- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-173-86-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zenonas Birštonas (pirm.), Pavelas Frolovas, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- A. J., R. N., V. K., A. Š., M. A.
- Advokatai
- Ramunas Petrecis
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
Teiseja J.Malijauskiene Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.5.1.; 1.1.7.1.;
1.1.8.1.1.; 1.1.8.9.; 1.2.14.6.; 1.2.19.4.;
1.2.28.3.; 2.1.6.2.
Žemesnės instancijos teismas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. balandžio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
gynejams Loretai Guižauskienei, Juozui Gauduciui, Ramunui Petreciui, Simonai Augenaitei, Arunui Šalkauskui,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistuju M. A., A. J., R. N., V. K. ir nuteistojo A. Š. gynejo advokato Ramuno Petrecio apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 181 str. 1 d. areštu 90 (devyniasdešimciai) paru; pagal LR BK 228 str. 2 d. teises dirbti valstybes tarnyboje atemimu penkiems metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausme subendrintos visiškai sudedant ir galutine M. A. paskirta bausme 90 (devyniasdešimt) paru arešto ir teises dirbti valstybes tarnyboje atemimas penkeriems metams.
M. A. išteisintas pagal LR BK 22 str.1 d. 182 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymiu.
A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 6 d. 181 str.1 d. areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 181 str. 1 d. areštu 85 (aštuoniasdešimt penkioms) paroms.
V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 181 str. 1 d. areštu 50 (penkiasdešimciai) paru.
R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 181 str. 1 d. areštu 50 (penkiasdešimciai) paru.
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
M. A. nuteistas už tai, kad budamas valstybes tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padetimi; M. A., A. J., V. K. ir R. N. nuteisti už tai, kad prievartavo turta, A. Š. nuteistas už tai, kad padejo bendrininku grupei prievartauti turta, t.y.:
M. A., budamas valstybes tarnautoju – Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. VPK) Organizacinio skyriaus Viešuju ryšiu poskyrio inspektoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padetimi, 2006-04-24 apie 19 val. Vilniuje, Pamenkalnio gatveje, susitikes su R. M. ir A. K. ir ju paprašytas sužinoti ar policijos istaigoje yra užregistruotas pareiškimas del užsienio piliecio sužalojimo, padaryto 2006-04-24 ryte prie baro „Prospekto P.U.B“, esancio Vilniuje, Gedimino pr. 2/1, M. A. pasinaudodamas savo kaip policijos pareiguno statusu ir ryšiais su Vilniaus miesto 3 policijos komisariato pareigunais, sužinojo, kad užsienio piliecio sumušimo faktas užregistruotas, taciau ikiteisminis tyrimas nebus atliekamas. Panaudodamas sužinotus faktus, tikslu gauti turtines naudos, jis, 2006-04-25 apie 12 val. degalineje „Emsi“, esancioje Laisves pr. 80b, Vilniuje, R. M. ir A. K. melagingai, siekdamas sukelti didesni nerima nukentejusiajam ir sureikšminti savo neteiseta veikla, nurode, jog R. M. bus traukiamas baudžiamojon atsakomyben, nes policijos istaigoje atliekamas ivykio tyrimas. 2006-04-27 apie 13 val. kavineje „Delano“, esancioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, M. A. melagingai nurode nukentejusiesiems R. M. ir A. K., jog jis, pasinaudodamas savo kaip valstybes tarnautojo (policijos pareiguno) ryšiais, pasieke, kad tyrimas bus atliktas R. M. naudinga linkme, o 2006-04-29 apie 13 val. šalia parduotuves „Hyper Rimi“, esancios Savanoriu pr. 16, Vilniuje, esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, jau nurode, kad nukentejusysis R. M. nebus traukiamas baudžiamojon atsakomyben, nes jo (M. A.) deka ikiteisminis tyrimas artimiausiu metu bus nutrauktas, tyrimo medžiaga perduota i archyva, taciau nukentejusysis už šias kaltinamojo paslaugas tures sumoketi 10 000 Lt. Tokiais savo veiksmais M. A. diskreditavo valstybes tarnautojo varda, sumenkino valstybines institucijos – policijos, autoriteta, del ko buvo padaryta didele žala valstybei bei nukentejusiajam, fiziniam asmeniui R. M., t. y. ivykde nusikalstama veika, numatyta BK 228 str. 2 d.
Be to, M. A., suprates, jog nukentejusysis R. M. prašomu 10 000 Lt neduos, nes sužinojo, jog nukentejusio užsienio piliecio pareiškimas del sužalojimo nera gautas, o ikiteisminis tyrimas nepradetas, 2006-05-06 apie 3 val., prie klubo „Pabo Latino“, neturedamas teiseto pagrindo, savo naudai versdamas R. M. perduoti turta, atvirai grasino R. M., kad jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomyben, su juo bus fiziškai susidorota, jei R. M. nesumokes M. A. reikalaujamu 10 000 Lt. Po savaites laiko M. A. prie to paties klubo, tesdamas savo nusikalstama veika, vel atvirai grasino R. M. fiziniu susidorojimu, sugriebe R. M. už švarko ir ji supleše.
Tesdamas savo nusikalstama veika, M. A. bendrininku grupeje per A. Š. susitare su A. J. panaudoti psichine prievarta R. M. atžvilgiu, kad pastarasis sumoketu jo reikalaujamus 10 000 Lt. Vykdydamas susitarima, A. J., kartu su V. K. ir R. N., 2006-05-30 apie 11 val. atvyko pas R. M., šalia jo namu, esanciu Šeškines g. 29, Vilniuje, kur A. J. kartu su V. K. ir R. N., neturedami teiseto pagrindo, atvirai grasindami fiziškai susidoroti su R. M., reikalavo, kad pastarasis iki 2006-06-30 perduotu M. A. skirtus 10 000 Lt už neva suteiktas paslaugas. 2006-06-22 apie 13 val. A. J., susitikimo, ivykusio Šeškines g., Vilniuje, su R. M. metu, pakartojo reikalavima perduoti M. A. pinigus ir reikalaujama pinigu suma sumažino iki 8000 Lt bei pratese pinigu perdavimo termina vienos savaites laikotarpiui. 2006-07-11 apie 10 val. A. J., veikdamas pagal išankstini susitarima su M. A., kartu su V. K. ir R. N. atvyko prie R. M. namu, esanciu Vilniuje, Šeškines g., kur A. J. M. A. interesais iš R. M. paeme anksciau ju reikalautus 8000 Lt. Šiais savo veiksmais M. A. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.
A. Š. žinodamas apie tai, kad M. A. reikalauja iš R. M. sumoketi 10 000 Lt už tai, kad M. A. neva pasinaudojes savo kaip policijos pareiguno tarnybine padetimi ir ryšiais, itakojo policijos tyrimo prieš R. M. nutraukima, 2006 m. gegužes menesi, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, naktiniame klube „Style 69“, esanciame Gedimino pr. 28, Vilniuje, vykusiu pokalbiu metu susitare su A. J., kad pastarasis pasitelkdamas kitus asmenis, už turtini atlygi, vartos psichine prievarta R. M. atžvilgiu, siekdami, jog šis perduotu M. A. reikalaujamus 10 000 Lt. Tesdamas nusikalstama veika, A. Š., veikdamas bendrininku grupeje, telefoniniu pokalbiu vykusiu 2006-07-08, 2006-07-10 metu bei susitikimu, vykusiu 2006 birželio ir liepos menesiais, metu informavo M. A. apie tai, kad A. J. pareikalavo, jog R. M. iki 2006-06-30 perduotu M. A. skirtus 10 000 Lt, grasino, kad priešingu atveju su R. M. bus fiziškai susidorota, informavo M. A., kad 2006-06-22 apie 13 val. A. J., susitikimo su R. M., ivykusio Šeškines g. Vilniuje, metu pakartojo pastarojo reikalavima perduoti M. A. pinigus ir reikalaujama suma sumažino iki 8000 Lt bei pratese pinigu sugražinimo termina savaitei laiko, bei informavo A. J., kad M. A. sužinojo, jog R. M. apie pinigu prievartavima praneše pastarojo viršininkui, taciau tai nekelia gresmes A. J. ir kitiems iš R. M. perduoti pinigus reikalaujantiems asmenims. 2006-07-10 A. Š. picerijoje „Mama pica“, esancioje Viršuliškiu g. 42, Vilniuje, susitikes su A. J., V. K. ir R. N. dave patarimus, kaip 2006-07-11 pastariesiems paimti iš R. M. reikalaujamus pinigus, išvengiant galimu teisesaugos instituciju pareigunu veiksmu, turto prievartavimo fiksavimo. Tokiu budu, suvedes bendrininkus nusikalstamai veikai, tarpininkaves tarp nusikaltimo bendrininku, duodamas jiems patarimu kaip išvengti nusikalstamos veikos atskleidimo, A. Š. padejo bendrininku grupei prievartauti turta. Šiais savo veiksmais A. Š. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 181 str. 1 d.
