Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-239-238/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
1S-239-238/2020
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-01056-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-239-238/2020
Teisminio proceso Nr. 1-61-1-01056-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – jame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 95-36 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, panaikinus Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams.

4. Bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 26 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 (dveji) metai 10 (dešimt) mėnesių (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 16 d.).

Žemesnės instancijos teismas

5. Komisija 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 95-36 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos M. S. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra 24 balai, tai reiškia kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Komisija vertino ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas pagal „OASys“ metodiką bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 27 balų iki 24 balų. Pažymėjo ir tai, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus jis nebuvo, o už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas septynis kartus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dengia teismo priteistą civilinį ieškinį, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija teigė, kad šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinimas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudarė Komisijai pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Nurodė, jog Komisijos priimtas nutarimas taikyti nuteistajam M. S. yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir paskirtos bausmės dydis. Apylinkės teismas nurodė, kad M. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK XVIII skyriuje, vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK XX skyriuje ir penkių sunkių nusikaltimų, numatytų BK XVIII ir XXI skyriuose, padarymus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra vartojęs narkotines medžiagas – amfetaminą, tačiau amfetamino vartojimo nelaiko problema, teigia, jog jį vartojo tik vienetiniais atvejais, taip pat nuteistasis laisvėje kasdien vartodavo alkoholį, kas turėjo įtakos ir jo nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyta, kad nuteistasis įtampą bei ilgalaikį stresą keliančiose situacijose linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus, pakankamai neįvertina galimų savo veiksmų pasekmių. Nuteistasis smurtą naudodavo praradęs savitvardą, nemokėdamas kitu būdu išspręsti tuometinės konfliktinės situacijos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis geba įžvelgti keletą sprendimų galimybių, tačiau jam gali kilti sunkumų pritaikyti jas sau, ypač emocinėse situacijose. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Visa tai taip pat leido apylinkės teismui abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgė ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. S. neatliktos bausmės dalis (2 metai 10 mėnesių (nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme), neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis M. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

7. Skunde nuteistasis M. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

7.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu jo atlikta bausmė yra kur kas didesnė, nei yra reikalaujama lygtinio paleidimo institutui taikyti. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino Komisijos nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad pritaikius lygtinio paleidimo institutą, bausmės tikslai bus pasiekti, bus įgyvendintas teisingumas, proporcingumas, nes jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir yra tiek materialieji lygtinio paleidimo pagrindai, tiek formalieji lygtinio paleidimo pagrindai.

7.2. Nuteistasis nurodo, jog teismas nepilnai, nevisapusiškai, neišsamiai ir netinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą ir rėmėsi priešingais duomenimis bei tinkamai nesivadovavo Komisijos pateiktomis išvadomis dėl jo elgesio atliekant bausmę, todėl nutartis yra neteisėta. Apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į paminėtas aplinkybes, jų visumą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismo argumentas, jog neva Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, nuteistasis vertina kritiškai, argumentuodamas tuo, kad Komisijos nutarime tinkamai yra įvertinta jo asmenybės charakteristika, padarytų nusikaltimų pobūdis ir paskirtos bausmės dydis, todėl nutarimas yra pilnai pagrįstas ir išsamus. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, jog neva jis vartojo alkoholį, narkotines medžiagas. Nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo metu nuobaudų neturi, yra pavyzdingas nuteistasis. Nurodytos aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas pilnai neįsigilino, tinkamai nesirėmė formaliaisiais ir materialiaisiais lygtinio paleidimo pagrindais bei neteisėtai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Pažymėjo ir tai, kad jis laisvėje turės galimybę įsidarbinti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turės tinkamą nuolatinę gyvenamąją vietą laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo M. S. skundas atmestinas.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

11. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti dėl nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikomos jam probacijos pagrįstumo.

12. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad M. S. faktiškai yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai, svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijų nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

13. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog M. S. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 24 balais, kuri pagal „OASys“ metodiką priskiriama žemai rizikos grupei. Tačiau tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

14. Pritartina apylinkės teismo argumentui, kad komisija, svarstydama nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai vertino aplinkybes apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta, sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, jog būdamas lygtinai paleistas M. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad už nepriekaištingą elgesį, darbą, aktyvų dalyvavimą programose bei socialinės reabilitacijos priemonėse M. S. buvo 7 (septynis) kartus paskatintas, per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2018 m. birželio 6 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, išėjęs į laisvę turės galimybę dirbti, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistajam yra suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu iki 2 parų parvykti į namus, buvo suteikta teisė atostogų metu 10 parų parvykti į namus. Apylinkės teismas pagrįstai vertino šias aplinkybes ir teisingai nurodė, kad šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

17. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys: informacija apie teisės pažeidimus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o už vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK XVIII skyriuje, vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK XX skyriuje ir penkių sunkių nusikaltimų, numatytų BK XVIII ir XXI skyriuose, padarymus, todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis neneigia, kad yra vartojęs narkotinių medžiagų, vartodavo didelį kiekį alkoholio, o tai apylinkės teismo vertinimu, turėjo įtakos ir jo nusikalstamumui. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad įtampą bei ilgalaikį stresą keliančiose situacijose nuteistasis yra linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus, pakankamai neįvertindamas galimų savo veiksmų pasekmių. Taigi, teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino, darydamas išvadas apie jo elgesį būnant laisvėje.

19. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad M. S. neatliktos bausmės dalis – 2 (du) metai 10 (dešimt) mėnesių, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Taip, kolegija šiai apylinkės teismo argumentacijai pritaria.

20. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

21. Apylinkės teismas, įvertinęs Komisijos 2020 m. sausio 20 d. priimto nutarimo Nr. 95-36 taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, teisingai nurodė ir vertino tai, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir paskirtos bausmės dydis, todėl pagrįstai darė išvadą, kad nuteistajam M. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

22. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. S. atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė