Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. K. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį, kuria G. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje; Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį, kuria G. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje; To paties teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį, kuria G. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

2. Gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje metu G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis buvo keičiama : Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis; Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

4. G. K., kiek įmanoma suprasti iš jo skundo, prašo panaikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Jis skunde dėsto, kad priverčiamoji medicinos priemonė jam yra taikoma nepagrįstai, kartu skunde dėsto aplinkybes apie netinkamas gyvenimo sąlygas įstaigoje, analizuoja santykius su kitais pacientais bei personalu, aptaria susirašinėjimus su telekomunikacijų bendrove, pasisako tarptautiniais aktualiais klausimais bei kitais klausimais visiškai nesusijusiais su nagrinėjama byla.

5. Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras- skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Iš skundo turinio galima suprasti, kad G. K. prašo dar kartą peržiūrėti jo bylą ir priimti naują sprendimą – kokį sprendimą, jis skunde nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tokiu aspektu manydamas, kad G. K. skundu prašo panaikinti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ar pratęsti jos terminą tai kaip yra nutarta skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį su tokiu reikalavimu neturi pagrindo sutikti ir pritaria Panevėžio apylinkės teismo išvadai, kad G. K. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis ar priverstinį gydymą jam išvis panaikinti. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai, savo išvadas motyvavo ir pagrįstai nustatė, kad G. K. gydymas tomis sąlygomis kurioms šiuo metu vykdomas yra būtinas.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Iš bylos matyti, kad G. K. buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, šia liga jis serga jau daug metų. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo G. K. pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 9 d. medicininės apžiūros išvada Nr. 128, kurioje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu G. K. psichikos būklė išlieka gerėjanti bet nepakankamai stabili, jis komisijos metu įsitempęs, nerimastingas; afektas blankus, monotoniškas; mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, klinikiniame vaizde dominuoja endogeninės kilmės negatyvi simptomatika, afektiniai svyravimai, padidintas nervinis dirglumas, ryškūs mąstymo sutrikimai pagal formą, todėl Komisija rekomendavo pratęsti G. K. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2-4 b. l.). Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados pagrįstumo nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti ar jais abejoti, išvada yra pateikta trijų komisijos narių, kurie turi specialių žinių įvertinti G. K. ligos kontrolės pokyčius.

10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Tuo tarpu panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tik tuo atveju, jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jam tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju skunde G. K. išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš bylos matyti, kad G. K. savo ligos nepripažįsta, gydomas ambulatoriškai vaistų nevartojo, pas gydytojus nesilankė, jų į namus neįsileido. Visa tai lėmė, kad, paūmėjus ligai, jis padarė nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad G. K. gydomas stacionare skiriamus medikamentus vartoja, gydymui neprieštarauja, tačiau socialinių ryšių su niekuo nepalaiko, daugiausia laiko praleidžia gulėdamas lovoje. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad G. K. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas jam išties buvo pratęstas pagrįstai.

12. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad G. K. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ar priverčiamosios medicinos priemonės jam panaikinimas kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant G. K. ambulatoriškai be jokios jo priežiūros iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra reikalingas ir būtinas. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. K. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.