Vilniaus apygardos teismo nutartis

M. A. manymu, tokie teismo argumentai prieštarauja istatymui ir teismo praktikai. Skunde teigiama, kad užsienietis, kuri sužalojo R. M. i policija su pareiškimu nesikreipe ir ivykis nebuvo registruotas 3PK informacijos registracijos žurnale OV 2 ir ikiteisminio tyrimo žurnale OV1. LR Generalinio prokuroro isakyme Nr. 1-58 „Del ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos ir rekomendaciju patvirtinimo“ 2.4 p. nurodyta, kad ivykis registruojamas, kuomet gaunami skundai, pareiškimai, pranešimai apie nusikalstama veika. Oficialus tyrimas nebuvo atliekamas. Domejimosi ivykiu, kurio tyrimo neatlieka policija ir kuris nera oficialiai tapes policijos tyrimo objektu, negali buti ir piktnaudžiavimu tarnyba dalyku. Šiuo atveju tai laikytina tik policijos darbuotojo etikos pažeidimu, o ne nusikaltimu. Ivykiu registracija nera slaptas dalykas, kuris prieinamas išskirtinai vien policijos darbuotojams. Informacija apie ivykius skelbiama spaudoje, televizijos laidose. Informacija apie nusikaltimus yra viešo pobudžio ir nuo visuomenes nera slepiama. Nuteistasis taip pat teigia, kad del jo veiksmu jokia institucija žalos nepatyre, nes ivykis nebuvo registruotas. Pareigunas negali piktnaudžiauti tarnyba, jeigu institucija, kurioje jis dirba, nera gavusi skundo ir neatlieka jokio tyrimo. Šiuo atveju pareigunas neigijo jokiu pareigybiniu igaliojimu ir todel negalejo piktnaudžiauti. Apeliantas mano, kad jo atlikti veiksmai, negali buti sietini su policijos veiklos principais bendraja prasme. Tokiu budu teismas nepagristai jo veiksmus kvalifikavo, kaip piktnaudžiavima tarnyba.

Taip pat skunde teigiama, kad teismas savo išvados, kad M. A. veike bendrininku grupeje su A. Š. ir A. J., nepagrinde irodymais. To neteige ir kiti nuteistieji. Esantys telefoninio pokalbio irašas rodo, kad susitarimo padaryti turto prievartavima nebuvo.

M. A. nuomone, teismas jo veiksmus privalejo vertinti, kaip savanoriška atsisakyma nuo savavaldžiavimo.

Skunde teigiama, jog nuosprendyje nurodyta, kad 2006 m. gegužes men., naktiniame klube „Style 69", esanciame Gedimino pr. 28, Vilniuje, vyko pokalbiai tarp A. J., M. A. ir A. Š., del psichines prievartos panaudojimo prieš R. M., kad pastarasis perduotu M. A. jo reikalaujamus 10 000 Lt už tai, kad M. A. neva pasinaudojes savo kaip policijos pareiguno tarnybine padetimi ir ryšiais, itakojo policijos tyrimo prieš R. M. nutraukima. Nuteistasis teigia, kad tokio pokalbio buvimo nepatvirtino nei ikiteisminio tyrimo nei teismo metu. M. A. neigia, jog butu dalyvaves susitikimas naktiniame klube „Style 69", esanciame Gedimino pr. 28, Vilniuje ir kalbejes apie psichines prievartos panaudojimo prieš R. M.. A. Š. taip pat nurodo, kad kartu trise, t.y. A. J., A. Š. ir M. A., niekada susitike tuo klausimu nebuvo. Todel, teismo išvada apie neva buta pokalbi, del psichines prievartos panaudojimo prieš R. M., paremta prielaida, kadangi jos nepatvirtina byloje esantys irodymai.