A. J., 2006 m. gegužes menesi, naktiniame klube „Style 69“, esanciame Gedimino pr. 28, Vilniuje, vykusiu pokalbiu metu susitare su M. A. ir A. Š. del psichines prievartos pavartojimo prieš R. M., kad pastarasis perduotu M. A. jo reikalaujamus 10 000 Lt už tai, kad M. A. neva pasinaudojes savo kaip policijos pareiguno tarnybine padetimi ir ryšiais, itakojo policijos tyrimo prieš R. M. nutraukima. A. J., veikdamas pagal išankstini susitarima su M. A. ir A. Š., 2006-05-30 apie 11 val., kartu su bendrininkais V. K. ir R. N., atvyko pas R. M., gyvenanti Vilniuje, Šeškines g., kur A. J. neturedamas teiseto pagrindo, atvirai reikalavo, kad R. M. iki 2006-06-30 perduotu M. A. skirtus 10 000 Lt, grasino, kad priešingu atveju R. M. bus išvežtas i miška ir su juo susidorota fiziškai. 2006-06-22 apie 13 val. Vilniuje, Šeškines g. ivykusio susitikimo su R. M. metu, A. J. pakartojo reikalavima perduoti M. A. pinigus ir reikalaujama pinigu suma sumažino iki 8000 Lt bei pratese pinigu perdavimo termina vienai savaitei laiko.
Tesdamas nusikalstama veika, A. J. 2006-07-10, picerijoje „Mama pica“, esancioje Viršuliškiu g. 42, Vilniuje, ivykusio susitikimo su A. Š., R. N. ir V. K. metu, sutare bendrus veiksmus paimant pinigus iš R. M., ir, 2006-07-11 apie 10 val., vykdydamas išankstini susitarima su bendrininkais, atvyko prie namo, esancio Šeškines g. 29, Vilniuje, kur R. N. ir V. K. užtikrinant sauguma, A. J. namo kieme iš R. M. paeme reikalautus 8000 Lt. Šiais savo veiksmais A. J. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.
V. K., A. J. susitarus per A. Š. su M. A. del psichines prievartos pavartojimo R. M. atžvilgiu, siekiant, kad pastarasis perduotu M. A. reikalaujamus 10 000 Lt, veikdamas bendrininku grupeje su A. J. ir R. N., 2006-05-30 apie 11 val. atvyko pas R. M. prie Šeškines g. 29 namo, Vilniuje, kur kartu su A. J. ir R. N., neturedami teiseto pagrindo, atvirai grasindami fiziškai susidoroti su R. M. reikalavo, kad pastarasis iki 2006 m. birželio 30 d. perduotu M. A. skirtus 10 000 Lt už neva suteiktas paslaugas. Tesdamas nusikalstama veika, V. K. 2006-07-10, picerijoje „Mama pica“, esancioje Viršuliškiu g. 42, Vilniuje, ivykusio susitikimo su A. Š., A. J. ir R. N. metu, sutare bendrus veiksmus paimant pinigus iš R. M.. 2006-07-11 apie 10 val., vykdydamas išankstini sutarima su bendrininkais, V. K. atvyko prie R. M. namu, esanciu Šeškines g. 29-6, Vilniuje, kur stebejo aplinka, užtikrino bendrininku sauguma kol A. J. iš R. M. paeme anksciau ju reikalautus 8000 Lt. Šiais savo veiksmais V. K. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.
R. N., A. J. per A. Š. susitarus su M. A. del psichines prievartos pavartojimo R. M. atžvilgiu, siekiant, kad pastarasis perduotu M. A. reikalaujamus 10 000 Lt, R. N., veikdamas bendrininku grupeje su A. J. ir V. K., 2006-05-30 apie 11 val. atvyko pas R. M. prie 29 namo, Šeškines g., Vilniuje, kur kartu su A. J. ir V. K., neturedami teiseto pagrindo, atvirai grasindami fiziškai susidoroti su R. M., reikalavo, kad pastarasis iki 2006-06-30 perduotu M. A. skirtus 10 000 Lt už neva suteiktas paslaugas.
Tesdamas nusikalstama veika, 2006-07-10 picerijoje „Mama pica“, esancioje Viršuliškiu g. 42, Vilniuje, ivykusio susitikimo su A. Š., A. J. ir V. K. metu, sutare bendrus veiksmus paimant pinigus iš R. M. ir, 2006-07-11 apie 10 val., vykdydamas išankstini sutarima su bendrininkais, R. N. automobiliu atvažiavo prie R. M. namu, esanciu Šeškines g. 29-6, Vilniuje, kur turejo stebeti aplinka, užtikrinti bendrininku sauguma, kol A. J. iš R. M. paims anksciau ju reikalautus 8000 Lt, o pamates, kad A. J. sulaike teisesaugos pareigunai, apie tai telefonu informavo A. Š.. Šiais savo veiksmais R. N. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007-12-04 nuosprendi ir ji išteisinti. Mano, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje nurode, jog daro išvada, kad kaltinamojo veika turi buti kvalifikuota pagal LR BK 228 str. 2 d, del tokiu motyvu: budamas valstybes pareigunu M. A. pasinaudojo jam istatymo suteiktomis teisemis – susižinojo informacija, kuri negali buti skleidžiama ir aktyviais veiksmais naudojo turima informacija, turtinei naudai gauti. Turedamas pareiga pranešti apie ivykdyta nusikaltima, šios savo pareigos nevykde, o priešingai – panaudojo savo interesams darant nusikalstama veika.
M. A. manymu, tokie teismo argumentai prieštarauja istatymui ir teismo praktikai. Skunde teigiama, kad užsienietis, kuri sužalojo R. M. i policija su pareiškimu nesikreipe ir ivykis nebuvo registruotas 3PK informacijos registracijos žurnale OV 2 ir ikiteisminio tyrimo žurnale OV1. LR Generalinio prokuroro isakyme Nr. 1-58 „Del ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos ir rekomendaciju patvirtinimo“ 2.4 p. nurodyta, kad ivykis registruojamas, kuomet gaunami skundai, pareiškimai, pranešimai apie nusikalstama veika. Oficialus tyrimas nebuvo atliekamas. Domejimosi ivykiu, kurio tyrimo neatlieka policija ir kuris nera oficialiai tapes policijos tyrimo objektu, negali buti ir piktnaudžiavimu tarnyba dalyku. Šiuo atveju tai laikytina tik policijos darbuotojo etikos pažeidimu, o ne nusikaltimu. Ivykiu registracija nera slaptas dalykas, kuris prieinamas išskirtinai vien policijos darbuotojams. Informacija apie ivykius skelbiama spaudoje, televizijos laidose. Informacija apie nusikaltimus yra viešo pobudžio ir nuo visuomenes nera slepiama. Nuteistasis taip pat teigia, kad del jo veiksmu jokia institucija žalos nepatyre, nes ivykis nebuvo registruotas. Pareigunas negali piktnaudžiauti tarnyba, jeigu institucija, kurioje jis dirba, nera gavusi skundo ir neatlieka jokio tyrimo. Šiuo atveju pareigunas neigijo jokiu pareigybiniu igaliojimu ir todel negalejo piktnaudžiauti. Apeliantas mano, kad jo atlikti veiksmai, negali buti sietini su policijos veiklos principais bendraja prasme. Tokiu budu teismas nepagristai jo veiksmus kvalifikavo, kaip piktnaudžiavima tarnyba.
Šalies argumentai
Taip pat nuteistasis skunde teigia, jog R. M. per A. K. del ivykio kreipesi i ji ir papraše surinkti informacija. R. M., už atlikta darba, pats pažadejo atlygi 10 000 Lt. Veliau R. M. neatsisake savo pažado ivykdyti. Visa tai rodo, kad R. M., noredamas išsiaiškinti padeti pats pažadejo atlygi, o tai, nuteistojo manymu, reiškia, kad jo iniciatyva atsirado nuteistojo ir nukentejusiojo civiliniai teisiniai santykiai. Pagal žodine sutarti atsirado šalims teises ir pareigos. M. A. teigimu, byloje yra pakankamai irodymu, kad sandoris tarp jo ir R. M. buvo sudarytas, taciau jis gali buti gincijamas. Reikalavimas vykdyti toki sandori gali užtraukti atsakomybe tik pagal LR BK 294 str., o veika negali buti kvalifikuota pagal LR BK 181 str. Panaudojimas prievartos, nuteistojo manymu, užtraukia atsakomybe pagal LR BK 294 str. 2 d. Teismas nepagristai švarko suplešyma R. M. vertino, kaip smurta susieta su pinigu išreikalavimu. Švarkas jam buvo suplešytas del to, kad jis M. A. neileido i kluba.
Taip pat skunde teigiama, kad teismas savo išvados, kad M. A. veike bendrininku grupeje su A. Š. ir A. J., nepagrinde irodymais. To neteige ir kiti nuteistieji. Esantys telefoninio pokalbio irašas rodo, kad susitarimo padaryti turto prievartavima nebuvo.
