- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 2-645-322/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00314-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“ ( toliau - AB Kelmės melioracija) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 8560,82 Eur skolos ir 273,45 Eur delspinigių ryšium su nuomos mokesčio už naudojamą valstybinę žemę nemokėjimu. Ieškinyje nurodoma, kad Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2015m. gegužės 18d. ir 2016 m. gegužės 26d. sprendimais nustatyti žemės mokesčio tarifai( 2,4 ir 3,15) ir žemės mokesčio rinkimo terminai. Šie sprendimai buvo paskelbti teisės aktų registre, atsakovas turėjo žinoti apie žemės mokesčio tarifus, mokėjimo terminus, be to, atsakovas buvo informuotas, išsiunčiant jam pranešimą ir deklaraciją paštu, tačiau atsakovas žemės mokesčio nesumokėjo. Atsakovas (duomenys neskelbtini), naudoja keturis žemės sklypus, bendro 6,79 ha ploto, nors žemės nuomos sutartys nesudarytos, bet mokestis turi būti mokamas ir padidintu tarifu, o už 2015-2016 metus atsakovas mokesčio nemokėjo dėl ko paskaičiuoti ir delspinigiai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2009m. gegužės 28d. Kelmės rajono savivaldybės taryba sprendimu patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, po detaliojo plano patvirtinimo teisę naudotis žemės sklypu įgijo keli juridiniai asmenys, o ne vien AB „Kelmės melioracija“. 2009 m. lapkričio 30d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-6297 žemės nuomos sutartis su AB „Kelmės melioracija“ nutraukta. Ar „Kelmės melioracija“ nesinaudoja valstybės žeme daugiau nei reikia pastatų priežiūrai ir eksploatacijai, tai, kad AB „Kelmės melioracija“ nekilnojamieji statiniai yra valstybinėje žemėje, savivaldybei nesuteikia teisės reikalauti nuomos daugiau nei reikia nekilnojamojo turto eksploatacijai ir mokėti žemės nuomos mokesčio. Žemės sklypais, už kuriuos prašoma priteisti žemės mokestį, be atsakovo naudojasi ir kiti naudotojai: UAB „Kelmės autobusų parkas“, UAB „Kelmės vanduo“, VĮ ESO. Teritorija praeina vandentiekio , fekalinės trasos ir lietaus kanalizacijos trasos, elektros oro linijos. AB „Kelmės melioracija“ buvo pateikusi prašymus sudaryti žemės nuomos sutartis, tačiau iš nacionalinės žemės tarnybos gavo atsakymą, kuriame nurodyta per 15dienų pateikti būtinus dokumentus, tačiau AB „Kelmės melioracija“ reikalaujamų dokumentų pateikti negalėjo, kadangi Valstybės įmonė registrų centras davė neigiamus atsakymus dėl AB „Kelmės melioracija“ priklausančių nekilnojamųjų daiktų, stovinčių valstybinėje žemėje, įrašymo į nekilnojamojo turto registrą. Tokiu būdu naudojamos žemės nuomos sutartys nesudarytos ne dėl AB „Kelmės melioracija“ kaltės. Be to, tarifas, kuriuo paskaičiuotas žemės mokestis atsakovui neatitinka tarifo, skaičiuotino žemės plotams, kuriems sudaryti detalieji planai. AB „Kelmės melioracija“ ne kartą kreipėsi į rajono savivaldybę dėl žemės mokesčio sumažinimo, atidėjimo, tačiau gaudavo neigiamus atsakymus, todėl 2015 metais kreipėsi į savivaldybę atsisakydama žemės.
