- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-988-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01380-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio žėrutis“
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei DK, „PZU Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „RKV“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Mitkus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio žėrutis“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio žėrutis“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei DK „PZU Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „RKV“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. S. 4336,94 Lt skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2004 m. sausio 28 d. atsakovas A. S. pristatė ieškovui suremontuoti jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau atsakovas už atliktus remonto darbus neatsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas priteisė iš ieškovo UAB „Žaliakalnio žėrutis“ atsakovui A. S. 700 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas sprendime nurodė, kad 2003 m. gruodžio 15 d. 15 val. 15 min. (duomenys neskelbtini). įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „RVK“, vairuojamas A. S., atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas automobilio „Audi 100“ vairuotojas atsakovas A. S.. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė A. S., tačiau jį vairavo J. A. Z.. Iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS medžiagos matyti, kad dėl eismo įvykio kaltu pripažintas automobilį „Audi 100“ vairavęs A. S.. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kam turi būti taikoma civilinė atsakomybė – padidinto pavojaus šaltinio valdytojui UAB „RKV“, kurio automobilį vairavo atsakovas, draudimo kompanijai, apdraudusiai UAB „RKV“ automobilį, ar tik UAB „RKV“ automobilį vairavusiam įmonės darbuotojui A. S.. Iš byloje esančios sąmatos matyti, kad ji buvo derinama ne su atsakovu, o su draudimo kompanija „Lindra“. Iš atsakovo A. S. paaiškinimo matyti, kad jam nebuvo pateikta automobilio sąmata, su juo nebuvo derinama remonto kaina. Ieškovas pats atvyko pas atsakovą ir paėmė automobilį remontui, šiuos veiksmus atliko draudimo bendrovės „Lindra“ nurodymu. Ieškovas su atsakovu nebuvo susitaręs, kad atsakovas atlygins remonto išlaidas. Atsakovas A. S. atsiėmė suremontuotą automobilį, tačiau jokia PVM sąskaita faktūra jam nebuvo įteikta, o taip pat nepareikalauta susimokėti už automobilio remontą. Kadangi tiek tarnybinis automobilis „Audi 100“, tiek automobilis (duomenys neskelbtini) buvo drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl A. S. kreipėsi į draudimo kompaniją „Lindra“, kuri leido jam pasirinkti automobilio remonto kompensavimo būdą. A. S. pasirinko, kad jo automobilis būtų suremontuotas viename iš draudimo kompanijos nurodytų servisų, draudimo kompanijai už automobilio remontą pervedant pinigus į servisą. A. S. išsirinko UAB „Žaliakalnio žėrutis“. A. S. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) 2004 m. kovo 31 d. buvo suremontuotas. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ir atsakovas A. S. buvo tiesiogiai sudarę sutartį dėl A. S. priklausančio automobilio remonto paslaugos suteikimo. Ieškovas nesinaudojo jam suteikta procesine teise keisti atsakovą ir savo ieškinį grindė rangos teisiniais santykiais, kurie, jo nuomone, susidarė tarp atsakovo ir ieškovo trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakius apmokėti. Ieškovas veikė savo rizika. Ieškovas ieškinį A. S. pareiškė praėjus 6 metams nuo eismo įvykio ir automobilio remonto, o tai prieštarauja šalių sąžiningo elgesio bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Nėra įrodyta, jog atsakovas A. S. turėjo pareigą atlyginti ieškovui UAB „Žaliakalnio žėrutis“ automobilio remonto išlaidas, todėl ieškinys neįrodytas ir atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Žaliakalnio žėrutis“ apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) rangos sutarties buvimą įrodo pats atsakovo automobilio suremontavimo faktas, kurį atsakovas pripažino, be to, rangos teisinių santykių buvimą tarp šalių patvirtino teisme apklaustas ieškovo liudytojas A. R. G.. Šiuo atveju atsakovas pripažino, kad automobilį remontuoti perdavė ieškovo darbuotojams;
2) aplinkybės, jog remonto darbų sąmata buvo derinama ne su atsakovu, o su draudimo bendrove, kad atsakovui nebuvo pateikta automobilio sąmata, su juo nebuvo derinama remonto kaina, su juo nebuvo sutarta, kad jis atlygins remonto išlaidas, jam nebuvo pateikta PVM sąskaita faktūra už automobilio remontą ir nepareikalauta už jį susimokėti, teismo nustatytos remiantis vien tik atsakovo paaiškinimais. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo pateikta automobilio sąmata, su juo nebuvo derinama remonto kaina, turėtų būti vertinama kaip atsakovo vengimas atsiskaityti už atliktus automobilio remonto darbus. Atsakovas viso teismo proceso metu darbų kainos neginčijo;
3) įstatymų leidėjas nustatė bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, kuris taikytinas ieškinio reikalavimams dėl skolos, atsiradusios iš rangos santykių, priteisimo. Kadangi ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė dėl neapmokėtų rangos darbų nepraleidęs ieškinio senaties termino, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus;
Žemesnės instancijos teismas
4) teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir draudimo bendrovės buvo bendradarbiavimo susitarimas dėl draudimo bendrovėje draustų transporto priemonių remonto paslaugų teikimo, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Tarp ieškovo ir draudimo bendrovės buvo sutartiniai bendradarbiavimo santykiai, kurių pagrindu draudimo bendrovė tik rekomenduodavo savo klientams remontuoti automobilius pas ieškovą ir prašydavo persiųsti draudimo bendrovei automobilių remonto darbų sąmatas draudimo išmokos apskaičiavimo tikslu;