M. A. nuomone, teismas jo veiksmus privalejo vertinti, kaip savanoriška atsisakyma nuo savavaldžiavimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007-12-04 nuosprendi ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi arba pakeisti 2007-12-04 nuosprendi, jo veika kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d. ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis paskirti jam su laisves atemimu nesusijusia bausme. Mano, jog teismo nuosprendis nepagristas ir neteisetas, kadangi teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, tokiu išvadu nepatvirtina byloje esantys irodymai, netinkamai pritaikytas istatymas, nes neteisingai kvalifikuota veika bei nemotyvuotai paskirta su realiu laisves atemimu susijusi arešto bausme.
Skunde teigiama, jog nuosprendyje nurodyta, kad 2006 m. gegužes men., naktiniame klube „Style 69", esanciame Gedimino pr. 28, Vilniuje, vyko pokalbiai tarp A. J., M. A. ir A. Š., del psichines prievartos panaudojimo prieš R. M., kad pastarasis perduotu M. A. jo reikalaujamus 10 000 Lt už tai, kad M. A. neva pasinaudojes savo kaip policijos pareiguno tarnybine padetimi ir ryšiais, itakojo policijos tyrimo prieš R. M. nutraukima. Nuteistasis teigia, kad tokio pokalbio buvimo nepatvirtino nei ikiteisminio tyrimo nei teismo metu. M. A. neigia, jog butu dalyvaves susitikimas naktiniame klube „Style 69", esanciame Gedimino pr. 28, Vilniuje ir kalbejes apie psichines prievartos panaudojimo prieš R. M.. A. Š. taip pat nurodo, kad kartu trise, t.y. A. J., A. Š. ir M. A., niekada susitike tuo klausimu nebuvo. Todel, teismo išvada apie neva buta pokalbi, del psichines prievartos panaudojimo prieš R. M., paremta prielaida, kadangi jos nepatvirtina byloje esantys irodymai.
Nuosprendyje nurodyta, kad A. J., veikdamas pagal išankstini susitarima su M. A. ir A. Š., 2006-05-30 apie 11 val. kartu su bendrininkais V. K. ir R. N., atvyko pas R. M., gyvenanti Vilniuje, Šeškines g., kur A. J. neturedamas teiseto pagrindo, atvirai reikalavo, kad R. M. iki 2006-06-30 perduotu M. A. skirtus 10 000 Lt, grasino, kad priešingu atveju R. M. bus išvežtas i miška ir su juo bus susidorota fiziškai. Nuteistojo manymu, tokios teismo išvados nepatvirtina jokie irodymai. A. J. teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu parode, kad atvykes pas R. M. kieme jam pasake, kad jis iš tiesu yra skolingas M. A., kad pastarasis padare ka žadejo ir kad R. M. turetu gražinti pinigus. Taip pat pasake, del ko emesi tarpininkauti. Teisme A. J. teigia nurodes, kad atvykes pas R. M. paaiškino, jog jis negerai elgiasi, jog skola reikia gražinti. Jokiais žodžiais ar veiksmais jam negrasino. V. K. ir R. N. taip pat nenurode, jog R. M. butu kaip nors grasinta. Pats R. M. parode, kad A. J. primygtinai itikinejo atiduoti pinigus M. A., o V. K. labiau gasdino, sake, kad išveš i miška ir panašiai. Teismo metu i A. J. klausima nukentejusysis atsake, kad A. J. negrasino ir negasdino. R. M. nurode, kad A. J. norejo likti geruose santykiuose ir su nukentejusiuoju, ir su M. A.. Liudytojas A. K. tik iš R. M. žino, kad A. J. pasake „žinai kiek ir kam skolingas“, taciau ar kas nors grasino nukentejusiajam ir kuo tai pasireiške, pasakyti negalejo.
Skunde nuteistasis taip pat teigia, jog byloje nera nustatyta, kad jis su kitais kaltinamaisiais butu susitares panaudoti psichini smurta R. M. atžvilgiu, todel, net ir remiantis nukentejusiojo parodymais, kad V. K. gasdino išvežti i miška, jo veiksmai vertintini kaip vykdytojo ekscesas. Taigi, teismo išvados, kad A. J. grasino, jog R. M. bus išvežtas i miška ir su juo susidorota fiziškai, nepatvirtina irodymai, išnagrineti teismo posedyje.
Šalies argumentai
A. J. nurodo, kad buvo isitikines, jog M. A. padejo R. M. išvengti baudžiamosios atsakomybes, už ka R. M. pažadejo su M. A. atsiskaityti. Tam, kad išvengti nesusipratimu tarp nukentejusiojo, kuri gerai pažinojo, ir M. A., A. J. emesi tarpininko vaidmens. Skola ir jos dydi A. J. pirmiausia sužinojo iš nukentejusiojo, ka patvirtino ir R. M., o veliau apie tai pasitikslino su A. Š.. Tarpininkaudamas del skolos gražinimo, A. J. teigia neviršijes jam žinomo skolos dydžio. Iš bendravimo su nukentejusiuoju suprates, kad R. M. pripažista skola (praše duoti laiko skolai surinkti, derejosi del skolos dydžio sumažinimo, kalbejo apie galimybe skola iforminti teisiškai, pats inicijuodavo susitikimus). A. J. pacios skolos buvimo faktas nekele jokiu itarimu. Todel teismo teiginys, kad jis neturedamas teiseto pagrindo reikalavau pinigu, nepagristas ir prieštarauja nustatytoms aplinkybems.
Nuteistojo teigimu, šioje byloje pagrindas reikalauti gražinti skola buvo ankstesni M. A. ir R. M. asmeniniai santykiai. Mano, kad kvalifikuoti jo veiksmus kaip turto prievartavima galima tik tada, jei butu nustatyta, kad jis suvoke, jog reikalauja pinigu neteisetai ir suprato, kad M. A. siekia praturteti svetimo turto saskaita. Mano, kad jo veiksmai atitiktu savavaldžiavimo požymius. A. J. nurodo, jog iš nukentejusiojo suprato, kad jis pripažino skola, taciau gincijo jos dydi, praše duoti laiko skolai sugražinti, norejo skola iforminti teisiškai. A. J. teigia, jog yra dirbes skolu išieškojimo firmoje, todel jam iprasti tokio pobudžio pokalbiai su skolininkais ir nekele jokiu itarimu del pacios skolos fakto. Aplinkybiu, kokiu pagrindu atsirado R. M. skola M. A. jis nesiaiškino. Be to, susitarimas ar sutartis gali buti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Kadangi šiuo atveju skola nebuvo iforminta, kreiptis i antstolius, teisma ar skolu išieškojimo firmas nebuvo pagrindo. Be to, apklaustas teisme nukentejusysis sake, kad A. J. nereikalavo iš jo pinigu, o itikinejo, kad reikia juos gražinti, patvirtino, kad A. J. jam negrasino ir jo negasdino. Byloje nenustatyta, kad A. J. vartojo psichine ar fizine prievarta nukentejusiojo atžvilgiu, nera irodymu apie susitarima su kitais kaltinamaisiais del grasinimu nukentejusiajam, o taip pat nenustatyta, kad nukentejusiojo teisems bei teisetiems interesams butu padaryta didele žala, todel, nuteistojo manymu, jo veiksmuose nera nei turto prievartavimo nei savavaldžiavimo sudeties.
Taip pat A. J. skunde teigia, kad net ir ižvelgus jo veikoje nusikaltimo sudeti ir pripažinus ji kaltu, pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko bausmes ruši (85 paru arešta). Mano, kad teismas, paskirdamas jam bausme, neatsižvelge i aplinkybes, kurios galejo iš esmes paveikti teismo išvadas. Paskyrus jam arešto bausme, A. J. teigia prarasias darbo vieta ir neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio, be to, negales išlaikyti savo vaiko.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007-12-04 nuosprendi ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi arba pakeisti 2007-12-04 nuosprendi, jo veika kvalifikuoti pagal BK 294 str. ir paskirti jam su laisves atemimu nesusijusia bausme. Mano, kad nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisetas ir todel naikintinas. Nuteistasis nurodo, kad M. A. jis asmeniškai nepažinojo, ji pirma karta sutiko tik bylos nagrinejimo teisme metu. Teigia, jog nera jokiu irodymu, patvirtinanciu, jog iki jam pareiškiant itarima jis pažinojo M. A., žinojo ka nors apie M. A. ir nukentejusio R. M. konflikta, del ko jis kilo, del ko konkreciai buvo reikalaujami pinigai. Iš pateiktu telefoniniu pokalbiu irašu matyti, kad R. N. ir V. K. iš A. J. gavo informacija, jog R. M. yra skolingas M. A., bet ne informacija apie tai, jog iš nukentejusiojo bus prievartaujamas turtas. Iš irašu, kuriuose buvo užfiksuotas nuteistuju susitikimas picerijoje „Mama pica“ matyti, kad ir tuo metu R. N. buvo pateikiama informacija tik apie skolos gražinima. Ne vienas iš nuteistuju neparode, jog kada nors su R. N. ar jam dalyvaujant buvo pasakota apie konfliktus tarp M. A. ir R. M., del ko konfliktai kilo ir del ko iš tikro yra reikalaujami pinigai.
