Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo

Iš ieškovės, jos atstovo paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys vaikų neturi, termino susitaikyti nepageidavo. Teismas termino susitaikymui neskyrė nustatęs, kad šalys kartu negyvena. Ieškovė prašo nutraukti santuoką, pripažįstant, kad ji nutrūko dėl atsakovo kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30 straipsniai, 3.35 – 3.36 straipsniai, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis ir 3.100 straipsnis. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Santuokos iširimu kaltinamas sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, paneigiančių jo kaltę arba rodančių ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė atsakovo nuolatiniu girtavimu ir psichologiniu smurtu prieš ją. Šias aplinkybes įrodinėjo teismui pateiktu pranešimu pavojų patiriančiam asmeniui apie 2024 m. rugpjūčio 23 d. atsakovui išduotą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis nesiejamas su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, jį skiriant nukentėjęs asmuo neprivalo įrodyti patiriamo smurto, jis skirtas tik užkardyti galimam nusikaltimui. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, orderis yra skiriamas siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas. Taigi, šio orderio paskyrimas nesuponuoja, kad prieš ieškovę iš tiesų kada nors buvo panaudotas smurtas, orderis išduotas pagal ieškovės vienašališkai pateiktą ir nepatikrintą informaciją. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodomas aplinkybes apie atsakovo girtavimą ar naudojamą psichologinį smurtą, byloje nėra. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 straipsnis). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais. Teismo vertinimu vien apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimas atsakovui nelaikytinas pakankamu įrodymu, kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir tokiu būdu yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nors ieškovė nurodė, jog atsakovui buvo lojali ir dėjo pastangas santuokai išsaugoti, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra. Ieškovė netgi konkrečiai neįvardijo veiksmų, kuriuos ji atliko siekdama išsaugoti santuoką. Tokiu būdu teismas, objektyviai vertindamas visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog dėl šalių šeimos išsirimo yra kaltas tik vienas iš sutuoktinių. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl šiuo atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju, vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi. Tenkintinas ieškovės prašymas dėl pavardės ir santuoką nutraukus ieškovei paliktina pavardė – J, atsakovui paliktina pavardė – J (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Šalys yra darbingo amžiaus ir išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

Santuokos nutraukimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai bei turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas sutuoktinis praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis, o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis).

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise 34,49 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių butą/patalpą-kambarį su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)ir automobilį SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie šalių turimus kreditorius byloje nėra. Ieškovė prašo nekilnojamąjį turtą šalims padalinti lygiomis dalimis bei priteisti automobilį asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Atsakovas prieštaravimų ieškovės siūlomam sutuoktinio turto padalijimui nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės siūlomas turto padalijimo būdas iš esmės atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, prašymas tenkintinas, šalims asmeninės nuosavybės teise priteistina po 1/2 dalį buto/patalpos-kambario su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui taip pat asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-07676 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. sausio 15 d. pažymoje Nr. APD-2025-00566 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 275 Eur. Suteikus ieškovei antrinę teisinę pagalbą, ji atleista nuo žyminio mokesčio – 110 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 110 Eur už reikalavimus dėl turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Tai yra teismas turi įvertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kokios buvo priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys.

Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas tik iš dalies, atmestas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtas padalintas iš esmės lygiomis dalimis, todėl nei viena šalis nelaikytina iš esmės laimėjusia ar pralaimėjusia bylą. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad šalys būtų piktnaudžiavusios procesu, kad procese jos elgėsi nerūpestingai ar netinkamai. Atsakovas nedidino valstybės išlaidų ir nesikreipė dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos. Abiejų šalių turtinė padėtis nėra gera. Įvertinus aplinkybes, dėl kurių susidarė valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra bylą pralaimėjusi šalis, atsakinga už išlaidų, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, apmokėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, valstybės patirtos 275 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą pagalbą padengiamos iš valstybės biudžeto lėšų, o žyminis mokestis byloje nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.62 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei R. J. palikti santuokinę pavardę – J, atsakovui V. J. palikti pavardę – J.

priteisti ieškovei R. J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 34,49 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių buto/patalpos-kambario su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės 1/2 dalį 34,49 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių buto/patalpos-kambario su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.