- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 1-1-847/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Nukentėjusysis
- P. L.
- Advokatai
- Dainius Mažylis, Jonas Pliekaitis, Dovilė Baniulė, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.28.5.2Kvalifikuotas savavaldžiavimas (BK 294 str. 2 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, Žydrei Kabelienei, Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant prokurorams Petrui Januliui, Raimundui Binkiui, gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Jonui Pliekaičiui, advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, nukentėjusiajam P. L., jo atstovei advokatei Dovilei Baniulei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nuo 2016-10-26 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-01-10 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 281 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 1 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/4 dalimi, galutinė bausmė – 4 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, to paties teismo 2004-02-25 nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. atidėtas 1 m.; 2) 2004-03-18 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., bausmė subendrinta su 2003-01-10 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2004-02-25 d. Kupiškio r. apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2004-08-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., 302 str. 2 d., 187 str. 1 d. bausmes subendrinus pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. - 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 8165 Lt turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., subendrinus su 2004-03-18 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine bausme - 6 m. laisvės atėmimo su 8165 Lt turto konfiskavimu; 4) 2006-03-27 Lazdijų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2004-08-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir nepilnai atlikta laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridėjus dalį naujai paskirtos ir paskirta galutinė bausmė - 8 m. laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2004-08-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmė – nuo 2003-10-28 iki 2006-03-27. Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str., paleistas iš pataisos įstaigos 2007-12-28 neatlikęs 3 m. 10 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmės; 5) 2009-06-04 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dvi veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė - 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėta 2006-03-27 Lazdijų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė - 7 m. laisvės atėmimo (nuosprendis įsiteisėjo 2009-11-03). Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-06-07 iki 2009-06-03, paleistas iš Alytaus pataisos namų į laisvę 2015-06-05 atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir
Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-03-31 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. 2 m. laisvės atėmimo be turto konfiskavimo. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir įpareigotas per tą laiką tęsti mokslą, šis teistumas išnykęs, 2) 2007-11-09 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2004-06-07 iki 2004-06-09 ir suėmime nuo 2004-06-10 iki 2004-07-16, rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą ir suimtas teismo salėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos (bausmės pradžia 2007-11-16, nuosprendis įsiteisėjo 2008-02-26); 3) 2011-01-28 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 213 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2007-11-09 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 m. laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2007-11-09 teismo nuosprendį bei laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2007-09-18 iki 2007-10-02, bausmės prdžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2011-01-28 (nuosprendis įsiteisėjo 2011-02-18), paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (2 sektoriaus) į laisvę 2015-09-24 atlikęs bausmę; 4) 2016-03-03 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (2013-10-28 d. veika), 182 str. 1 d. (2013-11-07 d. veika). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, jos pradžią skaičiuojant nuo Ž. N. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos (nuosprendis įsiteisėjo 2016-05-13), 2016 m. spalio 4 d. sulaikytas ir šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji M. S. ir Ž. N. (Ž. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą M. S. tariamą teisę, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį, ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, tai yra: jie 2015 m. rugsėjo 26 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą M. S. tariamą teisę išsireikalauti padarytą žalą už nušautus šunis, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą: daugiabučio namo laiptinėje Ž. N. suduodant kumščiu į galvą P. L., P. L. rankomis užsidengus galvą, kartu suduodami nenustatytą kiekį kartų į galvą, apsvaigintą P. L. įsodindami į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį K. S., taip neteisėtai atimdami P. L. laisvę, M. S. grasinant susidorojimu, sakant „pagavau sūka, įkliuvai“, važiuojant automobiliu Ž. N. kumščiu suduodant P. L. į veidą, į galvą, smaugiant P. L., šiais bendrais veiksmais P. L. padarydami poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose, dešinės ausies kaušelyje ir kaktoje, viršugalvio minkštųjų audinių sumušimą, taip padarydami nukentėjusiajam P. L. nežymų sveikatos sutrikdymą; M. S. reikalaujant prisipažinti, kad P. L. nušovė šunis, nuvežant P. L. pas M. Č. už (duomenys neskelbtini) vieną kilometrą, M. Č. patvirtinus, kad girdėjo kalbas, kad P. L. šunis nušovė, M. S. grasinant, kad sulaužys kojas, nukapos rankas, sušers šunims, M. S. reikalaujant perrašyti automobilį, po to reikalaujant P. L. sėsti į automobilį ir nuvežus pas O. G. į (duomenys neskelbtini), M. S. paėmus tuščias transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis iš O. G., nuvežus į (duomenys neskelbtini), M. S. reikalaujant P. L. išlipti iš automobilio, nueiti prie daugiabučio namo kieme stovėjusio automobilio „Alfa Romeo 159 Sportwagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaujant važiuoti jiems iš paskos, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) esantį parką, sustojus, į automobilį pas P. L. įsėdus M. S. ir šiam reikalaujant surašyti pirkimo-pardavimo sutartį automobilio „Alfa Romeo 159 Sportwagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „mogo LT“ - 3600 eurų vertės, P. L. surašius M. N. vardu pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašius, išlipus iš P. L. automobilio M. S., ir šiam reikalaujant P. L. važiuoti iš paskos, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), M. S. reikalaujant P. L. išlipti iš automobilio pasiimant savo asmeninius daiktus, palikti automobilio raktus, užvaldė svetimą - UAB „mogo LT“ priklausantį automobilį „Alfa Romeo 159 Sportwagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3600 eurų vertės; šiais visais veiksmais nukentėjusiajam P. L. sukėlė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, išgąstį bei pažeminimą, padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
Kaltinamasis M. S. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Jį susistabdė nukentėjusiojo draugas ir pasakė, jog ne T. M. nušovė šunis, o P. L., pasiėmęs tėvo šautuvą. Nukentėjusysis internete parašė jam, jog tai padarė T. M., tačiau jis sužinojo, kad tai padarė pats P. L., todėl nuvyko paklausti, kodėl šmeižia kitus žmones. Alkoholio negėrė, Ž. N. nieko neprašė, bet šis vyko kartu, pats norėjo išsiaiškinti, kas nušovė šunis. Nesijaučia nieko blogo padaręs. Teismo metu išaiškėjo, jog šunis nušovė T. M.. Iš P. L. nieko nereikalavo ir negrasino. Buvusi žmona dėl šunų rašė pareiškimus, bet niekas nieko nedarė, nes žinojo, jog tai M. S.. Nukentėjusiojo gyvenime nebuvo matęs. Jei būtų norėjęs ką padaryti, nebūtų vežęsis tų vaikinų. Jo draugas jį (M. S.) susistabdęs gatvėje pasakė apie šunis, pasakė, kad galės tai patvirtinti. P. L. pasimetęs grūdo jam raktelius sakydamas, kad nori, jog viskas tuo baigtųsi, pasakojo, kiek buvo nušauta šunų, paminėjo automobilio vertę. Jis klausęs, kam jam ta mašina, kur ją dės, ką su ja daryti, nes buvo neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Pats P. L. pasiūlė vykti pasiimti pirkimo-pardavimo sutartį, pats jam pasiūlė mašiną. Nukentėjusysis reiškia nesuprantamą civilinį ieškinį, nežino, kuo jis nukentėjo. Pakibo ant kabliuko ir paėmė mašiną. Jis net klausė, ką P. L. pasakys mama, kai pamatys, jog nebeturi mašinos. P. L. drąsiai jautėsi, sakė, kad šunų nenušovė ir ragino vykti pas žmogų, kuris patvirtins, o kai nuvyko, baigėsi jo drąsa. Pas nukentėjusįjį vyko išsisiškinti, kas tai padarė. Prisimena visu duotus parodymus, ikiteisminiame tyrime užfiksuota netiesa. Nematė, kad kažkas ką muštų, jis vairavo mašiną. Su Ž. N. nesitarė, abu buvo sėdėję ir jų vienodi parodymai ikiteisminiame tyrime buvo gynybinė reakcija, abu tikėjosi, jog viskas išsispręs paprasčiau. P. L. nepasakė, jog jis kažko reikalavo, kad naudojo smurtą, prašo išteisinti.