Nuteistasis nurodo, kad pagal LR BK 25 str. 2 d. bendrininku grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria nusikalstama veika daryti, testi ar užbaigti, jei bent du iš ju yra vykdytojai. R. N. teigimu, kadangi tarp jo ir M. A. niekada nebuvo jokio susitarimo del turto prievartavimo nukentejusiojo atžvilgiu, R. N. žinojo tik tiek, kad R. M. yra skolingas, teismas neturejo pagrindo jo veikima ar neveikima vertinti kaip ir M. A. veika, tai yra kaip turto prievartavima. Nustatytas susitarimas tik tarp R. N., A. J. ir V. K.. Šis susitarimas liete tik skolos atgavima iš R. M., o R. N. dalyvavimas skolos atgavime turejo apsiriboti tik tuo, kad jis bus netoliese ir vien savo buvimu gales užkirsti kelia kokiems nors R. M. draugu neteisetiems veiksmams, jei nukentejusiajam nenorint gražinti skolos, šie asmenys bandytu paveikti neteisetais budais A. J.. Tai, kad tokio poveikio gresme buvo reali, atrode R. N., patvirtina aplinkybe, jog nukentejusysis dirbo apsaugos firmoje ir galejo tureti tokiu draugu.
Tokiu budu, R. N. mano, kad jis nera bendrininkas turto prievartavime. Jo manymu, ji galejo buti apkaltintas tik padares nukentejusiojo atžvilgiu savavaldžiavima. Teismas teisingai konstatavo, jog R. N. nukentejusiojo atžvilgiu jokiu aktyviu veiksmu neatliko. Nukentejusysis pats akistatos su nuteistuoju metu patvirtino, jog R. N. jokiame pokalbyje tarp jo ir kitu nuteistuju nedalyvavo, jam negrasino nei fiziniu, nei psichiniu susidorojimu, stovejo nuošalyje. R. N. teigimu, del paties nukentejusiojo elgesio ir skolos pripažinimo, jis neturejo jokio pagrindo pagalvoti, jog R. M. atžvilgiu yra atliekamas nusikaltimas. Neesant jokiu agresyviu ar kokiu nors kitu veiksmu iš R. N. puses nukentejusiojo atžvilgiu, jam nebuvo jokio pagrindo nuteistojo bijoti ir bet koks jo isivaizdavimas apie R. N. vaidmeni ar jam keliama gresme yra nukentejusiojo subjektyvi nuomone, kuria remtis priimant apkaltinamaji nuosprendi negalima.
Todel, R. N. mano, kad jo veiksmuose nera ir nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 2 d. sudeties, kadangi jis neatliko nukentejusiojo atžvilgiu jokiu nusikalstamu veiksmu. Kaip matyti iš pateiktu irodymu, R. N. neatvyko sutartu laiku i vieta, kur iš nukentejusiojo turejo buti paimti pinigai, kadangi samoningai buvo kitoje vietoje, todel, jo manymu, jo veiksmuose dar yra ir atsisakymas daryti bet koki nusikaltima.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007-12-04 nuosprendi ir priimti jo atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi, arba nuosprendi pakeisti ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal kita BK straipsni ir tuo paciu paskirti švelnesne bausme. Teigia, jog jis nepadare jokio nusikaltimo, o apylinkes teismas, apibendrindamas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas atsitiktines ivykio aplinkybes, ju nepatikrino ir dirbtinai jas tarpusavyje susaistydamas ivertino kaip nusikalstamus veiksmus.
V. K. teigia, kad teismas netinkamai jam paskyre bausme. LR BK 55 str. nustatyta, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes. Nurodo, kad jo atžvilgiu nera priimto isiteisejusio apkaltinamojo nuosprendžio. Mano, kad bausmes, susijusios su laisves atemimu, paskyrimas jo atžvilgiu nepades pasiekti bausmes tikslu, nurodytu 41 str. 2 d. Del tokios bausmes jis netektu darbo, taip pat butu pašalintas iš mokymosi istaigos. Pagal BK 49 str. 2 d. areštas yra trumpalaikis laisves atemimas. Taigi, bet kuriuo atveju areštas yra bausme, susijusi su laisves atemimu. Del šios priežasties V. K. mano, kad teismas 2007-12-04 nuosprendyje privalejo motyvuoti, kodel jis paskyre bausme, susijusia su laisves atemimu. Nuteistojo teigimu, nors BK 181 str. 1 d. sankcijoje bausme, kuri nesusijusi su laisves atemimu, nenumatyta, taciau teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 2 d. 3 p. pagrindu, turejo teise paskirti kitokia bausme. Iš 2007-12-04 nuosprendyje išdestytu aplinkybiu matyti, kad nuosprendyje V. K. vaidmuo iš esmes ivardintas antraeiliu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepripažino lengvinanciomis atsakomybe aplinkybemis to, kad jis turi nuolatine gyvenamaja vieta, dirba, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, nors pagal BK 59 str. 2 d. tokios aplinkybes gali buti laikomos lengvinanciomis atsakomybe.
Skunde nuteistasis nurodo, jog pripažistant ji kaltu, padarius nusikaltima, numatyta LR BK 181 str. 1 d., turejo buti aiškiai ir negincijamai irodyta, kad jis dalyvavo susitarimuose su R. M., žinojo turtinio reikalavimo atsiradimo pagrinda ir aplinkybes, arba kas nors iš kaltinamuju jam apie tokias aplinkybes buvo papasakojes, t.y. V. K. turejo aiškiai suprasti, kad i reikalaujama suma nei vienas iš kaltinamuju, tame tarpe ir jis pats, neturejo jokio teiseto pagrindo. V. K. isitikines, kad šios aplinkybes byloje neirodytos. Pirmosios instancijos teismas šiu aplinkybiu jo atžvilgiu netyre ir netikrino. Tokiu budu apylinkes teismas 2007-12-04 nuosprendyje išdeste išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybiu.
V. K. mano, jog net jei teismas ir butu padares išvada, kad jis yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu, tokie nusikalstami veiksmai turejo buti kvalifikuoti pagal kita BK straipsni. Nei kiti kaltinamieji, nei liudytojai teisme nenurode, kad V. K. butu buve žinomi M. A. ir R. M. turtiniai santykiai ir reikalavimo pagrindas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. J. nurode, kad paaiškino V. K. situacija, o veliau, papildydamas savo parodymus, parode, kad V. K. buvo paaiškinta apie R. M. skola M. A.. Apklaustas teisme. A. J. taip pat patvirtino, kad V. K. yra sakes apie R. M. skola. Jokiu irodymu apie tai. kad V. K. žinojo, galejo žinoti arba turejo samoningai suvokti, jog R. M. nei vienam iš kaltinamuju nera skolingas, o turtas reikalaujamas be jokio teiseto pagrindo, byloje nera.
Taip pat nuteistasis nurodo, jog 2007-12-04 nuosprendžiu kaltinamieji M. A., A. J., R. N. ir jis nuteisti pagal BK 181 str. l d. be nuorodos i BK 24 str., todel V. K. supranta, kad yra nuteistas kaip bendravykdytojas. Tokiu budu, jo manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje turejo buti aiškiai išdestytas nuteistuju susitarimas prievartaujant turta iš R. M. veikti bendrai. Nors 2007-12-04 nuosprendyje ir nera aiškaus V. K., kaip bendravykdytojo ivardinimo, jis gali suprasti, kad turejo susitarima su visais kaltinamaisiais del abieju aukšciau nurodytu ivykio aplinkybiu. Tuo tarpu paciame nuosprendyje nurodytos skirtingos bendrininku grupes. V. K. ivardintas kaip veikes grupeje su A. J. ir R. N.. Iš 2007-12-04 nuosprendžio matyti, kad A. J.. R. N. ir V. K. nuteisti už tai. kad reikalavo turto iš R. M.. t.y. neva dalyvavome antroje nusikaltimo dalyje. Apie R. M. ir M. A. turtinius santykius ir ju atsiradimo aplinkybes V. K. teigia nieko nežinojes, kadangi A. J. jam buvo ivardines tik tai, kad R. M. yra skolingas M. A.. Spresdamas kaltes klausima teismas turejo atkreipti demesi i susitarimo laipsni bei vieninga grupe A. J., R. N. ir V. K. neivardinti. Tokiu budu, V. K. nuomone, jo veiksmai be nuorodos i BK 24 str. kvalifikuoti neteisingai.
V. K. manymu, pirmosios instancijos teismas dalyvavima bendrininku grupeje iš esmes vertino ir kaip kvalifikuojanti požymi, kas galima tik pagal BK 181 str. 3 d., kadangi A. J., R. N. ir jo veiksmu neindividualizavo. Taip ivertines ju veiksmus apylinkes teismas dalyvavima bendrininku grupeje dar pripažino ir sunkinancia atsakomybe aplinkybe, kas yra negalima. Tuo tarpu pagal BK 26 str. 1 d. bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apeme ju tycia. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas visiškai nesiaiškino, kokius veiksmus apeme V. K. tycia, jeigu kokia nors tycia nusikaltimo padaryme apskritai buvo.