5) teismas, remdamasis tik atsakovo paaiškinimais, nustatė, kad atsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę pasirinkdamas automobilio remonto išlaidų kompensavimo būdą, t. y. draudimo bendrovei už automobilio remontą pervedant pinigus į autoservisą. Eismo įvykio metu galiojusi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija tokio draudimo išmokos mokėjimo būdo nenumatė. Draudimo išmoka visais atvejais mokama pinigais eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, o ne automobilio remonto paslaugomis. Sąskaita už remonto darbus ant griežtos atskaitomybės blanko išrašyta būtent atsakovui, o ne draudimo bendrovei. Atsakovas, pasirašydamas draudimo sutartį, susipažino su jos sąlygomis, jam turėjo būti žinoma ir įstatymo nuostata, kad draudimo išmoka nepriklauso. Atsakovas, neturėdamas teisės į draudimo išmoką, negalėjo pasirinkti automobilio remonto išlaidų kompensavimo būdo, o draudimo bendrovė neprivalėjo apmokėti ieškovui už atsakovo automobilio remontą;
6) užsakovo pareiga apmokėti rangovui už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, teismas teisiškai neteisingai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą bei nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį tuo pagrindu, esą ieškovui dėl atsakovo padaryto eismo įvykio žalą turi atlyginti trečiasis asmuo UAB „RVK“.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apylinkės teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
1) draudimo bendrovė, o ne atsakovas pateikė transporto priemonę remontuoti ieškovui, atsakovui niekada PVM sąskaita faktūra nebuvo pateikta apmokėti, darbų kainos su atsakovu derintos nebuvo;
2) jei ieškovas 2004 m. kovo 31 d. išrašė apmokėti sąskaitą faktūrą, neaišku dėl kokių priežasčių pastaroji nebuvo pateikta apmokėti šešerius metus. Tikėtina, kad šią sąskaitą bankrutuojanti įmonė UAB „RVK“ apmokėjo, tačiau atsakovas dėl objektyvių priežasčių tokių įrodymų pateikti negali;
3) ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą;
4) susiklostę tarp šalių santykiai negali būti grindžiami rangos sutarties pagrindu, nes tokia sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas turėjo galimybę ir net pareigą kreiptis dėl skolos priteisimo į atsakovo darbdavį BUAB „RVK“;
5) ieškovas neskundė draudimo kompanijos atsisakymo atlyginti nuostolius, nors atsisakymas buvo nepagrįstas. UAB „RVK“ buvo atsakovo darbovietė, todėl darbdavys privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės. Teismas pasiūlė ieškovui pakeisti atsakovą, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
A. S. administracinio teisės pažeidimo medžiagos duomenimis (1 t., b. l. 30–36) nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 15 d. 15.15 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „RVK“, vairuojamas atsakovo A. S., atsitrenkė į priekyje važiavusį atsakovui A. S. priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. A. Z.. Eismo įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas automobilio „Audi 100“ vairuotojas atsakovas A. S.. Kauno rajono PK VP VTS komisaro inspektoriaus 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu A. S. paskirta 150 Lt bauda. Nutarime konstatuota, jog jis neatsižvelgė į greitį, nesilaikė atstumo, todėl atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį.
Ieškovas šioje byloje išnagrinėtu ieškiniu rangos teisinius santykius reglamentuojančių CK normų pagrindu prašė priteisti iš atsakovo A. S. 4336,94 Lt automobilio remonto išlaidas. Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamu 2012 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas buvo UAB „RKV“ darbuotojas, jis eismo įvykio metu teisėtai valdė UAB „RKV“ priklausantį didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, darbdavys, atlyginęs didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės, turi į padariusį žalą darbuotoją regreso teisę, todėl atsakovu šioje byloje turėjo būti ne A. S., o UAB „RKV“. Kitas teismo motyvas, dėl kurio ieškinys buvo atmestas, buvo tas, jog ieškovas neįrodė, kad UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ir atsakovas A. S. buvo tiesiogiai sudarę sutartį dėl A. S. priklausančio automobilio remonto paslaugos suteikimo.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad Kauno apygardos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, buvo pripažinęs, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui. Šis apelianto motyvas nesudaro pagrindo patenkinti apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliacinio apskundimo objektas yra Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimas. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, paneigiančių Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendime nustatytas aplinkybes, jog atsakovas A. S. buvo UAB „RKV“ darbuotojas, kad jis eismo įvykio metu teisėtai valdė UAB „RKV“ priklausantį automobilį. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų, paneigiančių apylinkės teismo išvados, jog žalą pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas turi atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys), teisingumą.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovą ir atsakovą siejo rangos santykiai, todėl, apelianto manymu, atsakovas privalo atlyginti remonto išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas su šiais apelianto teiginiais nesutinka. Ieškovas UAB „Žaliakalnio žėrutis“ 2004 m. sausio 28 d. sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sąmatą draudimo kompanijai „Lindra“ (1 t., b. l. 2–3). Sąmatoje atsakovas A. S. apskritai nėra minimas. Į bylą pateikta 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra (1 t., b. l. 4) surašyta ieškovo vienašališkai, ji atsakovui pasirašytinai nebuvo įteikta, todėl nėra įrodymas, patvirtinantis, jog šalis siejo rangos santykiai. DK „Lindra“ 2004 m. balandžio 26 d. raštu (1 t., b. l. 16), adresuotu uždarajai akcinei bendrovei „RKV“, pranešė, jog draudimo išmoką atsisako išmokėti. Šiame rašte atsakovas nurodytas tik kaip rašto kopijos gavėjas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ir atsakovas A. S. buvo tiesiogiai sudarę sutartį dėl A. S. priklausančio automobilio remonto paslaugos suteikimo. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas ieškinį atsakovui A. S. pareiškė praėjus 6 metams po eismo įvykio ir automobilio remonto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad priteisti iš atsakovo ieškovui automobilio remonto išlaidas nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiama sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.