Kaltinamasis Ž. N. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Ką tik prieš dvi paras buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos, su broliu M. N. buvo bare, ten gėrė. M. S. prie baro, daug metų buvo nesimatę, pasikalbėjo lauke. M. S. paklausė, ar bare nebūna P. L., atsakęs, kad nepažįsta to žmogaus, brolis M. atsakė, jog žino, kur jis gyvena. M. S. pasiūlė iki jo nuvažiuoti pasikalbėti. Nuvykus pas P. L., visi išlipo iš mašinos, nuėjo į tą kiemą, į laiptinę brolis užėjo pirmas. Laiptinėje buvo dar vienas žmogus, ne su jais atvykęs. Visi nulipinėjo žemyn, paskui išėjo į kiemą. M. S. su P. L. kalbėjosi. Pasiūlė išvykti iš kiemo, nes aplinkui žmonės. Visi vyko į (duomenys neskelbtini), į parką vyko iš karto. Prie žydkapio atėjo dar vienas tuo metu nepažįstamas žmogus – M. Č.. M. S., P. L. ir M. Č. kalbėjo apie mašiną. M. S. dar paklausė: „Kur dėsiu tą mašiną?“. P. L. pasiūlė vykti sutarties ir pasakė, kad perrašys mašiną. P. L. pasakė, kur gauti sutartį, pas nepažįstamą žmogų M. S. nuėjo į kiemą, atsinešė popierius. Paskui vyko pas P. L., jis sėdo į savo mašiną, pasiūlė jiems vykti priekyje, o jis vyko iš paskos. Atvažiavus į parką, visi išlipo iš mašinos. M. S. su P. L. ant mašinos kapoto pildė sutartį. Paklaustas, ar jis (Ž. N.) turi dokumentą, atsakė, jog neturi. Tuomet P. L. paklausė M. N., ar jis turi dokumentą. Atsakė, jog turi, tad pasiūlė mašiną perrašyti jo vardu. Brolis sutiko. Kadangi jis (Ž. N.), D. Š. ir M. N. gėrė, paklausė P. L., ar šis pavairuos mašiną. P. L. sutiko vairuoti. Visi nuvažiavo pas M. S. motiną į namus, mašiną nuvarė į kiemą, P. L. pasiėmė iš jos savo daiktus, juos persidėjo į kitą mašiną ir paskui visi grįžo į (duomenys neskelbtini). M. S. P. L. parvežė, išleido prie jo namų. Jokio mašinos pirkimo nebuvo. Jis nenorėjo pirkti automobilio, pinigų tam nesiskolino. Kad ruošėsi pirkti automobilį, tai - tik tokia gynybinė versija buvo pateikta, nes buvo pateikti tokie įtarimai, nors nebuvo padaręs tokios veikos. Nežinojo, kokius parodymus duoda M. S.. Kai gėrė bare, jam pasiūlė vykti kartu, tai ir vyko. Su P. L. buvo pakalbėta, pasiūlė jis mašiną, o M. S. atsakė: „Kam man ta mašina?“. Nežino, už ką siūlė mašiną. Dėl mašinos pardavimo su M. S. nesitarė. Jis nei laiptinėje, nei važiuojant automobiliu P. L. nemušė, nesmaugė ir negrasino. Mašinoje jis sėdėjo prie P. L.. Žino, jog P. L. sesuo buvo pareigūnė, mano, jog tai turėjo įtakos įvykiams. Pareigūnai darė psichologinį spaudimą: jam (Ž. N.) papke buvo mojuojama, jo atžvilgiu buvo panaudoti ir kiti veiksmai. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nukentėjusysis P. L. parodė, kad iki įvykio Ž. N. nepažinojo, o M. S. žinojo iš matymo. 2015 m. rugsėjo 26 d., apie 19 val., į namų duris pasibeldė draugas M. N. ir pakvietė pakalbėti, parūkyti. Laiptinėje sutiko Ž. N.. Ten iš už nugaros pajuto smūgį į galvą, bet nematė, kas sudavė, kadangi praeidamas neatsisuko pažiūrėti. Lipdamas laiptais toliau, pamatė M. S., pajuto smūgį. Už jo (P. L.) stovėjo Ž. N., o už šio – M. N.. Kadangi laiptinėje buvo keturiese, tai išsigando ir į butą grįžti negalėjo, nes už nugaros stovėjo. Palieptas įsėdo į automobilį „Audi A6“. Vairuotojas M. S. mašinoje kalbėjo apie nušautus šunis, tuo kaltino jį ir sakė, jog vyks į namus pas M. Č., kuris paliudys, kad jis nušovė. Priekyje sėdėjo M. N., jis - galo viduryje, o iš šonų sėdėjo D. Š. ir Ž. N.. Ž. N. mašinoje jam sudavė smūgį. Po to jie surado M. Č., jis paaiškino, jog visi kalba, kad P. L. nušovė M. S. šunis. Tada M. S. paklausė, ką jis turįs, atsakęs, jog turi automobilį - jį liepė M. S. užrašyti, nes priešingu atveju grasino sulaužyti kojas ir sušerti šunims. Pas O. G. M. S. paėmė pirkimo-pardavimo sutartį, paskui vežė jį į namus. Parke surašė sutartį, kurią pildė pats, bet nežinojo, kodėl automobilį liepė perrašyti Ž. N.. Jis (P. L.) tik naudojosi automobiliu, bet nebuvo savininkas. Automobilio nepardavė, tik užrašė taip, kaip liepė. Po to mašiną jis nuvarė pas M. S. mamą ir ten paliko. Veždami jį namo, grasino, kad niekur nesikreiptų. Kaltinamieji ne sykį teisti, todėl jų bijojo. Ž. N. jam sudavė smūgį laiptinėje, kai nulipo į pirmą aukštą. M. S. tvirtino: „Sakiau, jog tave pagausiu, prisidirbai“, o tuo metu Ž. N. vedė į automobilį ir kai sodino, nesmurtavo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sakė tiesą. M. S. šunų nėra matęs. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, kur jis teigia bendravęs su M. S. „Facebook“ (1 t., b.l. 73), nukentėjusysis parodė, kad to pokalbio su M. S. neatsimena. M. S. prieš jį fiziškai nesmurtavo. Ž. N. smurtavo automobilyje, smūgiavo į veido pusę ranka. Smūgių gavo ir iš šone sėdinčių vaikinų. Nuo automobilio perrašymo iki kreipimosi į policiją praėjo apie dvi - tris valandas, nes bijojo ir nežinojo, ką daryti. T. B. jį nuvežė pas tėvus. Civilinį ieškinį palaiko: pasikeitė jo gyvenimas, turėjo išsikraustyti kitur, jaučia stresą, geria vaistus nuo nervų, sumažėjo draugų, nes jie irgi bijo. Prieš posėdį jo paklausė Ž. N., ar dar „nenudvėsė“. Buvo kalbama, kad su juo ketinama susidoroti. M. Č. galėtų pasakyti, bet jis irgi bijo: M. S. buvo su šunimi, liepė M. Č. neiti į teismą ir neliudyti, nes bus blogai. T. B. M. Č. atvežė pas T. M., liepė skambinti policijai. Paskui policijai M. Č. pasakė, jog jį spaudė. M. Č. norėjo su juo (P. L.) susisiekti, sakė, kad turi atsiimti viską, nes neturės gyvenimo. Jam (P. L.) internetu parašė M. S. ir paklausė, kas nušovė šunis, atsakė, jog nušovė svainis T. M. – tai sužinojo iš sesers. M. Č. nesakė, jog jis (P. L.) nušovė šunis. Kai buvo parke, skambino mama, kuriai pasakė, kad išvyko su M. N. į (duomenys neskelbtini). Mašinos raktelių nėjo pasiimti į namus, nes juos turėjo. Galėjo iš kiemo nusukti ir vykti pas tėvus, pranešti apie įvykį. Jis pats prašė leisti pasiimti asmeninius daiktus iš mašinos. Laiptinėje nematė, kad jam būtų smūgiavęs Ž. N., jis nieko nereikalavo. Iki įvykio neturėjo pagrindo bijoti M. S., šis nesmurtavo ir nieko nereikalavo.
Liudytojas D. Š. parodė, kad vakare bare kartu su kaimynais N. gėrė, po pusvalandžio atėjęs M. S. kalbėjosi su Ž. N. lauke ir ketino išvykti. Paprašė pavežti jį iki namų, sužinojęs, kad važiuoja pas P. L.. Automobilis sustojo prie P. L. namų, jis užėjo į namus pinigų, o likusieji – į P. L. namo laiptinę. Po kelių minučių toje laiptinėje pamatė P. L., kuris stovėjo dviem laipteliais aukščiau nei kiti, o kadangi pokalbis tuo metu jau baigėsi, visi kartu išėjo. Matė, kaip M. S. P. L. ranka lengvai pliaukštelėjo, bet nematė suduodant, kalbėjo apie P. L. mašinos perrašymą. Nepamena, kas kur mašinoje sėdėjo. Nuvykus pas M. Č., M. S. ir M. Č. kalbėjo apie šunis. M. Č. pasakė M. S., kad P. L. prisipažino nušovęs M. S. šunis. Bare apie šunis ir automobilį niekas nekalbėjo, bet mašinoje kalbėjo, jog P. L. nušovė šunis. Prieš tai dar vyko į (duomenys neskelbtini) pas žmogų pasiimti mašinos pirkimo-pardavimo sutarties, nes kalbėjo, kad P. L. perrašys M. S. mašiną, bet kodėl, nežino. M. S. nuėjo pasiimti dokumentus ir greitai grįžo. P. L. važiavo kartu, visi vyko dviem mašinomis. M. S. pasiėmus dokumentus, vyko į parką. Surašius dokumentus, Ž. N. įsėdo į P. L. automobilį. Paskui nuvyko į P. L. namus ir jį išleido. Jiems nesakė, kiek sumokėjo už mašiną ir pinigų nedavė. Ikiteisminiame tyrime tyrėjams sakė tiesą. P. L. savo automobilį pasiėmė po pirkimo-pardavimo sutarties, o iki to laiko visi važiavo viena mašina. Nematė, kad būtų naudojamas smurtas prieš P. L. ir negirdėjo grasinimų. Tą vakarą buvo išgėręs daug alkoholio. Už nušautus šunis P. L. pasiūlius perrašyti mašiną M. S., važiavo pasiimti pirkimo-pardavimo sutarties. Kai P. L. pasiėmė mašiną, į parką vyko dviem mašinomis. P. L. savo noru važiavo priekyje, o jie visi - iš paskos. Kas P. L. liepė vykti pas M. S. tėvus, nežino. Mašiną pirko M. N.. Kai P. L. atvarė į kiemą mašiną, savo valia ją paliko, įsėdo į kitą mašiną ir visi išvyko į (duomenys neskelbtini). Pagarsinus parodymus (1 t., b.l. 75), liudytojas parodė, kad nematė suduodant smūgio per veidą, tik girdėjo pliaukštelėjimą. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ž. N. nebuvo įsėdęs pas P. L. į mašiną, netiesa ir tai, kad buvo suduotas smūgis. Apie mašinos perrašymą buvo kalbama ne tada. Parodymuose parašyta netiesa. Dabar sako tiesą.
Liudytoja R. L. (buvusi L.) parodė, kad 2015 m. rugsėjo 26 d., apie 19 val., į duris paskambino M. N., P. L. atidarė duris ir abu išėjo. Maždaug už valandos P. L. grįžo sutrikęs, išsigandęs, sumuštas: paakyje prie ausies buvo raudona, o vėliau – mėlyna, atėjo su daiktais iš mašinos, atsinešė vaiko kėdutę, jai su vaiku liepė greitai rengtis, sakė, kad nebėra lizingu įsigyto automobilio. Vyras sakė, kad jo laukė M. S., Ž. N. ir D. Š., jį puolė, mušė, įsisodino į mašiną ir išsivežė. Jam trenkė Ž. N.. Kiek buvo suduota smūgių, vyras nesakė, bet pagal mėlynes ji suprato, jog ne vienas. Vyras nebuvo grįžęs pasiimti mašinos raktelių, o išėjęs nerašė jai žinučių. Jos draugas šeimą nuvežė pas P. L. tėvus, kur liko nakvoti. P. L. sakė, kad jam grasino dėl šunų, jog paėmė mašiną. Jai buvo šokas. Atvyko policija. Kitą rytą broliai N. ir M. S. reikalavo atiduoti mašiną. Mašiną užrašė M. N. - tai žino iš sutarties. Vyras nervinasi dėl įvykio, nežino, ko tikėtis, bijo spaudimo iš taip pasielgusių žmonių.