Nuosprendyje nurodyta, kad A. J., veikdamas pagal išankstini susitarima su M. A. ir A. Š., 2006-05-30 apie 11 val. kartu su bendrininkais V. K. ir R. N., atvyko pas R. M., gyvenanti Vilniuje, Šeškines g., kur A. J. neturedamas teiseto pagrindo, atvirai reikalavo, kad R. M. iki 2006-06-30 perduotu M. A. skirtus 10 000 Lt, grasino, kad priešingu atveju R. M. bus išvežtas i miška ir su juo bus susidorota fiziškai. Nuteistojo manymu, tokios teismo išvados nepatvirtina jokie irodymai. A. J. teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu parode, kad atvykes pas R. M. kieme jam pasake, kad jis iš tiesu yra skolingas M. A., kad pastarasis padare ka žadejo ir kad R. M. turetu gražinti pinigus. Taip pat pasake, del ko emesi tarpininkauti. Teisme A. J. teigia nurodes, kad atvykes pas R. M. paaiškino, jog jis negerai elgiasi, jog skola reikia gražinti. Jokiais žodžiais ar veiksmais jam negrasino. V. K. ir R. N. taip pat nenurode, jog R. M. butu kaip nors grasinta. Pats R. M. parode, kad A. J. primygtinai itikinejo atiduoti pinigus M. A., o V. K. labiau gasdino, sake, kad išveš i miška ir panašiai. Teismo metu i A. J. klausima nukentejusysis atsake, kad A. J. negrasino ir negasdino. R. M. nurode, kad A. J. norejo likti geruose santykiuose ir su nukentejusiuoju, ir su M. A.. Liudytojas A. K. tik iš R. M. žino, kad A. J. pasake „žinai kiek ir kam skolingas“, taciau ar kas nors grasino nukentejusiajam ir kuo tai pasireiške, pasakyti negalejo.

Skunde nuteistasis taip pat teigia, jog byloje nera nustatyta, kad jis su kitais kaltinamaisiais butu susitares panaudoti psichini smurta R. M. atžvilgiu, todel, net ir remiantis nukentejusiojo parodymais, kad V. K. gasdino išvežti i miška, jo veiksmai vertintini kaip vykdytojo ekscesas. Taigi, teismo išvados, kad A. J. grasino, jog R. M. bus išvežtas i miška ir su juo susidorota fiziškai, nepatvirtina irodymai, išnagrineti teismo posedyje.

Nuteistojo teigimu, šioje byloje pagrindas reikalauti gražinti skola buvo ankstesni M. A. ir R. M. asmeniniai santykiai. Mano, kad kvalifikuoti jo veiksmus kaip turto prievartavima galima tik tada, jei butu nustatyta, kad jis suvoke, jog reikalauja pinigu neteisetai ir suprato, kad M. A. siekia praturteti svetimo turto saskaita. Mano, kad jo veiksmai atitiktu savavaldžiavimo požymius. A. J. nurodo, jog iš nukentejusiojo suprato, kad jis pripažino skola, taciau gincijo jos dydi, praše duoti laiko skolai sugražinti, norejo skola iforminti teisiškai. A. J. teigia, jog yra dirbes skolu išieškojimo firmoje, todel jam iprasti tokio pobudžio pokalbiai su skolininkais ir nekele jokiu itarimu del pacios skolos fakto. Aplinkybiu, kokiu pagrindu atsirado R. M. skola M. A. jis nesiaiškino. Be to, susitarimas ar sutartis gali buti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Kadangi šiuo atveju skola nebuvo iforminta, kreiptis i antstolius, teisma ar skolu išieškojimo firmas nebuvo pagrindo. Be to, apklaustas teisme nukentejusysis sake, kad A. J. nereikalavo iš jo pinigu, o itikinejo, kad reikia juos gražinti, patvirtino, kad A. J. jam negrasino ir jo negasdino. Byloje nenustatyta, kad A. J. vartojo psichine ar fizine prievarta nukentejusiojo atžvilgiu, nera irodymu apie susitarima su kitais kaltinamaisiais del grasinimu nukentejusiajam, o taip pat nenustatyta, kad nukentejusiojo teisems bei teisetiems interesams butu padaryta didele žala, todel, nuteistojo manymu, jo veiksmuose nera nei turto prievartavimo nei savavaldžiavimo sudeties.

Taip pat A. J. skunde teigia, kad net ir ižvelgus jo veikoje nusikaltimo sudeti ir pripažinus ji kaltu, pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko bausmes ruši (85 paru arešta). Mano, kad teismas, paskirdamas jam bausme, neatsižvelge i aplinkybes, kurios galejo iš esmes paveikti teismo išvadas. Paskyrus jam arešto bausme, A. J. teigia prarasias darbo vieta ir neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio, be to, negales išlaikyti savo vaiko.

Skunde taip pat teigiama, jog V. K. supratimu, nors ir tiesiogiai neivardindamas 2007-12-04 nuosprendyje, apylinkes teismas irodymu laike ir tai, kad V. K. buvo sulaikytas netoli tos vietos, kurioje A. J. buvo perduoti pinigai. Nuteistasis nurodo, jog šia aplinkybe laiko sutapimu, kadangi ši vieta yra šalia Šeškines poliklinikos, kur jam atvykti nurode A. J., kad aptarti statybos reikalus.