Trečiasis asmuo nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius pateikė atsiliepimą, su ieškiniu sutinka, nurodo, kad atsakovas, nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarčių, naudojasi kitos paskirties valstybinės žemės sklypais nuosavybės teise valdomiems statiniams naudoti. 2016m. lapkričio 11d. atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių su prašymais išnuomoti naudojamus žemės sklypus, tačiau nustačius trūkumus atsakovas buvo informuotas apie būtinybę trūkumus ištaisyti, vienok pakartotinių prašymų nebuvo gauta. Nors žemės nuomos sutartys nėra sudarytos, bet naudojimosi žemės sklypais mokestis yra skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašo tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas AB „Kelmės melioracija“ naudojasi kitos paskirties valstybinės žemės sklypais: ( susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdo) 0,5684 ha žemės sklypu( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ), esančiu (duomenys neskelbtini); ( pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo) 4,3672 ha žemės sklypu( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); ( pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo) 0,7161 ha dalimi 1,5240 ha žemės sklypo( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) ir ( susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdo) 1,1304 ha ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) , esančiu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas šiais žemės sklypais naudojasi atsakovo valdomiems statiniams eksploatuoti ir naudoti, tačiau žemės nuomos sutartys nėra sudarytos, maža to, atsakovas už naudojamą žemę nemoka nuomos mokesčio. Kaip matosi iš trečiojo asmens teismui pateiktų rašytinių įrodymų( b.l.84,85), 2016m. kovo 29d. bei 2016m. spalio 6d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius( toliau - NŽT Kelmės skyrius), atstovaudamas valstybės interesus, informavo atsakovą, kad atsakovas naudoja savo reikmėm valstybinę žemę, tačiau žemės nuomos sutartys nesudarytos, žemės nuomos mokestis nemokamas, atsakovui iki 2016m. spalio 31d. buvo pasiūlyta NŽT Kelmės skyriui pateikti prašymus sudaryti naujas žemės nuomos sutartis ir pateikti reikiamus dokumentus. Be to, 2016m. lapkričio 10d. NŽT Kelmės skyrius atliko visų atsakovo naudojamų valstybinės žemės sklypų naudojimo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktus, kuriais užfiksuota faktai, kad atsakovas tikrai naudojasi valstybės žeme( kai kuriuose yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys pastatai, kitų pastatų( statinių) įteisinimo procedūra nebaigta, nuosavybės teisės neįregistruotos, objektų statusas „formuojamas“. Atsakovo atstovas yra pasirašęs visuose patikrinimo aktuose, taip patvirtindamas žemės sklypų naudojimą. Teismui yra pateiktas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Detalusis planas( b.l.53), kuris suderintas visų žemės naudotojų, tame tarpe ir atsakovo atstovo A. J. parašais ir antspaudais, kas taip pat patvirtina faktą, kad atsakovas naudoja valstybinę žemę (plane nurodyto ploto)savo reikmėms. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovas 2016m. lapkričio 10d. pateikė prašymus NŽT Kelmės skyriui išnuomoti maksimaliam laikotarpiui: 0, 5684 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 1,1304 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 4,3672 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,7161 ha žemės sklypą iš bendro 1,524 ha sklypo (duomenys neskelbtini) ( b.l.86-97), kas vėlgi patvirtina, kad atsakovas būtent tokio ploto žemės sklypus ir naudoja. 2016m. lapkričio 26d. NŽT Kelmės skyrius, išnagrinėjęs AB „Kelmės melioracija“ prašymus dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka - Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m. kovo 9d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojimosi kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 34 punktu nurodė AB „Kelmės melioracija“ kuo skubiau užbaigti inžinerinių statinių - kiemo aikštelių suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre, procedūrą( b.l.98). Atitinkamai 2016m. gruodžio 14d. ir 2017m. kovo 24d. pranešimais NŽT Kelmės skyrius dar kartą priminė AB „Kelmės melioracija“ pareigą sumokėti žemės nuomos mokestį už statinių eksploatacijai naudojamus valstybinės žemės sklypus ir iki 2017m. balandžio 14d. pateikti visus reikalingus dokumentus bei atvykti sudaryti naujas valstybinės žemės nuomos sutartis( b.l.101).