Liudytoja V. L. parodė, kad pažįsta Ž. N. ir M. S., kad 2015 m. rugsėjo 26 d. namuose su šeima pasirodęs sūnus P. L. buvo sumuštas, matėsi mėlynė po akimi, skaudėjo sutrenkta galva, jis stresavo. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija. Jis pasakė, jog jam grasino ir atėmė mašiną, tačiau neminėjo, kodėl liepė perrašyti automobilį. Nepamena, kad tą vakarą jai būtų rodę sutartį. Su policija vyko pas M. S. pasiimti mašinos. Ji buvo už namo, rakteliai galėjo būti automobilio viduje, nes P. L. pasiėmė mašiną ir ją parsivarė. Kitą dieną atvykę N. ir M. S. reikalavo grąžinti mašiną, sakydami, jog ją nusipirko. Atsisakius atiduoti jie išvyko. Sūnus negavo pinigų už mašiną. Tyrėjai sakė tiesą. P. L. bijo kaltinamųjų, dėl to ir išvyko. Per posėdį M. S. sakė, jog geruoju jam nesibaigs. Nežino apie šunų iššaudymą ir apie žento iškeltą bylą M. S..
Liudytojas R. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) prievarta pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Nuvykus asmuo buvo pas mamą. Jis papasakojo, jog atvykę M. S. su N., išsikvietė į lauką, sudavė smūgį ir privertė pasirašyti sutartį. Liepė mašiną nuvaryti pas M. S. ir ten palikti, grasino šeimai. Rado automobilį pas M. S. tėvus, kurie nežinojo, iš kur mašina. Susisiekė telefonu su M. S., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiame tyrime davė teisingus parodymus. Buvo atvykę medikai, nes P. L. buvo sumuštas ir sutrikęs.
Liudytoja L. Z. parodė, kad dirba PK tyrėja. Buvo gautas pranešimas, kad paskambinusi P. L. mama pranešė apie grasinimus. Ž. N. ir M. S. tą pačią dieną atvyko į komisariatą, jie pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, pareigūnai juos sulaikė.
Liudytojas T. M. parodė, kad M. S. su kitu kaltinamuoju bandė pasisavinti svainio P. L. automobilį: vakare jį išsitempė iš buto ir liepė perrašyti automobilį. Apie tai sužinojo iš uošvių. Prieš keturis metus kilo konfliktas su M. S., kai jo buvusios žmonos prižiūrimi šunys atlėkdavo į jų sodybą ir vieną naktį išpjovė paukščius, tačiau dėl to į policiją nesikreipė. Jis (T. M.) gindamas turtą ir bijodamas nušovė didelius šunis, tačiau apie tai policijai nepranešė. Po to paskambino M. S. ir grasino susidoroti, sakė, kad neatleis. Dėl to ir dėl šunų nušovimo buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Apie tyrimą dėl šunų žinojo apklaustoji M. S. žmona, tačiau tyrimas nutrauktas. Už šunų nušovimą nuobaudos negavo. Kai buvo nušauti šunys, M. S. atlikinėjo bausmę. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, atvykdavo BMW automobiliu, kuris stovėdavo prie sodybos. Apie šunis žinojo tik jo (T. M.) žmona. Pažįsta vieną P. L. seserį, t.y. savo žmoną.
Liudytojas M. N. parodė, kad visą dieną gėrė alaus bare ir buvo labai girtas, atvažiavo nuo vaikystės pažįstamas M. S. ir paklausė, ar negalėtų pakviesti P. L.. P. L. – buvęs klasiokas, kartu dirbo ir gerai sutarė, todėl sutiko jį pakviesti. Pas P. L. kartu važiavo D. Š., M. S. ir brolis Ž. N.. Jis turėjo pakviesti P. L., nes jį pažinojo. Vidun ėjo vienas, kiti laukė lauke. P. L. gyvena antrame aukšte. Kai leidosi su P. L. žemyn, D. Š., brolis ir M. S. buvo prie laiptinės. Laiptinėje pokalbis vyko apie šunis. Smurto nematė, nes laiptinėje tamsu. Paskui išėjo į kiemą, visi vyko kalbėtis į ramią vietą. Nuvyko į parką M. S. mašina. Liudytojas sėdo priekyje, brolis su D. Š. - gale, o P. L. – tarp jų. Jis su D. Š. sėdėjo mašinoje ir gėrė sidrą, o išlipę M. S., Ž. N. ir P. L. kalbėjosi apie šunis. P. L. sakė, jog ne jis šaudė, siūlė vykti pas M. Č., kuris turėjo tai paliudyti. Grįžus iš M. Č., P. L. pasiūlė atiduoti mašiną, kad būtų atsiskaitęs už šunis. M. S. jo dar paklausė: „O kam man ta mašina?“. P. L. pasiūlė ją parduoti, jei jam mašinos nereikia. Nutarė mašiną perrašyti sutartimi, o paskui ketino ją įforminti VĮ „Regitra”. Iš O. G. pasiėmė sutartį ir grįždami sustojo prie P. L. namų, nes šis užbėgo namo pasiimti mašinos raktelių. Su dviem mašinomis nuvykę į parką, ant mašinos kapoto surašė sutartį jo (M. N.) vardu, kadangi jis turėjo pasą. Už mašiną pinigai nebuvo mokami. Miestelyje kalbėjo, jog buvo nušauti M. S. šunys – kurtai, tad internete pasidomėjo, kaip šunys atrodo ir kiek jie verti. Nežino, ar P. L. nušovė šunis. Paskui P. L. iš mašinos išsikėlė savo daiktus, vaiko kėdutę, jį parvežė namo. Kitą dieną M. S. sakė, jog policija išsivarė mašiną ir liepė atvykti. Pagarsinus liudytojo parodymus (1 t., b.l. 184-185) liudytojas sakė, kad tardyme davė parodymus tyrėjai, pareigūnai pagal nosį mojavo papkėmis, tyrėja sakė, kaip rašyti. Davus parodymus, tyrėja sakė, jog meluoja. Dabar sako tai, kaip buvo. Laiptinėje P. L. niekas nemušė. Grasinimų P. L. atžvilgiu negirdėjo ir smurto nematė. Matė, kad kairėje jo veido pusėje, panašiai ties smilkiniu, buvo raudona. Nemano, jog P. L. galėjo jų bijoti, P. L. buvo prie savo mašinos, jis rašydamas sutartį kalbėjo su savo mama telefonu. Kadangi P. L. buvo su savo mašina, bet kada galėjo pabėgti. M. S. paklausė P. L., ką jam pasakys mama dėl mašinos, jis atsakė: „Tai – mano mašina, nesuk sau galvos“. Nežino, kodėl vyko rašyti sutarties į parką, o ne miestelio centre.