V. K. mano, jog apylinkes teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi jo atžvilgiu, vadovavosi tik nukentejusiojo parodymais, prie ju priderindamas kitas bylos aplinkybes, o jo paties parodymu netyre ir nevertino, todel padare neteisingas išvadas.

Skunde pažymima, jog M. A. negalejo A. Š. nurodyti, pasakyti, jog piktnaudžiauja tarnyba, atlieka vienoki ar kitoki nusikaltima, vykdo papirkima ar sukciauja, noredamas neteisetai iš R. M. gauti pinigu. Gynejas mano, kad M. A., atlikdamas galimai sukciavimo veiksmus, pateike A. Š. versija, kad jo veiksmai yra tikrai teiseti, kad jis savo pinigu pagalba sugebejo viska sutvarkyti. Byloje nera jokiu irodymu apie tai, kad A. Š. žinotu, kokiu budu buvo suteikta pagalba R. M., kad M. A. prisipažino daves kyši ar kokiu kitu nusikalstamu budu bandes paveikti pareigunus. M. A. agresyvus elgesys R. M. atžvilgiu galejo tik itikinti, kad jis veikia teisetai, reikalauja savo pinigu, o R. M. M. A. atžvilgiu elgesi nesažiningai. Gynejo teigimu, A. J. A. Š. paminejus apie konflikta tarp R. M. ir M. A., A. Š., nenoredamas, kad tarp, kad ir tolimu pažistamu kiltu konfliktai ir žinodamas sudetinga bei konfliktini, karšta M. A. charakteri, buda, bei kaip pareigunas, suprasdamas, kad pastarasis iš pykcio, nesivaldydamas gali atlikti nusikalstamus – chuliganiškus veiksmus R. M. atžvilgiu, taip pat siekdamas nuo tokiu veiksniu apsaugoti pati M. A., emesi „tarpininko – taikintojo“ veiksmu. A. J. informavo A. Š., jog pats R. M. jam paskambino ir pasake, kad sutinka duoti pinigus. A. Š. iš A. J. veiksmu negalejo suprasti, kad šis vartoja bent kokius nusikalstamus veiksmus, o galvojo, kad šis tik itikineja, kaip kad parašyta nuosprendyje -„itikinamai aiškino, jog skolas reikia gražinti“.

Gynejas nurodo, jog LR BK 24 str. 6 d. apibudina bendrininka, kuris veikia kaip pagalbininkas, taciau tarp bendrininku turi buti susitarimas, t.y. vieninga tycia. Kitas neatsako už tai, del ko nera susitarta, priešingu atveju bus pripažistama atsakomybe be kaltes. A. Š. su A. J. nesitare, kad prieš R. M. butu naudojami neteiseti veiksmai, jis A. J. santykius su R. M. vertino kaip draugiškus. Su V. K., R. N. A. Š. niekada nieko nesitare, o tik buvo supažindinti. A. Š. nurodymas, kad jis pats gali važiuoti paimti pinigu tik patvirtina ir nurodo i tai, kad jo nuomone yra ta, jog viskas vyksta teisetai. Tariamai duodami patarimai kaip išvengti pareigunu yra tik humoro forma pateiktas atsakymas i A. J. baime ir pajuokavima, kad ji gali sulaikyti, nes Rolandas pasikeites, o be to, vis gi siekdamas išvengti skolos mokejimo gali pasitelkti draugus iš saugos tarnybos.

Gynejo teigimu, teismas daugeliu atveju netinkamai vertino byloje esancius irodymus bei netinkamai nustate faktines aplinkybes del ko buvo neteisingai suvokti A. Š. veiksmai ir nustatyta kalte.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras praše nuteistuju M. A., A. J., R. N., V. K. ir A. Š. gynejo R. Petrecio skundus atmesti, nuteistieji A. J., R. N., V. K. ir ju gynejai praše ju skundus patenkinti, nuteistojo M. A. gynejas praše nuteistojo skunda patenkinti, nuteistojo A. Š. gynejas R. Petretis praše jo skunda patenkinti.

Nuteistuju M. A., A. J., V. K., R. N. ir A. Š. gynejo advokato R. Petrecio apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, M. A., A. Š., A. J., V. K., R. N. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai ir paskyre jiems tinkamas bausmes.

Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 1 d., padaryma atsako asmuo, kuris neturedamas teiseto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitu asmenu naudai verte kita asmeni perduoti turta, suteikti turtine teise ar atleisti nuo turtines pareigos arba atlikti kitus turtinio pobudžio veiksmus, arba nuo ju susilaikyti grasindamas prieš nukentejusi ar kita asmeni panaudoti fizini smurta, sunaikinti ar sugadinti jo turta, paskelbti kompromituojancia ar kitokia informacija, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokia psichine prievarta.

Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybes ir kitos daiktines, prievolines ar kitos kilmes turtines teises, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verciant nukentejusiji atlikti turtini veiksma ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtine nauda.

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisetas vertimas suteikti turtine nauda kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichine prievarta. Vertimas suteikti turtine nauda gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentejusiojo supažindinimo budu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtines pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobudžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie butinuma moketi duokle). Butinasis veikos požymis – psichines prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti ivairiais grasinimais prieš nukentejusi ar kita asmeni: 1) panaudoti fizini smurta, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turta, 3) paskelbti kompromituojancia ar kitokia informacija, kurios atskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichines prievartos panaudojimu. Šie psichines prievartos panaudojimo budai istatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvus, todel baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jei panaudojamas bent vienas iš ju. Turto prievartavimo sudetis formali, todel nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentejusiajam pareiškiamos neteisetos turtines pretenzijos su grasinimo turiniu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. balandžio menesi M. A. iš nukentejusiojo R. M. bei liudytojo A. K. sužinojo, kad R. M. 2006-04-24, Gedimino pr. 2/1, prie baro „Prospekto PUB“ sumuše žmogu ir pasišalino iš ivykio vietos. Kadangi tuo metu dirbo policijos pareigunu, M. A., paprašytas nukentejusiojo, Vilniaus miesto 3 PK sužinojo, kad minetas ivykis buvo užregistruotas, taciau ikiteisminis tyrimas nebus atliekamas. Nepaisydamas sužinotu faktu, siekdamas turtines naudos sau, M. A. 2006-04-25 apie 12 val. degalineje „Emsi“, esancioje Laisves pr. 80b, Vilniuje, R. M. ir A. K. melagingai, siekdamas sukelti didesni nerima nukentejusiajam ir sureikšminti savo neteiseta veikla, nurode, jog R. M. bus traukiamas baudžiamojon atsakomyben, nes policijos istaigoje atliekamas ivykio tyrimas. 2006-04-27 apie 13 val. kavineje „Delano“, esancioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, M. A. melagingai nurode nukentejusiajam R. M. ir su juo buvusiam A. K., jog jis, pasinaudodamas savo ryšiais, pasieke, kad tyrimas bus atliktas R. M. naudinga linkme, o 2006-04-29 apie 13 val. šalia parduotuves „Hyper Rimi“, esancios Savanoriu pr. 16, Vilniuje, esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, jau nurode, kad nukentejusysis R. M. nebus traukiamas baudžiamojon atsakomyben, nes jo (M. A.) deka ikiteisminis tyrimas artimiausiu metu bus nutrauktas, tyrimo medžiaga perduota i archyva, taciau nukentejusysis už šias kaltinamojo paslaugas tures sumoketi 10 000 Lt.

M. A. neneigia, jog nukentejusysis R. M. ir jo draugas A. K. kreipesi i ji, prašydami surinkti informacija iš policijos komisariato apie 2006-04-24 ivyki prie baro „Prospekto PUB“. Taciau, M. A. apeliaciniame skunde teigia, jog R. M. už atlikta darba pats pažadejo atlygi 10 000 Lt. Taciau už koki atlikta darba, M. A. nenurodo. Kaip matyti iš byloje esanciu nukentejusiojo R. M. bei liudytojo A. K. parodymu, toks M. A. pažadetas atlikti „darbas“ – tai jo pastangos itakoti policijos veiksmus, kad R. M. atžvilgiu nebutu iškelta baudžiamoji byla. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentejusysis R. M. ir liudytojas A. K. dave analogiškus parodymus ir nurode, kad 2006-04-29 jiems susitikus šalia parduotuves „Hyper Rimi“, esancios Savanoriu pr. 16, Vilniuje, esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje su M. A. šis pasake, jog viska sutvarke taip, kad R. M. niekas negresia ir už tai R. M. jam turi sumoketi 10 000 Lt. Teismas neturi pagrindo netiketi šiais nukentejusiojo ir liudytojo parodymais, kurie yra nuoseklus ir analogiški.

