Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. J. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. J. į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 49).

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 33-37).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos D. G. ir jos atstovo advokato padėjėjo Jono Leonavičiaus paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėja D. G. ir suinteresuotas asmuo R. J. yra V. J. ir V. J. vaikai (b. l. 16-20). V. J. ir V. J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)(b. l. 14-15). (duomenys neskelbtini) sutartimi V. J. nusipirko dvejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini)(b. l. 22). Įsigyto nekilnojamojo turto adresas pakeistas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V1E-119 – iš adreso (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini)(b. l. 11). V. J. mirė (duomenys neskelbtini), V. J. – (duomenys neskelbtini)(b. l. 8-9). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos 2017 m. liepos 17 d. pažyma Nr. (2017-193-PD)-27 nustatyta, kad V. J. 1982 m. gegužės 27 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)(b. l. 10). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. IG-32 nustatyta, kad V. J. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau faktiškai gyveno su žmona V. J. ir vedė bendrą ūkį (b. l. 11). Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro notarės Vidos Bietkienės 2017 m. liepos 17 d. liudijimu nustatyta, kad po V. J. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 12-13), 2017 m. liepos 13 d. liudijimu nustatyta, kad po V. J. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė D. G. (b. l. 23). 2017 m. liepos 17 d. palikimo atsisakymo pareiškimu R. J., mirus jo motinai V. J., atsisakė nuo jam pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies (b. l. 21). Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jos motina V. J. po savo sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) mirties rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, ką patvirtina byloje pateiktos atsiskaitymo knygelių kopijos (b. l. 24-27).

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1-5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo V. J. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė V. J. (įstatyminis įpėdinis) priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes turtu (butu ir žemės sklypu) naudojosi, jį tvarkė ir valdė, mokėjo už valdomą turtą mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Palikėjo V. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos D. G. motina V. J., (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui (pareiškėjos tėvui) V. J., palikėjo palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, o duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.