Šalies argumentai
V. K. skunde taip pat teigia, kad jo veiksmai apskritai neturejo buti kvalifikuoti pagal koki nors BK straipsni, kadangi jokio nusikaltimo jis nepadare ir byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytas aplinkybes, del kuriu jis yra nuteistas. 2007-12-04 nuosprendyje nurodyta, kad 2006-05-30 susitikimo metu jis grasino R. M.. Šia aplinkybe teismas grindžia tik R. M. parodymais, kurie, V. K. teigimu, yra nenuoseklus ir prieštaringi, keiciami, siekiant prisitaikyti prie bylos medžiagos. 2006-06-08 protokole - pareiškime STT Vilniaus valdybai R. M. nenurode, kad butent V. K. jam grasino, to jis nenurode ir 2006-07-01 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teiseja. Apie neva V. K. grasinimus R. M. pirma karta nurode tik byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme. Liudytojo A. K. parodymai taip pat yra nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. nurode, kad apie kažkokiu asmenu daroma spaudima jis sužinojo iš R. M.. Analogiškai nurodyta ir 2007-12-04 nuosprendyje. Tuo tarpu apklausiamas teismo posedyje liudytojas A. K. jau parode, kad 2006-05-30 atvyko pas R. M. ir mate V. K. nueinanti savo automobilio link. Tokiu budu, V. K. teigimu, byloje nera negincijamu irodymu apie jo darytus grasinimus ar psichine prievarta. Kaip irodymu byloje 2007-12-04 nuosprendyje nurodomi V. K. telefoniniai pokalbiai su A. J., taciau teismas neatkreipe demesio i tai. kad tai yra A. J. pokalbiai su V. K., t.y. A. J. telefoniniu pokalbiu metu pasakoja jam ivairiausias aplinkybes, su kuriomis jis nei sutinka, nei oponuoja. Matomai pirmosios instancijos teisma suklaidino tai. kad V. K. pokalbiu metu nepertraukinejo A. J. ir jam neprieštaravo. Telefoniniuose pokalbiuose teismas ižvelge tai, kad A. J. informavo V. K., jog šis ir R. N. gaus po 1000 Lt iš R. M. priklausanciu pinigu. Taciau byloje nera jokiu irodymu apie tai, kad V. K. butu daves sutikima priimti šiuos pinigus ir kad tai butu atlygis jam už kokius nors jo veiksmus. Priešingai, teismas turejo atkreipti demesi i tai, kad V. K. siule A. J. apskritai apie tai nekalbeti, o taip dare duodamas suprasti, kad A. J. destomos aplinkybes jo visiškai nedomina.
Skunde taip pat teigiama, jog V. K. supratimu, nors ir tiesiogiai neivardindamas 2007-12-04 nuosprendyje, apylinkes teismas irodymu laike ir tai, kad V. K. buvo sulaikytas netoli tos vietos, kurioje A. J. buvo perduoti pinigai. Nuteistasis nurodo, jog šia aplinkybe laiko sutapimu, kadangi ši vieta yra šalia Šeškines poliklinikos, kur jam atvykti nurode A. J., kad aptarti statybos reikalus.
V. K. mano, jog apylinkes teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi jo atžvilgiu, vadovavosi tik nukentejusiojo parodymais, prie ju priderindamas kitas bylos aplinkybes, o jo paties parodymu netyre ir nevertino, todel padare neteisingas išvadas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynejas advokatas R. Petretis prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007-12-04 nuosprendi ir priimti A. Š. atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi. Gynejo teigimu, nors teismas ir nurodo, kad kalte byloje irodoma irodymais, taciau vieninteliu irodymu nurodo M. A. parodymus, jog „skambino A. Š. ir pasake, kad Arunas važiuoja paimti iš Rolando pinigus - 8000 Lt“. Taip pat, teismas laiko A. Š. kaltes irodymu tai, jog A. Š. aktyviai bendravo su A. J.. Teismas, nurodydamas, kad kiti irodymai pagrindžia A. Š. kalte, šio teiginio nemotyvuoja, taip pažeisdamas LR BPK 305 str. l d. 2 p. nuostatas.
Gynejas nurodo, jog A. Š. nekeite savo parodymu nuo pat pirmos apklausos, jie buvo nuoseklus. Jo parodymus patvirtino A. J., kuris nurode, kad i ji kreipesi R. M., prašydamas pagalbos konflikte su M. A.. Pažymetina, kad M. A. nenurodo, jog A. Š. butu pasakojes kokiu budu sprende R. M. „problema“. Tik iš A. J. parodymu galima spresti, jog buvo M. A. sakyta, kad „problemai“ išspresti jis naudoja savo pinigus. M. A. pirminiai veiksmai, gynejo manymu, gali buti vertintini kaip sukciavimas R. M. atžvilgiu, nes jis bando ji suklaidinti, apgauti, apsimesdamas, jog šiam padeda.
Skunde pažymima, jog M. A. negalejo A. Š. nurodyti, pasakyti, jog piktnaudžiauja tarnyba, atlieka vienoki ar kitoki nusikaltima, vykdo papirkima ar sukciauja, noredamas neteisetai iš R. M. gauti pinigu. Gynejas mano, kad M. A., atlikdamas galimai sukciavimo veiksmus, pateike A. Š. versija, kad jo veiksmai yra tikrai teiseti, kad jis savo pinigu pagalba sugebejo viska sutvarkyti. Byloje nera jokiu irodymu apie tai, kad A. Š. žinotu, kokiu budu buvo suteikta pagalba R. M., kad M. A. prisipažino daves kyši ar kokiu kitu nusikalstamu budu bandes paveikti pareigunus. M. A. agresyvus elgesys R. M. atžvilgiu galejo tik itikinti, kad jis veikia teisetai, reikalauja savo pinigu, o R. M. M. A. atžvilgiu elgesi nesažiningai. Gynejo teigimu, A. J. A. Š. paminejus apie konflikta tarp R. M. ir M. A., A. Š., nenoredamas, kad tarp, kad ir tolimu pažistamu kiltu konfliktai ir žinodamas sudetinga bei konfliktini, karšta M. A. charakteri, buda, bei kaip pareigunas, suprasdamas, kad pastarasis iš pykcio, nesivaldydamas gali atlikti nusikalstamus – chuliganiškus veiksmus R. M. atžvilgiu, taip pat siekdamas nuo tokiu veiksniu apsaugoti pati M. A., emesi „tarpininko – taikintojo“ veiksmu. A. J. informavo A. Š., jog pats R. M. jam paskambino ir pasake, kad sutinka duoti pinigus. A. Š. iš A. J. veiksmu negalejo suprasti, kad šis vartoja bent kokius nusikalstamus veiksmus, o galvojo, kad šis tik itikineja, kaip kad parašyta nuosprendyje -„itikinamai aiškino, jog skolas reikia gražinti“.
Gynejas nurodo, jog LR BK 24 str. 6 d. apibudina bendrininka, kuris veikia kaip pagalbininkas, taciau tarp bendrininku turi buti susitarimas, t.y. vieninga tycia. Kitas neatsako už tai, del ko nera susitarta, priešingu atveju bus pripažistama atsakomybe be kaltes. A. Š. su A. J. nesitare, kad prieš R. M. butu naudojami neteiseti veiksmai, jis A. J. santykius su R. M. vertino kaip draugiškus. Su V. K., R. N. A. Š. niekada nieko nesitare, o tik buvo supažindinti. A. Š. nurodymas, kad jis pats gali važiuoti paimti pinigu tik patvirtina ir nurodo i tai, kad jo nuomone yra ta, jog viskas vyksta teisetai. Tariamai duodami patarimai kaip išvengti pareigunu yra tik humoro forma pateiktas atsakymas i A. J. baime ir pajuokavima, kad ji gali sulaikyti, nes Rolandas pasikeites, o be to, vis gi siekdamas išvengti skolos mokejimo gali pasitelkti draugus iš saugos tarnybos.
Gynejo teigimu, teismas daugeliu atveju netinkamai vertino byloje esancius irodymus bei netinkamai nustate faktines aplinkybes del ko buvo neteisingai suvokti A. Š. veiksmai ir nustatyta kalte.
Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras praše nuteistuju M. A., A. J., R. N., V. K. ir A. Š. gynejo R. Petrecio skundus atmesti, nuteistieji A. J., R. N., V. K. ir ju gynejai praše ju skundus patenkinti, nuteistojo M. A. gynejas praše nuteistojo skunda patenkinti, nuteistojo A. Š. gynejas R. Petretis praše jo skunda patenkinti.
Nuteistuju M. A., A. J., V. K., R. N. ir A. Š. gynejo advokato R. Petrecio apeliaciniai skundai atmestini.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, M. A., A. Š., A. J., V. K., R. N. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai ir paskyre jiems tinkamas bausmes.
Motyvuojamoji dalis
Del M. A. apeliacinio skundo
Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 1 d., padaryma atsako asmuo, kuris neturedamas teiseto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitu asmenu naudai verte kita asmeni perduoti turta, suteikti turtine teise ar atleisti nuo turtines pareigos arba atlikti kitus turtinio pobudžio veiksmus, arba nuo ju susilaikyti grasindamas prieš nukentejusi ar kita asmeni panaudoti fizini smurta, sunaikinti ar sugadinti jo turta, paskelbti kompromituojancia ar kitokia informacija, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokia psichine prievarta.
Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybes ir kitos daiktines, prievolines ar kitos kilmes turtines teises, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verciant nukentejusiji atlikti turtini veiksma ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtine nauda.
Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisetas vertimas suteikti turtine nauda kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichine prievarta. Vertimas suteikti turtine nauda gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentejusiojo supažindinimo budu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtines pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobudžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie butinuma moketi duokle). Butinasis veikos požymis – psichines prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti ivairiais grasinimais prieš nukentejusi ar kita asmeni: 1) panaudoti fizini smurta, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turta, 3) paskelbti kompromituojancia ar kitokia informacija, kurios atskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichines prievartos panaudojimu. Šie psichines prievartos panaudojimo budai istatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvus, todel baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jei panaudojamas bent vienas iš ju. Turto prievartavimo sudetis formali, todel nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentejusiajam pareiškiamos neteisetos turtines pretenzijos su grasinimo turiniu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. balandžio menesi M. A. iš nukentejusiojo R. M. bei liudytojo A. K. sužinojo, kad R. M. 2006-04-24, Gedimino pr. 2/1, prie baro „Prospekto PUB“ sumuše žmogu ir pasišalino iš ivykio vietos. Kadangi tuo metu dirbo policijos pareigunu, M. A., paprašytas nukentejusiojo, Vilniaus miesto 3 PK sužinojo, kad minetas ivykis buvo užregistruotas, taciau ikiteisminis tyrimas nebus atliekamas. Nepaisydamas sužinotu faktu, siekdamas turtines naudos sau, M. A. 2006-04-25 apie 12 val. degalineje „Emsi“, esancioje Laisves pr. 80b, Vilniuje, R. M. ir A. K. melagingai, siekdamas sukelti didesni nerima nukentejusiajam ir sureikšminti savo neteiseta veikla, nurode, jog R. M. bus traukiamas baudžiamojon atsakomyben, nes policijos istaigoje atliekamas ivykio tyrimas. 2006-04-27 apie 13 val. kavineje „Delano“, esancioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, M. A. melagingai nurode nukentejusiajam R. M. ir su juo buvusiam A. K., jog jis, pasinaudodamas savo ryšiais, pasieke, kad tyrimas bus atliktas R. M. naudinga linkme, o 2006-04-29 apie 13 val. šalia parduotuves „Hyper Rimi“, esancios Savanoriu pr. 16, Vilniuje, esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, jau nurode, kad nukentejusysis R. M. nebus traukiamas baudžiamojon atsakomyben, nes jo (M. A.) deka ikiteisminis tyrimas artimiausiu metu bus nutrauktas, tyrimo medžiaga perduota i archyva, taciau nukentejusysis už šias kaltinamojo paslaugas tures sumoketi 10 000 Lt.
M. A. neneigia, jog nukentejusysis R. M. ir jo draugas A. K. kreipesi i ji, prašydami surinkti informacija iš policijos komisariato apie 2006-04-24 ivyki prie baro „Prospekto PUB“. Taciau, M. A. apeliaciniame skunde teigia, jog R. M. už atlikta darba pats pažadejo atlygi 10 000 Lt. Taciau už koki atlikta darba, M. A. nenurodo. Kaip matyti iš byloje esanciu nukentejusiojo R. M. bei liudytojo A. K. parodymu, toks M. A. pažadetas atlikti „darbas“ – tai jo pastangos itakoti policijos veiksmus, kad R. M. atžvilgiu nebutu iškelta baudžiamoji byla. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentejusysis R. M. ir liudytojas A. K. dave analogiškus parodymus ir nurode, kad 2006-04-29 jiems susitikus šalia parduotuves „Hyper Rimi“, esancios Savanoriu pr. 16, Vilniuje, esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje su M. A. šis pasake, jog viska sutvarke taip, kad R. M. niekas negresia ir už tai R. M. jam turi sumoketi 10 000 Lt. Teismas neturi pagrindo netiketi šiais nukentejusiojo ir liudytojo parodymais, kurie yra nuoseklus ir analogiški.
Nors nuteistasis M. A. skunde nurodo, kad jo manymu tarp jo ir R. M. buvo atsirade civiliniai teisiniai santykiai, o, vadovaujantis LR CPK 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta jo teise, taciau, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. A. nesikreipe i teisma civilinio proceso tvarka, kad butu apginti jo pažeisti interesai. Teismas pažymi, jog M. A., nepagristai mano, kad tarp jo ir R. M. buvo sudarytas sandoris. Vadovaujantis LR CK 6.3 str. 1 d. prievoles dalyku gali buti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriu nedraudžia istatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Budamas policijos pareigunu ir dirbdamas teisini darba, M. A. privalejo žinoti, kad iš neteisetu veiksmu teisetas reikalavimas atsirasti negali.
M. A. nepagristai mano, kad jo veiksmai R. M. atžvilgiu galetu užtraukti atsakomybe tik pagal LR BK 294 str. (savavaldžiavimas). Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad vienas iš savavaldžiavimo sudeties objektyviuju požymiu yra neteiseta veika – nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos savavališkas gincijamos arba pripažistamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teises vykdymas. Tikros yra tokios teises, kurios numatytos istatymuose ar kituose teises aktuose ir gali buti ivykdomos valstybinio valdymo, savivaldos ar teisminems institucijoms padedant. Tuo tarpu tariamos teises yra tos, kurias asmuo, sažiningai klysdamas, mano priklausancias jam, nors faktiškai asmuo tokios teises neturi. Byloje nustatyta, kad joks teisinis sandoris tarp M. A. ir R. M. sudarytas nebuvo, R. M. nebuvo skolingas M. A., t. y. M. A. neturejo jokios teises reikalauti iš R. M. gražinti skola. Taigi darytina išvada, kad 2006-04-29 šalia parduotuves „Hyper Rimi“, 2006-05-06 apie 3 val. prie klubo „Pabo Latino“ M. A. išsakytas reikalavimas R. M. (ka patvirtino liudytojas A. K. (t.1, b.l. 22-23) bei liudytojas T. C. (t.1, b.l. 39-40)) del skolos gražinimo nereiške nei tikros, nei tariamos teises igyvendinimo.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas taip pat pagristai pripažino M. A. kaltu, padarius nusikaltima, numatyta LR BK 228 str. 2 d. Pagal BK 228 str. atsako valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaves tarnybine padetimi arba viršijes igaliojimus, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padetimi arba igaliojimu viršijimu; pavojingais padariniais – dideles žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusiu padariniu buvimu.
Piktnaudžiavimas tarnybine padetimi suprantamas kaip valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmu, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir igaliojimus, buvo butini. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas nuosprendyje tinkamai konstatavo, kad M. A., budamas policijos pareigunu, iš R. M. ir A. K. sužinojes, jog galejo buti padaryta nusikalstama veika ir kad netiriamas joks ivykis, nepraneše apie tai policijos istaigai, tuo pažeisdamas LR Policijos istatymo 21 str. 1 d. 2 p. Taikant BK 228 straipsni žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobudžio žala, del kurios nukencia valstybes, tarptautines viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtine padetis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis ju neturtiniams interesams. Kitokio pobudžio žala gali buti pripažistama ir fizine, moraline, organizacine ir kito neturtinio pobudžio žala, padaryta teises ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybems (juridinio asmens reputacijai, valstybes tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavima pagal BK 228 straipsni šia veika padarytoji žala turi buti pripažinta didele. Neturtinio pobudžio žala paprastai pripažistama didele, jeigu ji patiriama del Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintu teisiu ar laisviu pažeidimo, ja sumenkinamas valstybes institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Kaip didele žala paprastai pripažistamas valstybes tarnautoju piktnaudžiavimu padarytas žmogaus konstituciniu teisiu ar laisviu suvaržymas, valstybes institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas ir pan. (LAT nutartys Nr. 2K-622/2004; 2K-512/2004).
Iš bylos duomenu matyti, kad M. A., budamas policijos pareigunu, pasinaudodamas tarnybine padetimi, pažadejo R. M. sužinoti situacija policijos komisariate del ivykio su užsienio pilieciu, kuriame dalyvavo R. M.. M. A. kreipesi i Vilniaus miesto 3 PK Kriminalines policijos Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyreja G. K., siekdamas sužinoti informacija apie R. M. nurodyta ivyki. Už šia informacija veliau iš R. M. papraše atlygio.
Atsižvelgiant i tai, apylinkes teismas 2007-12-04 nuosprendyje pagristai nurode, kad M. A. pažadedamas R. M., jog už atlygi pastarojo atžvilgiu nebus iškelta baudžiamoji byla, iškraipe LR Policijos veiklos istatymo 4 str. numatytas policijos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybes tarnautojo ir policijos pareiguno varda, pakirsdamas visuomenes pasitikejima institucija, nes sudaromas ispudis, kad asmenys, pažeide viešeja tvarka ar istatymo reikalavimus gali išvengti atsakomybes, t.y. tokiais savo veiksmais padare didele neturtinio pobudžio žala valstybei, kuri pasireiške Lietuvos policijos autoriteto sumenkinimu, pagrindiniu veiklos principu iškraipymu bei policijos pareiguno vardo diskreditavimu.
Del A. J. apeliacinio skundo
Nuteistojo A. J. kalte, ivykdžius jam inkriminuota nusikalstama veika, irodyta byloje esanciais jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentejusiojo R. M. parodymais, telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles bei irašu darymo protokolais, kuriuose užfiksuoti A. J. pokalbiai su nukentejusiuoju R. M., kitais nuteistaisiais A. Š., V. K., R. N., liudytojo S. P. parodymais, byloje esanciais vaizdo ir garso irašais.
A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo isitikines, jog M. A. padejo R. M. išvengti baudžiamosios atsakomybes, už ka R. M. pažadejo su M. A. atsiskaityti, todel jo veiksmai turejo buti kvalifikuoti pagal LR BK 294 str. kaip savavaldžiavimas. Vienas iš savavaldžiavimo sudeties objektyviuju požymiu, kaip jau mineta, yra neteiseta veika – nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos savavališkas gincijamos arba pripažistamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teises vykdymas. Tikros yra tokios teises, kurios numatytos istatymuose ar kituose teises aktuose ir gali buti ivykdomos valstybinio valdymo, savivaldos ar teisminems institucijoms padedant. Tuo tarpu tariamos teises yra tos, kurias asmuo, sažiningai klysdamas, mano priklausancias jam, nors faktiškai asmuo tokios teises neturi. Atsižvelgiant i byloje esancius A. J. parodymus, telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles bei irašu darymo protokoluose užfiksuota informacija, darytina išvada, kad A. J. suvoke, jog M. A., budamas policijos pareigunu, padedamas R. M. išvengti baudžiamosios atsakomybes, atliko neteisetus veiksmus, už kuriuos reikalauja atlygio. Neteiseti M. A. veiksmai, negalejo sukelti kokiu nors teisiu ar pareigu R. M.. Nepaisant to, A. J. emesi aktyviu veiksmu, siekdamas, kad R. M. sumoketu pinigus M. A. ir tuo paciu siekdamas naudos sau. Turto prievartavimo nusikaltimo dalykas yra turtine nauda. Iš bylos duomenu matyti, kad A. J. susitare su A. Š., jog 60 proc. išieškotos skolos gražins M. A., o A. J. ir jo draugai pasiims 40 proc. Be to, telefoninio pokalbio tarp V. K. ir A. J. metu užfiksuota, kad A. J. planuoja iš gautos skolos, sumažintos iki 8000 Lt, 5000 Lt atiduoti, o po tukstanti pasiimti sau (t. 1, b.l. 173). Tokiu budu, byloje yra irodyta, kad A. J. sieke turtines naudos sau.
Turto prievartavimo objektyvusis požymis yra vertimas kita asmens perduoti turta nesant tam teiseto pagrindo, panaudojant psichine prievarta. Apylinkes teismas nuosprendyje pagristai nurode, kad psichine prievarta pasireiške tuo, kad A. J. 2006-05-30 apie 11 val., kartu su bendrininkais V. K. ir R. N., atvyko pas R. M. i namus ir reikalavo, kad R. M. perduotu M. A. skirtus 10 000 Lt. A. J. pasake, kad M. A. yra itakingas žmogus ir gali pasitelkti kitus žmones skolai išieškoti. Be to, 2006-06-23 A. J., tesdamas psichologini spaudima, paskambino R. M. ir priekaištavo, kad šis kreipesi i UAB „F. S.“ del pinigu reikalavimo, perspejo R. M., kad tokie dalykai taip nesprendžiami ir nurode niekur nevaikšcioti ir nelandžioti, nes taip sau gerai nedaro, nurode, kad jis viska žino, kur R. M. eina ir ka daro (t. 1, b.l. 167-171). Tokiu budu, akivaizdu, kad toks A. J. atliekamas psichologinis spaudimas R. M. atžvilgiu kele pastarajam nerima, verte ji bijoti, kad nedavus pinigu, jam kils žalingos pasekmes. Turto prievartavimo kvalifikavimui svarbu, kaip faktines bylos aplinkybes suprato nukentejusysis. R. M. nuteistojo A. J. veiksmus suprato kaip neteisetus ir del to kreipesi visu pirma i UAB „F. S.“ Vilniaus regiono vadova S. P. patarimo, veliau i Specialiuju tyrimu tarnyba. R. M. patvirtino, kad del tokiu A. J. veiksmu jis pergyveno ir nerimavo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajam A. J., nepažeide Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu. Atsižvelgdamas i A. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobudi bei laipsni (A. J. padare apysunki nusikaltima nuosavybei), jo vaidmeni nusikalstamos veikos padaryme (A. J. veike kaip tarpininkas, aktyviais veiksmais neteisetai reikalavo iš nukentejusiojo perduoti turta), jo asmenybe (praeityje teistas, teistumas išnykes, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai), apylinkes teismas pagristai skyre A. J. švelniausia BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmes ruši ir nustate tinkama bausmes dydi.
Del R. N. apeliacinio skundo
R. N. kalte, ivykdžius jam inkriminuota nusikalstama veika, irodyta byloje esanciais nukentejusiojo, kitu nuteistuju parodymais, telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles bei irašu darymo protokolais, kuriuose užfiksuoti R. N. pokalbiai su A. J., byloje esanciais vaizdo ir garso irašais, parodymo atpažinti protokolu, kita bylos medžiaga.
Nors, kaip teigia R. N. savo skunde, jis M. A. asmeniškai nepažinojo, taciau iš bylos matyti, kad R. N. žinojo, jog M. A. yra policijos pareigunas, valstybes tarnautojas, todel negalejo nesuprasti, kad M. A., veikdamas kaip policijos pareigunas, mokamu paslaugu teikti neturi teises, juolab reikalauti apmoketi neteisetas paslaugas.
Kaip jau mineta, vienas iš savavaldžiavimo sudeties objektyviuju požymiu yra neteiseta veika – nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos savavališkas gincijamos arba pripažistamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teises vykdymas. Tikros yra tokios teises, kurios numatytos istatymuose ar kituose teises aktuose ir gali buti ivykdomos valstybinio valdymo, savivaldos ar teisminems institucijoms padedant. Tuo tarpu tariamos teises yra tos, kurias asmuo, sažiningai klysdamas, mano priklausancias jam, nors faktiškai asmuo tokios teises neturi.
Iš paties R. N., kito nuteistojo A. J., nukentejusiojo R. M. parodymu seka, kad R. N. 2006-05-30 apie 11 val., kartu su A. J., R. N. mašina atvyko pas R. M. i namus ir reikalavo, kad R. M. perduotu M. A. skirtus 10 000 Lt. Nukentejusysis R. M. parode, kad du jam nepažistami vaikinai, kaip veliau paaiškejo R. N. ir V. K., grasino, jog su juo bus susidorota, jis bus išvežtas i miška, jei per menesi nesurinks pinigu M. A.. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. telefonu taresi su A. J., kaip saugiau paimti pinigus iš R. M., dalyvavo 2006-07-10 susitikime su A. J., A. Š. ir V. K., kur buvo tariamasi kaip geriau paimti pinigus. Iš nuteistojo A. J. parodymu matyti, kad dalis pinigu nuo tariamos skolos M. A. turejo atitekti ir R. N.. Iš šiu duomenu seka, jog žinodamas, kokiais budais buvo iš nukentejusiojo R. M. reikalaujama gražinti skola, su kitais bendrininkais organizuodamas skolos atsiemima, dalyvaudamas aptariant jos atsiemima bei saugumo priemones, suvokdamas, kad jo dalyvavimas darys papildoma neigiama psichologini poveiki nukentejusiajam, žinodamas, kad jam už dalyvavima skolos išreikalavime ir atsiemime taip pat bus atlyginta, R. N. negalejo nesuprasti, kad R. M. neturi jokiu teisetu skoliniu isipareigojimu M. A.. Todel, atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, darytina pagrista išvada, kad R. N. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. sudetis.
Apylinkes teismas pagristai pripažino R. N. atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad nusikaltima jis ivykde veikdamas bendrininku grupeje. Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininku grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria nusikalstama veika daryti, testi ar užbaigti, jei bent du iš ju yra vykdytojai. Pažymetina, kad bendrininkavimo esme ta, jog visi bendrininku grupes nariai, neperžengdami susitarimo ribu, atsako už tuos veiksmus, kuriuos realizavo vykdytojai ar vykdytojas. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. N. kartu su A. J., A. Š. ir V. K. neteisetai, siekdami turtines naudos sau, panaudodami psichine prievarta reikalavo, kad R. M. atiduotu skola M. A., taresi tarpusavyje, derino bendrus veiksmus, vyko i vieta, kur turejo buti paimami pinigai, t.y. veike bendrai.
