Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, jog, pareiškėjai įrodžius, kad palikėjui mirus pareiškėja tinkamai tęsė naudojimąsi turtu, išreikšdama valią priimti po palikėjo mirties atsiradusį palikimą, siekdama jį valdyti kaip savo, suinteresuotas asmuo neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2018 m. rugsėjo 20 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, jog pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei ar duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paveldimo turto priėmimą valdyti, nėra gauta. Teismui visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, įsitikinus, kad pareiškėja priėmė faktiškai valdyti paveldimą turtą, pareiškėjo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. V. (buv. P.) yra palikėjo D. P. P. dukra (e. b. l. 12). 1971 m. spalio 2 d. pareiškėja J. P. susituokė su V. V., priėmė sutuoktinio pavardę – Vaitkienė (e. b. l. 12). Palikėjas D. P. P. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8–9). (duomenys neskelbtini) palikėjas D. P. P. surašė testamentą, kuriuo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai (e. b. l. 10), tačiau žodinio teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 22 d., metu pareiškėja pateikė žodinius paaiškinimus, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra parduotas, dar palikėjui esant gyvam. Testamentų registro duomenimis, palikėjo įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra (e. b. l. 6–7). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, palikėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. rugsėjo 28 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad V. P., kuris šioje byloje yra suinteresuotas asmuo, yra jos brolis. Nurodė, kad pareiškėja ir V. P. yra vieninteliai palikėjo vaikai ir niekas daugiau į palikėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir banko sąskaitoje esančias palikėjo pinigines lėšas nepretenduoja. Pareiškėja nurodė, kad V. P. į nekilnojamąjį turtą nepretenduos, užvedęs paveldėjimo teisės bylos pas notarą nėra. Šiuos parodymus paneigiančių duomenų byloje nenustatyta.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja J. V. yra D. P. P., mirusio (duomenys neskelbtini) dukra, paveldinti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, kad žemės sklypu rūpintis yra pavedusi moteriai, kuriai už žemės sklypo priežiūrą yra mokamas mokestis, kadangi pati pareiškėja neturi galimybės nuolat atvykti į Kauno rajoną ir tinkamai rūpintis sklypu, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė palikimą po palikėjo mirties, kadangi žemės sklypą prižiūri, juo rūpinasi, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybė byloje patyrė 4,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteisiamos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo D. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,05 Eur (keturių eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.