Liudytojas M. Č. parodė, kad su P. L. pusmetį dirbo kartu. Žmonės kalbėjo, jog šunys buvo M. S., (duomenys neskelbtini) P. L. jam minėjo, jog M. S. šunis iššaudė. Buvo pas žmonos tėvus, kai atvyko M. S., M. N. ir pirmą kartą matomas Ž. N. kartu su P. L. įsitikinti, ar tikrai taip sakė P. L.. Iš mašinos visi buvo išlipę. Priėjo arčiau M. S., o kiti stovėjo prie netoliese esančios mašinos. P. L. paklausė, ar taip sakė, jis (M. Č.) pasakė: „Juk, P., tu pats taip sakei“. Tuomet P. L. pasimetė, ėmė kalbėti apie nuostolius, siūlyti mašinos raktelius. Jis dirbo servise, M. S. atvykdavo remontuoti mašiną. P. L. jam sakė, jog iš pradžių pats nežinojo, kieno šunys. Kai dirbo su P. L., po kiek laiko išsišnekėjo ir šis pasakė apie šunis. Kaltinamieji neprašė keisti parodymų. Iš pradžių jam rašė M. N., o paskui – M. S., kuriam atrašė. Žmona nenori, kad bendrautų su M. N.. Sako tiesą. Po apklausos viso protokolo neperskaitė. Iš M. S. grasinimų negirdėjo. Jam esant iš P. L. niekas nieko nereikalavo. P. L. jo nieko neprašė. Kai grįždavo iš policijos, P. L. viską pranešdavo. Pagarsinus liudytojo parodymus (1 t., b.l. 84) liudytojas paaiškino, kad ką sakė tardyme nebepamena, protokolą tik pasirašė, jo neperskaitė, nes labai skubėjo. Dabar sako tai, ką pamena.
Liudytojas O. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kad su M. S. yra iš vieno kaimo. Pas jį į namus atvyko M. S., mašiną palikęs ant kelio, paprašė pirkimo – pardavimo lapo, padavė du lapus ir M. S. išvyko.
Liudytojas T. B. parodė, kad P. L. pavežė nuo (duomenys neskelbtini) iki jo tėvų namų. Paskambinęs P. L. prašė jį pavežti iki tėvų. Vežant jį su R. ir vaiku jis buvo sunerimęs. Paaiškino, jog buvo M. S., daugiau nieko nesakė: nei apie mašiną, nei apie sumušimą. Jį nuvežė iki jo tėvų ir paleido, daugiau jo nieko neklausinėjo. Prieš tai jis buvo sakęs apie M. S., kuris iš kažkur grįžinėja, gali būti rūpesčių. Telefonu su M. S. nekalbėjo. Apsiriko, skambino ne M. S.. Jis dirbo pas M. S. brolį. Su M. S. buvo susitikę prieš tris – keturis mėnesius, girdėjo jo balsą, tai tikrai ne jis buvo. Balsas telefonu sakė, jog žino, kur gyvena, ką vairuoja ir, kadangi buvo prasidėję neramumai, tai klaidingai manė, jog jis skambino. Pats tai sako, niekas neprašė tuo suabejoti. Tyrime nesakė, jog skambinęs žmogus sakė, jog atkeršys, kad padėjo P. L.. Kai pavežė P. L., po savaitės buvo skambutis, manė, jog tai susiję su šiais įvykiais. Su M. S. iki skambučio nebuvo bendravęs, bet buvo prasilenkęs gatvėje. To telefono numeriu, kuriuo jam (T. B.) buvo skambinta nebeturi, nes kortelė buvo užblokuota, todėl pasiėmė kitą kortelę, o senąją kortelę išmetė. Nežino, už ką jam galėtų būti keršijama, gal todėl, kad pavežė, o gal kad kažkas dingo. Su P. L. atvirai nelabai pasikalba. P. L. sakė, jog buvo nuteistas, bet nesakė, už ką. M. S. buvo kažkur išvykęs, ir kai artėjo jo sugrįžimas, P. L. buvo minėjęs, jog gali būti problemų. Apie Ž. N. jis nieko nebuvo užsiminęs.
Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, be nukentėjusiojo ir liudytojų R. L., V. L., R. K., O. G., M. N., T. B. parodymų, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2015-09-26 P. L. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2015-09-26 d., apie 19 val., prieš jį panaudojus fizinį smurtą, M. S. grasindamas privertė pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį dėl turimo automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 1-2); 2015-09-26 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė. Įvykio vieta tęsiasi iki vienkiemio, esančio (duomenys neskelbtini), kur už namo šešių metrų atstumu link rytų krypties stovi pilkas automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 10-16); 2015-09-28 specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad poodinės kraujosruvos akių apatiniuose vokuose, dešinės ausies kaušelyje ir kaktoje, viršugalvio minkštųjų audinių sumušimas P. L. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2015-09-26. P. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 37); VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad jis priklauso 2006 m. gamybos pilkos spalvos automobiliui „Alfa Romeo 159 Sportwagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklio darbinis tūris 1910 cm³, savininkas - juridinis asmuo UAB „mogo LT“, o naudotojas yra P. L. (1 t., b.l. 38); 2015-10-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis P. L. patvirtino savo parodymus ir parodė, kur vyko įvykiai: parodė namą ir laiptinę, kur buvo mušamas, vietą, kurioje kalbėjo su M. Č., vietą kieme, (duomenys neskelbtini), kur M. S. atsinešė pirkimo – pardavimo sutartis iš O. G., vietą, kurioje netoli savo namų iš kiemo pusės M. S. jį (P. L.) paleido, vietą (duomenys neskelbtini), kieme, kur buvo paliktas jo automobilis, parko vietą, kur savo automobilyje pildė pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat parodė vietą J. S. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur paliko automobilį. Parodymų patikrinimo metu buvo fotografuota, vadovaujantis maps.lt sudaryti du planai (1 t., b.l. 42-54); 2015-09-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad M. N. pateikė 2015-09-26 pirkimo – pardavimo sutartį ir automobilio raktelį (1 t., b.l. 106-107); 2015-10-05 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, kuri surašyta ranka ir joje tekstas: „2015-09-26, pardavėjas P. L., pirkėjas M. N., adresas (duomenys neskelbtini), parduodama transporto priemonė „Alfa Romeo Sportvagon 159”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spalva pilka, transporto priemonės kaina - 50 eurų, pardavė P. L., parašas ir pirko M. N.“, parašo nėra. Taip pat apžiūrėtas automobilio raktas: juodos spalvos viršuje pavaizduotas automobilis ir užrakinta ir atrakinta spyna. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 108-109, 110, 111-112); 2015-10-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad P. L. savo iniciatyva pateikė 2015-09-26 pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b.l. 115-116); 2015-12-01 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, kuri surašyta ranka ir joje tekstas: „2015-09-26, pardavėjas P. L., pirkėjas M. N., adresas (duomenys neskelbtini), parduodama transporto priemonė „Alfa Romeo Sportvagon 159”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spalva pilka, transporto priemonės kaina - 50 eurų, pardavė P. L., parašas ir pirko M. N.“, parašo nėra. Taip pat apžiūrėtas automobilio raktas: juodos spalvos viršuje pavaizduotas automobilis ir užrakinta ir atrakinta spyna. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 117-118, 119); 2015-04-24 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios kopijos matyti, kad ji pasirašyta tarp lizingo gavėjo P. L., pardavėjos E. L. ir pirkėjo UAB „mogo LT“ dėl automobilio „Alfa Romeo Sportwagon 159”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina 3600 EUR (1 t., b.l. 122-123); 2015-04-24 priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio kopijos matyti, kad jis pasirašytas tarp lizingo gavėjo P. L., pardavėjos E. L. ir pirkėjo UAB „mogo LT“, dėl automobilio „Alfa Romeo Sportwagon 159”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo lizingo gavėjui šia transporto priemone naudotis ir ją valdyti pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį (1 t., b.l. 124); 2015-10-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad P. L. savo iniciatyva pateikė automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (taip tekste) (1 t., b.l. 125-126); 2015-10-08 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas pilkas automobilis „Alfa Romeo Sportwagon 159“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra dyzelinis, odinio, šviesios spalvos salono. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 127-133).
