2010 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai. Automobilio BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio kliudė greta stovėjusį automobilį „Jeep Grand Cheroke“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo nublokštas į priekį. Automobilio BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, palikęs automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2010 m. spalio 18 d. į eismo įvykio vietą įforminti eismo įvykio buvo iškviesti tuo metu dirbę pareigūnai L. A. ir J. Ž.. Patruliai, formindami eismo įvykį, įvykio vietoje nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nufotografavo eismo įvykio vietą, tačiau apie iš eismo įvykio pasišalinusį vairuotoją nepažymėjo eismo įvykio vietos schemoje, apie eismo įvykį nesurašė tarnybinių pranešimų, kuriuose būtų nurodytos visos eismo įvykio aplinkybes, taip pat aplinkybė, kad automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, bei rasti daiktai ir pėdsakai, eismo meteorologinės sąlygos ir kt. Šiuos veiksmus atlikti buvo jų pareiga. Tokiais veiksmais L. A. ir J. Ž. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 85.13 punkto reikalavimus, aplaidžiai vykdė pareigas, padarė tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio patikrinimo rezoliucijoje siūloma pareigūnams L. A. ir J. Ž. skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. 2011 m. balandžio 21 d. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostata, raštu Nr. 20-S-1454 kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams L. A. ir J. Ž.. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas Profesinės sąjungos 2011 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 109, kuriuo ji pranešė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, jog Profesinės sąjungos komitetas 2010 m. balandžio 28 d. posėdyje nutarė išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams J. Ž. ir L. A. neduoti. Teismas vadovavosi 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams. Atkreipė dėmesį, jog taip įstatymai aiškinami ir administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A7–1189–2003). Nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti vidaus reikalų įstaigų pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A3–170-2004). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas teisės normas ir įvertinęs tai, kad įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto nuostatą, numatančią profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo būtinumą skiriant tarnybinę nuobaudą, įdėjo į 43 straipsnio 4 dalį, kurioje yra papildomai nurodyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, padarė išvadą, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A3–170-2004). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas teisės normas, padarė išvadą, kad Profesinės sąjungos renkamas organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams – profesinės sąjungos nariams L. A. ir J. Ž., privalėjo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnams dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnams inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuota pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui). Atkreipė dėmesį, jog Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga 2011 m. balandžio 28 d. komiteto posėdyje nustatė, jog L. A. ir J. Ž. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, kadangi tarnybinio patikrinimo metu nebuvo neginčytinai įrodyta nei šių pareigūnų kaltė, nei neigiamos pasekmės. Taip pat konstatavo, kad pareigūnams įspėjimai apie jiems inkriminuojamus tarnybinius nusižengimus faktiškai nebuvo įteikti, o tik duoti pasirašyti, nebuvo sudarytos galimybės tinkamai pasiaiškinti, tuo apribojant jų teisę į gynybą. Taigi padarė išvadą, kad pareigūnus galimai norima bausti visai kitais, tarnybinėje išvadoje neįvardintais motyvais. Esant minėtoms aplinkybėms ginčijamu nutarimu buvo nutarta išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams L. A. ir J. Ž. neduoti. Teismas taip pat pastebėjo, jog iš Profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokolo turinio matyti, kad esminė aplinkybė, kurios pagrindu atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams L. A. ir J. Ž. – tarnybines nuobaudas norima skirti dėl kitų, tarnybinio patikrinimo išvadoje nepaminėtų priežasčių, o teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog toks nutarimas priimtas galimai dėl minėtų pareigūnų dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas L. A. ir J. Ž. grindžiamas šių pareigūnų naryste profesinėse sąjungose, jų atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veikla profesinėse sąjungose. Tokių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikė ir atsakovo atstovas. Teismo vertinimu, šiuo atveju ginčijamas atsakovo nutarimas neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo jai vykdyti įstatymais priskirtas užduotis bei vidaus administravimo funkcijas, kenkia vidaus tarnybos interesams, kadangi pareiškėjas negalėjo operatyviai ir tinkamai reaguoti į pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas sutrikdė tarnybinę drausmę. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teismas pripažino, jog Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2011 m. balandžio 28 d. protokolinio nutarimo Nr. 6 dalis, kuria atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas – pastabas L. A. ir J. Ž. yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 102 – 104) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, taip pat nurodo, kad teismas, neatsižvelgdamas į nurodytus argumentus, sprendimu eliminuoja Profesinei sąjungai suteiktą įstatyminę teisę vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi priežiūrą bei vykdymo kontrolę ir leidžia tarnybines nuobaudas pareigūnams skirti nesilaikant nustatytos tvarkos ir imperatyvių įstatyminių reikalavimų.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 107 – 108) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas atsiliepime iš dalies remiasi argumentais, išdėstytais prašyme pirmosios instancijos teismui, taip pat atsiliepime nurodo, jog teismas objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad teismas, spręsdamas šį ginčą, neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarnybinė nuobauda pareigūnams žadama skirti dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, todėl nesutikimas skirti pažeidėjams nuobaudą varžo darbdavio teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto ( toliau-profesinė sąjunga) 2011 m. balandžio 28 d. protokolinio nutarimo Nr. 6 neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams L. A. ir J. Ž., teisėtumo.
Profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnis. Pagal šio straipsnio 4 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 20 d.) profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Pastaroji šios straipsnio dalies nuostata, aiškinant ją nurodyto adresato (profesinių sąjungų narių) aspektu, reiškia, kad išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas yra reikalingas, jeigu tarnybinė nuobauda yra skiriama profesinės sąjungos nariui. Tarnybinės nuobaudos skyrimas profesinės sąjungos nariui yra galimas esant atitinkamam profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 („Administracinių teismų praktika“, Nr. 5, 110-123 psl.) suformulavo Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies aiškinimo nuostatą profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą drausminei nuobaudai skirti pagrįstumo aspektu. Pagal šią nuostatą, profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo analizuoti drausmės pažeidimo fakto, nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimo ir tokiu atsisakymu duoti sutikimą patraukti pareigūną drausminėn atsakomybėn varžyti policijos komisariato galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į policijos pareigūnų netinkamą elgesį.
Iš skundžiamo atsakovo 2011 m. balandžio 28 d. atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims (b. l. 44-45 ) matyti, jog jame keliami klausimai dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo (atsakovo teigimu, jis neįžvelgia, trečiųjų suinteresuotų asmenų kaltės , tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra paminėto tarnybinio nusižengimo sudėties, išvada paremta neobjektyviomis prielaidomis bei keliamos abejonės dėl tarnybinio patikrinimo procedūros) . Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies aiškinimą, toks atsakovo atsisakymas negali būti pripažintas pagrįstu.
Pažymėtina, kad atsakovo teismui pateikti argumentai dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįsti. Atsakovui pareiškėjas pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje yra konstatuoti trečiųjų suinteresuotų asmenų galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai, nurodytos aplinkybės bei padarytos atitinkamos išvados. Iš minėtis tarnybinio patikrinimo išvados turinio aiškiai matyti, kad galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai nėra susiję su naryste profesinėje sąjungoje, o kilę iš netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo. Byloje nėra duomenų ir atsakovas jų nepateikė, jog pareiškėjas, pradėdamas ir atlikdamas minėtą tarnybinį patikrinimą, turėjo tikslą ir ketinimus nubausti trečiuosius suinteresuotus asmenis būtent už jų narystę profesinėje sąjungoje. Be to, pažymėtina, kad tarnybinio tikrinimo motyvacija, teisėtumas bei atitinkamų išvadų pagrįstumo klausimai nėra šios kategorijos administracinių bylų nagrinėjimo dalykas. Klausimai dėl tarnybinio patikrinimo trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu atlikimo tvarkos (taip pat ir dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros ) bei tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nagrinėjami sprendžiant pareigūnui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvada dėl L. A. ir J. Ž. netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ( dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų tiriant šį eismo įvykį) (b. l. 8 –20) yra išsami, joje pateikti duomenys neleidžia abejoti, kad tarnybinė nuobauda tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra skiriama ne dėl pareigūnų narystės profesinėje sąjungoje, o dėl tarnybinio nusižengimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. A. ir J. Ž., tarnybinę nuobaudą neteisėtas, todėl skundžiamą sprendimą panaikino pagrįstai ir teisėtai. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.