Del V. K. apeliacinio skundo
Apeliantas skunde nurodo, kad nors BK 181 str. 1 d. sankcijoje bausme, kuri nesusijusi su laisves atemimu, nenumatyta, taciau teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 2 d. 3 p. pagrindu, turejo teise paskirti kitokia bausme. Iš 2007-12-04 nuosprendyje išdestytu aplinkybiu matyti, kad nuosprendyje V. K. vaidmuo iš esmes ivardintas antraeiliu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepripažino lengvinanciomis atsakomybe aplinkybemis to, kad jis turi nuolatine gyvenamaja vieta, dirba, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, nors pagal BK 59 str. 2 d. tokios aplinkybes gali buti laikomos lengvinanciomis atsakomybe. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad LR BK 59 str. 2 d. numato teismo teise, bet ne pareiga, pripažinti kaltininko atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis kitas, 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes. Teismo nuomone, aukšciau nurodytos aplinkybes neparodo mažesnio padarytos veikos ar kaltininko asmenybes pavojingumo, todel apylinkes teismo pagristai nepripažintos V. K. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis. Atsižvelgiant i tai, kad byloje nenustatyta V. K. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, jo atžvilgiu nera pagrindo taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesne, nei numatyta istatymo, bausme.
V. K. kalte, ivykdžius jam inkriminuota nusikalstama veika, irodyta byloje esanciais nukentejusiojo, kitu nuteistuju parodymais, telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles bei irašu darymo protokolais, kuriuose užfiksuoti V. K. pokalbiai su A. J., byloje esanciais vaizdo ir garso irašais, parodymo atpažinti pagal nuotrauka protokolu, kita bylos medžiaga.
Pagal A. J. ir nukentejusiojo R. M. parodymus nustatyta, kad V. K. 2006-05-30 apie 11 val., kartu su bendrininkais A. J. ir R. N., atvyko pas R. M. ir reikalavo, kad šis perduotu M. A. skirtus 10 000 Lt. V. K. pokalbio tarp A. J. ir R. M. metu stovejo šalia, klause R. M., ar pastarasis per menesi atsiskaitys, taip pat nukentejusysis nurode, kad V. K. ji gasdino, sake, jog išveš i miška. Pažymetina, kad šia aplinkybe nukentejusysis tvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taciau kadangi V. K. anksciau nepažinojo, ikiteisminio tyrimo metu konkreciai negalejo nurodyti, kas jam grasino išvežti i miška. Kad tai buvo V. K., nukentejusysis nurode po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas asmens atpažinimas pagal nuotrauka.
Tai, kad V. K. žinojo apie iš nukentejusiojo R. M. reikalaujamus pinigus bei, kad dalis tu pinigu turi atitekti jam paciam, matyti iš telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles bei irašu darymo protokole užfiksuoto 2006-06-25 vykusio telefoninio pokalbio tarp A. J. ir V. K. (t. 1, b.l. 172-174). Iš kitu telefoniniu pokalbiu tarp A. J. ir V. K. matyti, kad jie taresi susitikti, aptarti, kaip saugiau paimti pinigus. V. K. taip pat dalyvavo 2006-07-10 susitikime su A. J., R. N. ir A. Š., kur buvo tariamasi, kaip geriau paimti pinigus, kita diena važiavo kartu su A. J. ir R. N. paimti pinigu. Iš telefoniniu pokalbiu turinio 2006-07-11 tarp A. J. ir V. K. matyti, jog V. K. siulo A. J. elgtis atsargiai, nekalbeti, planuoja kada ir kur V. K. atvažiuoti, kur pastatyti automobili. Remiantis aukšciau išdestytomis aplinkybemis, darytina pagrista išvada, jog su kitais bendrininkais organizuodamas tariamos skolos iš R. M. atsiemima, dalyvaudamas aptariant skolos atsiemima bei saugumo priemones, grasindamas nukentejusiajam, jog neatidavus pinigu, jis gali buti išvežtas i miška, t.y. darydamas psichine prievarta nukentejusiajam, žinodamas, kad jam už dalyvavima skolos išreikalavime ir atsiemime taip pat bus atlyginta, V. K. suprato, kad iš R. M. skolos reikalaujama neteisetai, o M. A. neturi nei tikros, nei tariamos teises i R. M. turta. Todel, atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, darytina pagrista išvada, kad V. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. sudetis.
Apylinkes teismas pagristai pripažino V. K. atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad nusikaltima jis ivykde veikdamas bendrininku grupeje. Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininku grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria nusikalstama veika daryti, testi ar užbaigti, jei bent du iš ju yra vykdytojai. Pažymetina, kad bendrininkavimo esme ta, jog visi bendrininku grupes nariai, neperžengdami susitarimo ribu, atsako už tuos veiksmus, kuriuos realizavo vykdytojai ar vykdytojas. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. kartu su A. J., A. Š. ir R. N. neteisetai, siekdami turtines naudos sau, panaudodami psichine prievarta reikalavo, kad R. M. atiduotu skola M. A., taresi tarpusavyje, derino bendrus veiksmus, vyko i vieta, kur turejo buti paimami pinigai, t.y. veike bendrai.
Del A. Š. gynejo R. Petrecio apeliacinio skundo
A. Š. kalte, ivykdžius jam inkriminuota nusikalstama veika, irodyta byloje esanciais nukentejusiojo, kitu nuteistuju parodymais, telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles bei irašu darymo protokolais ir garso irašais, kita bylos medžiaga. Iš nuteistojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu matyti, kad jis iš pokalbio su A. Š. suprato, jog A. Š. jam turejo atvežti pinigus iš R. M.. Telefonu A. Š. M. A. sake, kad pastarajam bus 60 proc., o A. Š. 40 proc. (t. 2, b.l. 98). Planuojama pinigu perdavima patvirtina telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles bei irašu darymo protokole ir garso iraše užfiksuota informacija (t. 1, b.l. 156-158). Iš A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu matyti, jog jam susitikus su A. Š., šis nurode, kad pažista M. A. bei žino apie tai, kad R. M. sumuše žmogu, o M. A. viska išsprende panaudodamas savo asmeninius pinigus, taciau R. M. atsisake sumoketi už pagalba. Byloje esantys telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles bei irašu darymo protokolai patvirtina, kad A. Š. aktyviai bendravo del pinigu prievartavimo su A. J., telefonu informuodavo M. A. ir A. J. apie naujausius ivykiu pasikeitimus, dalyvavo 2006-07-10 tariantis del bendru veiksmu paimant pinigus iš R. M., žinojo, kad dalis gražintu pinigu priklausys jam.
Visos aukšciau paminetos aplinkybes rodo, kad A. Š. žinojo, jog R. M. neturi jokios teisetos prievoles moketi M. A.. Be to, apylinkes teismas nuosprendyje pagristai nurode, kad A. Š., pats budamas vidaus tarnybos sistemos pareigunu, žinodamas, kad M. A. taip pat yra policijos pareigunas, žinodamas tarp M. A. ir R. M. ivykusio konflikto detales, negalejo nesuprasti, kad M. A. veiksmai buvo neteiseti, o už neteiseta veikima ar neveikima negalejo atsirasti teiseta prievole – skolos gražinimas.
Apylinkes teismas tinkamai kvalifikavo A. Š. padaryta nusikalstama veika su nuoroda i BK 24 str. 6 d., t.y. kaip padejejo. Remiantis minetu straipsniu, padejeju laikomas asmuo, padejes daryti nusikalstama veika bent vienu iš istatyme nurodytu budu: duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliutis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadejes paslepti nusikalteli, nusikalstamos veikos darymo irankius ar priemones, šios veikos pedsakus ar nusikalstamu budu igytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadejes realizuoti iš nusikalstamos veikos igytus ar pagamintus daiktus. Kaip jau mineta, A. Š. veike aktyviais veiksmais, aktyviai del reikalaujamu pinigu bendravo su A. J. bei informuodavo M. A., ispedavo apie R. M. veiksmus tiek viena, tiek kita, t.y. nors pats tiesiogiai nereikalavo pinigu iš nukentejusiojo, taciau savo aktyviais veiksmais palengvino nusikalstamos veikos padaryma, padejo sudaryti situacija, kurios išdavoje pinigu iš R. M. reikalavo kiti bendrininkai. A. Š. veikla teikiant informacija del reikalaujamu pinigu ir duodami patarimai buvo nukreipti i konkretaus nusikaltimo daryma ir sudare realias galimybes veikti kitiems bendrininkams.
Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007-12-04 nuosprendis teisetas ir pagristas, apeliaciniuose skunduose išdestyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apylinkes teismo nuosprendi.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti nuteistuju M. A., A. J., R. N., V. K. ir A. Š. gynejo R. Petrecio apeliacinius skundus.