Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto Z. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarimo, kuriuo Z. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 6000 (šešių tūkstančių) Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G. nubaustas už tai, kad būdamas Z. G. įmonės savininkas – darbdaviui atstovaujantis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą šioje įmonėje, susitaręs dėl darbo užmokesčio, darbo laiko bei darbo atlikimo tvarkos, leido dirbti V. K. nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2013 m. sausio 21 d., o M. K. nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 8 d. Z. G. firmos naudai (duomenys neskelbtini), nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, neišdavęs jiems tapatybę patvirtinančių dokumentų, apie darbuotojų priėmimą neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio padalinio, nelegaliai.

Be to, skundžiamame nutarime teismas nurodė, kad išvadą dėl jo padaryto pažeidimo grindžia: jo paaiškinimu, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo paaiškinimu, liudytojo parodymais, fotonuotraukomis ir kita byloje esančia medžiaga. Apelianto manymu, teismas tik išvardino jo ištirtus įrodymus, tačiau nutarime nėra vientisos įrodymų analizės, kuri duotų pagrindą suprasti, kokios konkrečiai išvardintuose paaiškinimuose ar dokumentuose nurodytos aplinkybės teismui davė pagrindą išvadai apie darbo sutarties santykių buvimą tarp jo ir V. K. bei M. K., ir tai gerokai varžo jo, kaip apelianto, galimybę teikti argumentus.

Teismas skundžiamame nutarime taip pat nurodė, kad „fotonuotraukose 2013-02-08 nufotografuotas asmuo yra M. K., o iš tarnybinio pranešimo matyti, kad M. K. rasti nepavyko, jis yra asocialus, be pastovios gyvenamosios vietos, valkataujantis“. Mano, kad visapusiškai ir objektyviai administracinė byla negalėjo būti išnagrinėta neapklausus šio asmens. Jam nežinoma, kaip ir kada (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ieškojo M. K., tačiau jis jį mato labai dažnai ir toje pat vietoje - prie miesto seniūnijos. Kai teismas posėdžio metu pagarsino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinį pranešimą, tęsė ir baigė administracinės bylos nagrinėjimą, jau kitą dieną jis ne tik pamatė, bet ir užkalbino M. K. bei pasiteiravo, kodėl jis neatvyko į teismo posėdį. M. K. jam atsakė, kad apie jokį teismo posėdį nežino, o kai užklausė dėl jo nufotografavimo žiemą prie (duomenys neskelbtini) namo ir jo rašyto paaiškinimo Valstybinei darbo inspekcijai, M. K. paaiškino, kad žiemą valyti (duomenys neskelbtini) gatvę seniūnija pasiuntė jo draugus, o kad būtų greičiau, jis draugams atėjo padėti susitvarkyti su pavestu darbu. Kai kažkas jį nufotografavo, jie buvo trise, tačiau vyriškis tik jam vienam liepė įsėsti į lengvąjį automobilį, padavė Valstybinės darbo inspekcijos paaiškinimo blanką, diktavo tekstą, kurį liepė rašyti ir pasirašyti. Toks M. K. pasakojimas jį šokiravo, o dabar yra dar labiau įsitikinęs, kad jo apklausa teisme visapusiškam ir objektyviam bylos ištyrimui buvo būtina, tačiau jo kaltę turinti įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tokių veiksmų nesiėmė. Susipažinęs su institucijos pateikta medžiaga, atkreipė dėmesį į tai, kad M. K. nufotografuotas vilkintis tokią pat liemenę, kokią paprastai vilki seniūnijos siunčiami dirbti darbininkai. Ši aplinkybė svarbi dviem aspektais; ji patvirtina M. K. nurodytas jam aplinkybes ir patvirtina jo paaiškinimą, jog jis jokiems darbams M. K. nesamdė.

Mano, kad nagrinėjamu atveju, institucija nepateikė nenuginčijamų jo kaltės įrodymų ir teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl nelegalaus V. K. ir M. K. įdarbinimo.

Teismui jis nurodė, kad per dvylika įmonės veiklos metų, buvo sudarytos net 55 darbo sutartys, buvo laikotarpiai, kai įmonėje dirbo net 23 darbuotojai, tačiau įmonė niekada neturėjo kiemsargio ar teritorijos valytojo pareigybės. Be to, įmonė, dalyvaudama darbo vietos rėmimo programoje, neturėjo jokio intereso priimti į darbą nelegalaus darbuotojo ir su juo dalintis savo uždarbiu, nes įdarbintam asmeniui pagal programą yra skiriamas finansavimas ir mokamas atlyginimas, atlyginimas mokamas ir darbuotoją apmokančiam asmeniui, todėl įmonė dėl įdarbinto asmens nepatiria jokių nuostolių. Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektorius J. L. teisme paaiškino, kad į skyrių 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi V. K. ir nurodė, kad dirbo pas Z. G. ir jis jam nesumokėjo atlyginimo už 4 dienas. 2013-01-01 (taip nurodyta 2013-05-03 nutarime) V. K. savo vietoje sutiko dirbantį kitą žmogų, iš kurio sužinojo, kad jam per dieną mokės po 5 Lt. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai namą (duomenys neskelbtini), pradėjo stebėti ir 2013 m. vasario 8 d. rado dirbantį M. K., jį nufotografavo, paėmė paaiškinimą.