M. A. nepagristai mano, kad jo veiksmai R. M. atžvilgiu galetu užtraukti atsakomybe tik pagal LR BK 294 str. (savavaldžiavimas). Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad vienas iš savavaldžiavimo sudeties objektyviuju požymiu yra neteiseta veika – nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos savavališkas gincijamos arba pripažistamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teises vykdymas. Tikros yra tokios teises, kurios numatytos istatymuose ar kituose teises aktuose ir gali buti ivykdomos valstybinio valdymo, savivaldos ar teisminems institucijoms padedant. Tuo tarpu tariamos teises yra tos, kurias asmuo, sažiningai klysdamas, mano priklausancias jam, nors faktiškai asmuo tokios teises neturi. Byloje nustatyta, kad joks teisinis sandoris tarp M. A. ir R. M. sudarytas nebuvo, R. M. nebuvo skolingas M. A., t. y. M. A. neturejo jokios teises reikalauti iš R. M. gražinti skola. Taigi darytina išvada, kad 2006-04-29 šalia parduotuves „Hyper Rimi“, 2006-05-06 apie 3 val. prie klubo „Pabo Latino“ M. A. išsakytas reikalavimas R. M. (ka patvirtino liudytojas A. K. (t.1, b.l. 22-23) bei liudytojas T. C. (t.1, b.l. 39-40)) del skolos gražinimo nereiške nei tikros, nei tariamos teises igyvendinimo.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas taip pat pagristai pripažino M. A. kaltu, padarius nusikaltima, numatyta LR BK 228 str. 2 d. Pagal BK 228 str. atsako valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaves tarnybine padetimi arba viršijes igaliojimus, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padetimi arba igaliojimu viršijimu; pavojingais padariniais – dideles žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusiu padariniu buvimu.

Piktnaudžiavimas tarnybine padetimi suprantamas kaip valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmu, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir igaliojimus, buvo butini. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas nuosprendyje tinkamai konstatavo, kad M. A., budamas policijos pareigunu, iš R. M. ir A. K. sužinojes, jog galejo buti padaryta nusikalstama veika ir kad netiriamas joks ivykis, nepraneše apie tai policijos istaigai, tuo pažeisdamas LR Policijos istatymo 21 str. 1 d. 2 p. Taikant BK 228 straipsni žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobudžio žala, del kurios nukencia valstybes, tarptautines viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtine padetis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis ju neturtiniams interesams. Kitokio pobudžio žala gali buti pripažistama ir fizine, moraline, organizacine ir kito neturtinio pobudžio žala, padaryta teises ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybems (juridinio asmens reputacijai, valstybes tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavima pagal BK 228 straipsni šia veika padarytoji žala turi buti pripažinta didele. Neturtinio pobudžio žala paprastai pripažistama didele, jeigu ji patiriama del Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintu teisiu ar laisviu pažeidimo, ja sumenkinamas valstybes institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Kaip didele žala paprastai pripažistamas valstybes tarnautoju piktnaudžiavimu padarytas žmogaus konstituciniu teisiu ar laisviu suvaržymas, valstybes institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas ir pan. (LAT nutartys Nr. 2K-622/2004; 2K-512/2004).

Iš bylos duomenu matyti, kad M. A., budamas policijos pareigunu, pasinaudodamas tarnybine padetimi, pažadejo R. M. sužinoti situacija policijos komisariate del ivykio su užsienio pilieciu, kuriame dalyvavo R. M.. M. A. kreipesi i Vilniaus miesto 3 PK Kriminalines policijos Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyreja G. K., siekdamas sužinoti informacija apie R. M. nurodyta ivyki. Už šia informacija veliau iš R. M. papraše atlygio.

Atsižvelgiant i tai, apylinkes teismas 2007-12-04 nuosprendyje pagristai nurode, kad M. A. pažadedamas R. M., jog už atlygi pastarojo atžvilgiu nebus iškelta baudžiamoji byla, iškraipe LR Policijos veiklos istatymo 4 str. numatytas policijos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybes tarnautojo ir policijos pareiguno varda, pakirsdamas visuomenes pasitikejima institucija, nes sudaromas ispudis, kad asmenys, pažeide viešeja tvarka ar istatymo reikalavimus gali išvengti atsakomybes, t.y. tokiais savo veiksmais padare didele neturtinio pobudžio žala valstybei, kuri pasireiške Lietuvos policijos autoriteto sumenkinimu, pagrindiniu veiklos principu iškraipymu bei policijos pareiguno vardo diskreditavimu.