Kaltinamamieji savo kaltės nepripažino, tačiau tai vertintina kaip jų gynybinė pozicija.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti iš karto po įvykio Ž. N. ir M. S. davė iš esmės vienodus parodymus - 2015-09-28 M. S. parodė, kad dar būdamas alaus bare žinojo, kad žmogus parduoda automobilį už 4000 eurų ir važiavo to automobilio pirkti, tik paskui sužinojo, kad automobilį parduoda P. L., iš jo nupirko automobilį. Ž. N. sumokėjo 2000 eurų, o jis pats paskolino Ž. N. dar 2000 eurų (2 t., b.l. 6). Tą pačią dieną apklaustas įtariamuoju Ž. N. parodė, kad jis iš P. L. pirko automobilį už 4000 eurų, išgirdo, kad automobilį parduoda P. L., susitarė su juo, kad perka už tokią pinigų sumą, parodė, kad pinigus sumokėjo (2 t., b.l. 115). Posėdžio metu abu patvirtino, kad buvo apklausiami atskirai, vienas kitam įtakos nedarė, negali paaiškinti, kodėl abu pasakojo vienodai. Iš to darytina išvada, kad kaltinamieji įvykio vakarą vyko pas P. L. siekdami gauti automobilį, nors pinigų neturėjo, o P. L. automobilio nepardavinėjo. Liudytojai D. Š. ir M. N. parodė, kad nuvykus pas P. L., jau būnant laiptinėje, girdėjo, kaip M. S. kalbėjo apie jo nušautus šunis, važiuojant automobiliu taip pat buvo kalbama apie šunis. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojo M. Č. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis buvo vežamas pas M. Č., kad šis patvirtintų nukentėjusįjį nušovus šunis. Kad nukentėjusysis buvo prievarta sodinamas į automobilį savo kieme ir vežiojamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino kartu buvę M. N. ir D. Š.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. parodė, kad laiptinėje M. S. kalbėjo apie mašinos perrašymą, paskui sudavė P. L. į veidą, P. L. sakė, kad perrašys (1 t., b.l. 75-76), apklaustas posėdžio metu parodymus keitė. Liudytojas M. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip daugiabučio namo laiptinėje M. S. sudavė P. L. į veidą, ir pasakė, kad reikia važiuoti pasikalbėti (1 t., b.l. 184-185). Liudytojas T. B. teisme parodė, kad P. L. bijojo grįžtančio iš įkalinimo vietos M. S., ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad su M. S. reikalų nėra turėjęs, tačiau jam skambino M. S. ir sakė, kad atkeršys už tai, kad padėjo P. L., posėdžio metu paaiškino, kad apsiriko, skambinęs ne M. S.. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis bijojo tiek M. S., tiek Ž. N., o galimybe paskambinti ir paprašyti pagalbos, nors ir turėjo mobilųjį telefoną, nesinaudojo todėl, kad bijojo dėl savęs ir savo šeimos. Kaltinamasis M. S. posėdžio metu pripažino, kad norėjo išsiaiškinti, dėl to jie tarėsi su Ž. N., kas nušovė jo šunis, toks buvo apsilankymo pas P. L. tikslas ir tuo metu supratęs, kad šunis nušovė P. L.. Automobilį paėmęs, nes įvertino, kad jo šunys kainavo dar daugiau, kaip kompensaciją.
Už savavaldžiavimą numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. savavaldžiavimas apibrėžtas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos arba pripažįstamos kito asmens, kai savavaldžiaujama panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas daromas panaudojant prievartą, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Tariama teisė yra tada, kai asmuo laiko teisę priklausančia jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Kaltinamasis M. S., veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. N., pasirinko savo tariamos subjektinės teisės realizavimo būdą – už jo nušautus šunis, panaudodami fizinę bei psichine prievartą, smurtaudami prieš nukentėjusįjį, padarė žalą nukentėjusiojo turtiniams interesams – užvaldė jo valdomą automobilį bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Už savavaldžiavimą būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
Kaltinamieji M. S. ir Ž. N., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė asmenų, prisidėjusių prie M. S. šunų nušovimo paiešką ir stengėsi juos surasti. Savo teisių įgyvendinimo principas suponuoja pareigą susilaikyti nuo agresyvių ir neproporcingų veiksmų, todėl kaltinamieji negalėjo vartoti psichinio ir fizinio smurto bei privalėjo kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, kad nustatytų dėl šunų nušovimo kaltus asmenis ir nusikalstamą veiką padarę asmenys atlygintų padarytą žalą. Šiuo atveju kaltinamųjų veiksmai įgavo nusikalstamai veikai (savavaldžiavimui) būdingų požymių, todėl M. S. ir Ž. N. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.
Nors posėdžio metu M. S. parodė, kad jis nenaudojo smurto prieš P. L., teismas mano, kad aplinkybė, kad smurtas buvo naudotas pasitvirtino, nes taip ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojai M. N. ir D. Š..
Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi jie, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, tačiau nerealizuotą M. S. tariamą teisę, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį P. L., ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta. Tikslintina tik kaltinime nurodyta aplinkybė, kad M. S. ir Ž. N., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, tačiau nerealizuotą kito asmens tariamą teisę, kadangi iš paties kaltinamojo akto matyti, kad buvo vykdoma ginčijama, tačiau nerealizuota ne kito asmens, o paties M. S. tariama teisė išsireikalauti padarytą žalą už nušautus šunis (3 t., b.l. 4-6) ir šis netikslumas vertintinas kaip spausdinimo klaida. Analogiškai vertintini ir kiti netikslumai – nepilnai nurodoma automobilio markė (vietoje tikslaus pavadinimo „Alfa Romeo Sportwagon 159“) ir skirtingas gyvenamosios vietovės ((duomenys neskelbtini)) statusas, nes vienoje vietoje jis nurodomas miestu (kaip ir turėtų būti), o kitoje – miesteliu (3 t., b.l. 4-6).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis P. L. pareiškė 7000 EUR neturtinės žalos civilinį ieškinį, prašydamas solidariai priteisti iš kaltinamųjų (3 t., b.l. 39-41).
Kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai interesai, kuriuos taip pat gina teisė. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, stiprų šoką, psichologinį diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, buvo sutrikdyta jo fizinė ir psichinė sveikata. Prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas - buvo mušamas prie buto durų laiptinėje ir automobilyje, smūgius suduodant į galvą, smaugiamas. Jam neteisėtai atimta fizinė laisvė, kai buvo įsodintas į automobilį ir suvaržyta jo valios laisvė, jis buvo prievarta vežiojamas į kelias vietas, nuolat jam grasinant fiziniu susidorojimu, o vėliau buvo priverstas surašyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir nuvaryti jį į kaltinamųjų nurodytą vietą, jautė ir dabartiniu metu jaučia nerimą ir baimę dėl sveikatos ir gyvybės, jaučiasi nesaugus net namuose ir bijo keršto sau ir šeimai.
Byloje nustatyta, kad dėl padaryto nusikaltimo (savavaldžiavimo) nukentėjusiajam pablogėjo sveikata, jo atžvilgiu buvo naudotas smurtas, jam sukeltas skausmas, grasinama, teismo posėdžio metu P. L. parodė, kad turėjo išsikraustyti kitur, jaučia stresą, geria vaistus nuo nervų, sumažėjo draugų, nes jie irgi bijo. Visos šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Įvertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, į jos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį (nežymus), į tai, kad turtinė žala nepadaryta, kaltinamųjų turtinę padėtį (vienas iš jų nedirba, antrasis dirba jau ilgą laiką) bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes – į kaltinamųjų požiūrį į įvykį, kad nieko neįvyko ir jie patys yra aplinkybių aukos, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į realią galimybę tokią žalą atlyginti. Padarytas nusikaltimas (savavaldžiavimas) yra apysunkis, padarytas tiesiogine tyčia. Įvertinant aukščiau išdėstytus motyvus, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam 1500 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str. 1-2 d., 6.279 str. 1 d.,).
Kaltinamųjų padarytas vienas tyčinis nusikaltimas – savavaldžiavimas (Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.) yra apysunkis (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje su Ž. N..
Kaltinamojo Ž. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje su M. S. ir tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis M. S. teistas penkis sykius (1 t., b.l. 189-191, 192-208), 2015 m. liepos 5 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę (1 t., b.l. 222), teistumas neišnykęs, administracine tvarka iki šio nusikaltimo padarymo per metus kartą baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 14 EUR bauda, kurią sumokėjo, taip pat du sykius praeityje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 134 str. 1 d. (1 t., b.l. 187-188, 228), Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų neregistruotas (1 t., b.l. 227), nuo 2016-10-26 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku (4 t., b.l. 166, 5 t., b.l. 37).
Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo nusikalstamų veiksmų apimtį – didesnė nei kito kaltinamojo Ž. N., nes būtent jis buvo nusikaltimo iniciatorius, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę. Be to, įvertintina ir tai, kad šis nusikaltimas padarytas praėjus vos dviems mėnesiams ir dvidešimt vienai dienai nuo išėjimo į laisvę, taigi darytina išvada, kad M. S. savo teisei priešingo ir nusikalstamo elgesio nepakeitė, jokių išvadų nepadarė. Nors nusikaltimo padarymo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 224, 5 t., b.l. 37), tačiau tai nesutrukdė padaryti nusikalstamos veikos. Todėl užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo gali tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė.
Baudžiamasis įstatymas nustato, kad už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., gali būti skiriama dviejų rūšių bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Įvertinant visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, taip pat tai, kad M. S., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) ir M. S. skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas. Byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu neprisipažino, todėl Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatų taikyti nėra pagrindo.
Tačiau baudžiamasis įstatymas numato, kad asmeniui, nuteistam <..> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.). Kadangi M. S. dirba, todėl gali būti naudingas visuomenei ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį, į tai, kad areštas taip pat yra trumpalaikis laisvės atėmimas, tikima, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vidurkio (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpis nustatomas įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes ir M. S. paskirtinos kelios tarpusavyje suderintos pareigos – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nebendrauti su nukentėjusiuoju P. L. (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 p., 3 d., 4 d.).
Kaltinamasis Ž. N. teistas keturis sykius (2 t., b.l. 61-62, 64-71, 77-102, 4 t., b.l. 16-23), iki šio nusikaltimo padarymo – tris sykius, 2015 m. rugsėjo 24 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę (2 t., b.l. 106), teistumas neišnykęs, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje pateikta nėra, Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų neregistruotas (2 t., b.l. 107), turintis vieną nepilnametį vaiką (2 t., b.l. 108-109), nedirbantis (5 t., b.l. 38).
Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo nusikalstamų veiksmų apimtį – mažesnė nei kito kaltinamojo M. S., pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančias aplinkybes. Be to, įvertintina ir tai, kad šis nusikaltimas padarytas praėjus vos dviems dienoms nuo išėjimo į laisvę, taigi darytina išvada, kad Ž. N. savo teisei priešingo ir nusikalstamo elgesio nepakeitė, jokių išvadų nepadarė. Todėl užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo gali tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė.
Baudžiamasis įstatymas nustato, kad už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., gali būti skiriama dviejų rūšių bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Įvertinant visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, taip pat tai, kad Ž. N., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) ir Ž. N. skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas. Byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu neprisipažino, todėl Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatų taikyti nėra pagrindo.
Kadangi po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.).
Ši paskirta reali laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2016-03-03 d. Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant.
Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai
Kaltinamasis M. S. buvo laikinai sulaikytas 2015-09-27 d. 12⁰⁰ val. (2 t., b.l. 12). 2015-09-29 Biržų r. apylinkės teismo nutartimi M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų, jį skaičiuojant nuo sulaikymo dienos (2015-09-27) (2 t., b.l. 17-18), 2015-10-14 Biržų r. apylinkės teismo nutartimi M. S. kardomoji priemonė - suėmimas pratęstas 20 dienų, skaičiuojant šį terminą pasibaigus anksčiau paskirtam terminui (2015-10-16) (2 t., b.l. 28-29), policijos pareigūnės nutarimu paleistas 2015-11-05 11¹⁷ val. (2 t., b.l. 48). Jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).
2015-11-05 policijos pareigūnės nutarimais M. S. paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (2 t., b.l. 50a, 54-55), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 58-59), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b.l. 51-52). 2015-12-28 prokuroro nutarimu M. S. kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinta (2 t., b.l. 206-207). Kaltinamajam likusios dvi paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą, M. S. grąžintini paimtas Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė.