Be to, 2013 m. vasario 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) tas pats pareigūnas J. L. nurodė, kad jis (apeliantas) V. K. leido dirbti nuo 2012-12-08 iki 2013-01-21, o M. K. nuo 2013-02-05 iki 2013-02-08, tačiau šie duomenys yra iš V. K. ir M. K. „paaiškinimų“ ir jokiais kitais objektyviais duomenimis nepagrįsti. Institucija dėl tariamo jo pažeidimo nesurinko ir teismui nepateikė nenuginčijamų įrodymų. Liudytojų paaiškinimai neišsamūs, netikslūs, surašyti taip, kad juos galima įvairiai interpretuoti, o parodymai teisme - posėdžio protokole skiriasi nuo anksčiau duotųjų bei užfiksuotų posėdžio garso įraše.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo yra numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai Z. G. pripažino padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, jo kaltę patvirtina visuma administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų.

Nors Z. G. tiek paaiškinime, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini) yra miesto teritorijoje, kurią prižiūri seniūnija, tačiau šis paaiškinimas nepaneigia to, kad įmonei buvo reikalingas kiemsargis, kuris prižiūrėtų įmonės vidinį kiemą. Skunde Z. G. taip pat nurodė, kad kiemsargio niekada neieškojo, tačiau tokį jo teiginį paneigia, V. K. (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus rekomendacija įsidarbinti, kurioje pažymėta, kad V. K. 2012-12-07 pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje kiemsargio pareigoms užimti. Šiuos įrodymus taip pat patvirtina V. K. 2013-01-21 prašyme, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad buvo registruotas darbo biržoje ir ten jam pasiūlė darbą (duomenys neskelbtini), pas Z. G., kiemsargiu. Z. G. jam pasakė, kad ateitų antradienį ir už 70 Lt per savaitę galės valyti teritoriją nuo sniego. Šias liudytojo V. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir paties Z. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis V. K. davė kastuvą, kad aprodė teritoriją, kad (duomenys neskelbtini) nerodė, nes pradžioje būtų dirbęs kaip mokinys. Dėl šių paminėtų aplinkybių, teismas atmeta Z. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis siekė V. K. įdarbinti (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo abejoti V. K. prašyme ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kurie yra iš esmės nuoseklūs, juos patvirtina nelegalaus tyrimo akte užfiksuoti duomenys, M. K. nuotraukos ir 2013-02-08 paaiškinimas.

Nors apeliaciniame skunde Z. G. nurodo, kad mano, jog visapusiškai ir objektyviai administracinė byla negalėjo būti išnagrinėta neapklausus M. K., tačiau iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad Z. G. neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjam be liudytojo M. K. (53 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas ėmėsi pakankamų priemonių užtikrinti liudytojo M. K. dalyvavimą procese, o šio liudytojo nedalyvavimas teismo posėdyje neturėjo esminės reikšmės sprendžiant Z. G. administracinės atsakomybės klausimą. Teismas neturi pagrindo tikėti Z. G. apeliaciniame skunde išdėstytomis ir neva M. K. jam pasakotomis tiriamo įvykio aplinkybėmis, kadangi jų nepatvirtina jokie bylos duomenys, ir šie argumentai vertintini kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. K., M. K. ar vyriausiasis darbo inspektorius J. L. turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti ar nubausti Z. G., tokių aplinkybių nenurodė ir pats Z. G.. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti M. K. ir V. K. paaiškinimuose, bei nelegalaus darbo tyrimo akte nustatytomis aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys, neabejotinai patvirtina, kad Z. G. būdamas Z. G. įmonės savininkas, ir darbdavys M. K. ir V. K. atžvilgiu, susitarė dėl darbo užmokesčio, darbo laiko bei darbo atlikimo tvarkos ir leido dirbti V. K. nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2013 m. sausio 21 d., ir M. K. nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 8 d. Z. G. firmos naudai (duomenys neskelbtini), nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, neišdavęs jiems tapatybę patvirtinančių dokumentų, apie darbuotojų priėmimą neinformavęs VSDFV teritorinio padalinio. Teismo vertinimu šiuose veiksmuose yra visi nelegalaus darbo, apibrėžto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje, požymiai. Byloje nustatyta, kad darbas buvo dirbamas Z. G. ir V. K., bei M. K. susitarus, buvo dirbama kiemsargio pareigose, tiek M. K., tiek V. K. pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, už darbą jiems buvo atlyginta, taip pat buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių ir apie V. K. ir M. K. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad Z. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymių visuma ir Z. G. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu už dviejų darbuotojų nelegalų darbą.

Tai, kad nutarime nurodyta, jog V. K. dirbo iki 213-01-01, laikytina technine klaida, kadangi iš V. K. paaiškinimo ir duotų parodymų, bei kitų bylos duomenų, matyti, kad V. K. nelegaliai dirbo iki 2013-01-21. Tai, kad V. K. apie nelegalų įsidarbinimą nepranešė darbo biržai ir mokesčių inspekcijai, nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nesusiję su nagrinėjama byla.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. gegužės 3 d. nutarimą Z. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, objektyviai ir nešališkai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, todėl skundžiamo nutarimo naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Z. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.