Atsakovas mokesčių už naudojamą valstybės žemę nesumokėjo ir nuomos sutarčių nesudarė iki šiol. Kaip matosi iš trečiojo asmens atsiliepimo, parengti valstybinės žemės nuomos sutarčių projektai, vienok iki šiol atsakovo nepasirašyti ir nuomos sutartys nesudarytos. Atsakovo atstovas nesutikimą su ieškiniu iš esmės argumentavo tuo, kad AB „Kelmės melioracija“ naudojamų žemės sklypų plotas yra mažesnis, nes minėtais žemės sklypais naudojasi ir kitos organizacijos: AB „Kelmės autobusų parkas“, UAB „Kelmės vanduo“ ir kt., teritorija praeina vandentiekio , fekalinės trasos ir lietaus kanalizacijos trasos. Taipogi atsakovo atstovas nurodo, kad AB „Kelmės melioracija“ negali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarčių, kadangi Valstybės įmonė registrų centras davė neigiamus atsakymus dėl AB „Kelmės melioracija“ priklausančių nekilnojamųjų daiktų, stovinčių valstybinėje žemėje, įrašymo į nekilnojamojo turto registrą( atstovas prie atsiliepimo pateikė teismui jo teiginius patvirtinančius rašytinius įrodymus - Valstybės įmonės registrų centro sprendimus( b.l.23,24), kito pobūdžio raštus ir prašymu). Dėl atsakovo atstovo teiginių, kad atsakovas naudoja mažesnį žemės plotą nei tą, už kurį paskaičiuotas žemės nuomos mokestis, teismas pasisakė, kuomet aptarė NŽT Kelmės skyriaus atliktus atsakovo naudojamos žemės patikrinimo aktus ir kitus rašytinius įrodymus iš kurių akivaizdu, kad atsakovo atstovas iš esmės sutiko su naudojamų sklypų plotu( pasirašė patikrinimų aktuose, bei Detaliajame plane), ketina žemę iš valstybės nuomoti ir niekada neginčijo ploto dydžio. Dėl argumentų, kad nuomos sutartys nesudarytos , nes VĮ Registrų centras neįregistruoja valstybinėje žemėje esančių atsakovui priklausančių statinių, pažymėtina, kad VĮ Registrų centras sprendimai, kuriais atmestas AB „Kelmės melioracija“ prašymas įrašyti nekilnojamųjų daiktų – estakados, kiemo aikštelės, kadastro duomenis, adresu (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė privalomo statybą leidžiančių dokumentų - yra datuoti 2012 m. gegužės 14d., akivaizdu, kad atsakovo atstovas po to naujų prašymų nepateikė, taigi statiniai nėra įregistruoti, dėl to užkertamas kelias ir valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymui. Tik paties atsakovo( jo atstovo) pareiga yra pasirūpinti valstybinėje žemėje stovinčių, atsakovui priklausančių statinių, teisine registracija. Taigi atsakovo atstovo nurodomi argumentai, dėl kurių ieškinys turėtų būti atmestas, nėra pakankami nei pagrįsti. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisinius santykius lemia tai, kad šių santykių objektas yra valstybinė žemė, kurios socialinė paskirtis - teikti visuomeninę naudą. Kadangi su atsakovu nėra sudarytos naudojamų žemės sklypų valstybinės žemės nuomos sutartys, naudojimosi žemės sklypu mokestis skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir padidintais tarifais.
Kelmės rajono savivaldybės taryba 2015m. gegužės 18d. sprendimu Nr. T-102( E) „ Dėl žemės ir žemės nuomos mokesčio 2015 metais“ ( b.l.34) nusprendė nustatyti valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifus. Pagal šio sprendimo 1.3 punktą komercinės paskirties žemei nustatytas 1,6 procento žemės vertės tarifas, kuris pagal 1.3.1 punktą didinamas 50 procentų žemės naudotojams, kurie nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių ir nėra įregistravę valstybės įmonėje Registrų centre( taigi žemės mokesčio tarifas yra 2,4 procento žemės vertės). Atitinkamai 2016m. gegužės 26d. sprendimu Nr. T-161( E) „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2016 metais“ ( b.l.36) taryba 1.3 punktu nusprendė už naudojamą valstybinę žemę, jei valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaryta ir nustatyta tvarka nėra įregistruota valstybės įmonėje registrų centre – kitos paskirties sklypams gyvenamųjų teritorijų žemėje (naudojimo būdo kodu 315) nustatyti 3,15 procentų tarifą, o pramonės ir sandėliavimo žemės turto grupei priskirtiems žemės sklypams( naudojimo būdo kodu 316,318,323,332,333) - 2,7 procentų tarifą. Kaip matosi iš ieškovo pateiktos žemės mokesčio skaičiuoklės( b.l.54), vadovaujantis tarybos sprendimais nustatytais tarifais atsakovui už naudojamus žemės sklypus už 2015 metus paskaičiuotas 4002,62 Eur mokestis, o už 2016 metus - 5179,05 Eur. Taigi deklaracija( b.l.5), įpareigojanti atsakovą kaip valstybinės žemės naudotoją iki 2016m. lapkričio 15d. sumokėti žemės nuomos mokestį pateikta bendrai 8560,82 Eur sumai, iš kurių 5179,05 Eur yra žemės nuomos mokestis už 2016 metus ir 3,381,77 Eur žemės nuomos mokesčio skola už 2015 metus( iš paskaičiuoto 4002,82 Eur išminusavus 620,85 Eur permoką pagal ankstesnį atsakovo mokėjimą). Taip pat už žemės nuomos mokesčio nepriemoką atsakovui paskaičiuoti delspinigiai 273,45 Eur( b.l.6), taigi bendra skola sudaro 8724,48 Eur. Dėl žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pažymėtina, kad žemės mokesčio tarifai, kaip anksčiau minėta, yra patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimais, o sprendimai yra galiojantys ir nepanaikinti. Ieškinys pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Atsakovui nesumokėjus žemės nuomos mokesčių, ieškovas paskaičiavo ir prašė priteisti iš atsakovo 273,45 Eur delspinigių( b.l.6).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti m praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškovas įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis 265,03 Eur( 8834,27x3 %) bei pašto išlaidos 5,26 Eur, viso 270,29 Eur priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybei, įmonės kodas 188768730, 8560,82 Eur( aštuonis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų 82 euro centus) žemės nuomos mokesčio, 273, 45 Eur( du šimtus septyniasdešimt tris eurus 45 euro centus) delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017m. balandžio 6d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 270,29 Eur( du šimtus septyniasdešimt eurų 29 euro centus ) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.