Kaltinamasis Ž. N. buvo laikinai sulaikytas 2015-09-27 d. 18¹⁰ val. (2 t., b.l. 120). 2015-09-29 Biržų r. apylinkės teismo nutartimi Ž. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 dienų, jį skaičiuojant nuo sulaikymo dienos (2015-09-27) (2 t., b.l. 124-125), 2015-10-09 Biržų r. apylinkės teismo nutartimi Ž. N. kardomoji priemonė - suėmimas pratęstas vienam mėnesiui, skaičiuojant šį terminą pasibaigus anksčiau paskirtam terminui (2015-10-11) (2 t., b.l. 134-135), policijos pareigūnės nutarimu paleistas 2015-11-11 9¹⁷ val. (2 t., b.l. 152). Jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).
2015-11-11 policijos pareigūnės nutarimais Ž. N. paskirtos kardomosios priemonės - dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (2 t., b.l. 158, 159-160), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 163-164), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b.l. 153-154). 2016-04-28 Biržų r. apylinkės teismo nutartimi Ž. N. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į griežtesnę – suėmimą ir paskelbta jo paieška (3 t., b.l. 155-156). 2016 m. gegužės 11 d. Panevėžio apskrities VPK paskelbta kaltinamojo Ž. N. paieška (paieškos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) (4 t., b.l. 6, 54), Ž. N. sulaikytas ir uždarytas į areštinę 2016 m. spalio 4 d., paieškos byla nutraukta (4 t., b.l. 102, 105).
2016-10-06 Biržų r. apylinkės teismo nutartimi Ž. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta ir palikta jau anksčiau paskirta viena švelnesnė kardomoji priemonė - dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (2 t., b.l. 158, 159-160, 4 t., b.l. 117-119). Ši Ž. N. likusi viena kardomoji priemonė pakeistina į griežtesnę – suėmimą, nes jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė didesnė negu vieneri metai, jis jau buvo pasislėpęs nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, taip pat pasislėpė nuo teismo šioje baudžiamojoje byloje, todėl 2016 m. birželio 20 d. buvo išduotas Europos arešto orderis (4 t., b.l. 35, 36, 37-42), todėl tik tokiu būdu galima užtikrinti nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujoms šio asmens nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos BPK 119 str.). Ž. N. grąžintina paimta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė.
Daiktiniai įrodymai – 2015-09-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. N. pateikti 2015-09-26 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ir automobilio raktelis (1 t., b.l. 106-107), kurie apžiūrėti 2015-10-05 apžiūros protokolu (1 t., b.l. 108-109, 111-112), o 2015-11-30 policijos pareigūnės nutarimu (1 t., b.l. 113) pagal pakvitavimą transporto priemonės raktas jau grąžintas P. L. (1 t., b.l. 114). Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis yra byloje (1 t., b.l. 110) ir paliktina joje saugoti.
2015-10-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu P. L. pateikta 2015-09-26 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (1 t., b.l. 115-116), kuri apžiūrėta 2015-12-01 apžiūros protokolu (1 t., b.l. 117-118), yra byloje (1 t., b.l. 119) ir paliktina joje saugoti.
2015-10-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu P. L. pateiktas automobilis „Alfa Romeo Sportwagon 159“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 125-126), po 2015-10-08 apžiūros (1 t., b.l. 127-133) 2015-10-08 policijos pareigūnės nutarimu (1 t., b.l. 134) pagal pakvitavimą jau grąžintas P. L. (1 t., b.l. 135).
2015-11-23 ir 2016-12-22 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimais nukentėjusiajam P. L. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje, todėl iš kaltinamųjų M. S. ir Ž. N. lygiomis dalimis priteistinos turėtos 954,12 EUR išlaidos valstybei (2 t., b.l. 169, 171-172, 3 t., b.l. 42, 68, 4 t., b.l. 55, 80, 96, 163, 5 t., b.l. 32, 33-34, 35-36, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d., 106 str. 2 d.) ir lygiomis dalimis nukentėjusiojo atstovės advokatės Dovilės Baniulės sumokėti 7,82 EUR už byloje esančių dokumentų kopijas valstybei (2 t., b.l. 175, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d., 106 str. 2 d.).
Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos ir pašto išlaidos valstybei (3 t. pažyma, b.l. 2 – 63,50 EUR, 4 t. pažyma, b.l. 2 – 46,91 EUR, 5 t. pažyma, b.l. 1² – 2,71 EUR, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d.).
2016-11-22 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad advokatas Jonas Pliekaitis teikė antrinę teisinę pagalbą Ž. N. šioje baudžiamojoje byloje (5 t., b.l. 1). Kaltinamasis Ž. N. pats buvo išreiškęs prašymą, kad jam būtų paskirtas gynėjas ir gynėjas J. Pliekaitis paskirtas pagal 2016-02-01 teismo nutartį. Todėl iš šio kaltinamojo priteistinos turėtos 121,59 EUR išlaidos valstybei (3 t., b.l. 48, 51, 56, 63, 5 t., b.l. 1, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5-6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir skirti 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime (2015 m. rugsėjo 27 d. 12⁰⁰ val. – 2015 m. lapkričio 5 d. 11¹⁷ val.) ir laikyti atlikusį keturiasdešimt laisvės atėmimo dienų.
Kaltinamajam M. S. paskirtas kardomąsias priemones – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą, M. S. grąžinti paimtus Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 3 d., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant įpareigojimus - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nebendrauti su nukentėjusiuoju P. L..
Ž. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir skirti 2 m. laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2016-03-03 d. Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, iš dalies jas sudedant ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime (2015 m. rugsėjo 27 d. 18¹⁰ val. – 2015 m. lapkričio 11 d. 9¹⁷ val.) ir laikyti atlikusį keturiasdešimt šešias laisvės atėmimo dienas ir taip pat įskaityti iš dalies atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį 2016-03-03 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendį (2016 m. spalio 4 d. – 2017 m. sausio 19 d.).
Kaltinamajam Ž. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą pakeisti į griežtesnę – suėmimą ir suimti jį teismo salėje.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2017-01-19.
Ž. N. grąžinti paimtą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš M. S. ir Ž. N. solidariai 1500 EUR padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus – 2015-09-26 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (pateiktas M. N. ir P. L.) palikti saugoti byloje.
Iš kaltinamųjų M. S. ir Ž. N. priteisti po 477,06 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidų, po 3,91 EUR nukentėjusiojo atstovės advokatės Dovilės Baniulės sumokėtų už byloje esančių dokumentų kopijas ir po 56,56 EUR pašto išlaidų valstybei.
Iš kaltinamojo Ž. N. priteisti 121,59 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą. Nuteistasis Ž. N. gali apskųsti nuosprendį per tą patį terminą, gavęs jo nuorašą.