Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015 m. gruodžio 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamą vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, teistas: 1) 1995-05-22 Vilniaus m. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 146 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. - laisvės atėmimas 3 m., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 1996-06-26 Ukmergės r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 43 str.-laisvės atėmimas 2 m. 20 d., 3) 1999-10-15 Ukmergės r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 43 str.-laisvės atėmimas 3 m., su ½ turto konfiskavimu ( teistumai išnykę ) 4) 2007-10-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 4 d., 182 str. 1 d., -laisvės atėmimas 6 mėn., 2007-12-13 Vilniaus apygardos tesimo nuosprendžiu pritaikius LR BK 75 str. 1d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 5) 2009-11-26 Utenos r. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., 64 str. 1 d., 3 d.,-laisvės atėmimas 4 m. 9 mėn. 6) 2010-07-08 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p., 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. –laisvės atėmimas 9 m., 7) 2015-05-13 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 222 str. 1 d. – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. tvarka subendrinta su bausme, paskirta 2010-07-08 nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, teistumai neišnykę, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d., 138 str. 2d. 8 p. ,

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, teistas: 1) 2009-02-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dvi veikos), 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 4 d. – laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2009-07-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p., 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 63 str. 5 d. 2 p – laisvės atėmimu 2 metams; 2009-11-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2009-07-15 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; 3) 2010-02-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (11 veikų), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (3 veikos), 180 str. 1 d. (2 veikos), 187 str. 1 d. (3 veikos), 187 str. 3 d. (4 veikos), 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 6 d., 9 d., 65 str., šios bausmės subendrintos su 2009-02-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo ir 2009-07-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirtos bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, 4) 2012-04-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., ši bausmė subendrinta su 2010-02-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams 27 dienoms; 5) 2013-09-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (12 veikų), 187 str. 1 d. (7 veikos), 187 str. 3 d. (2 veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 241 str. 1 d., 63 str. 4 d. – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2012-04-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams; 6) 2014-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 214 str. 1 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. – laisvės atėmimu 5 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2013-09-25 Vilniaus rajono nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams; 7) 2015-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6d. ir 182 str. 1d. , 24 str. 6d., 214 str. 1d., 24 str. 6d., 215 str. 1d., BK 63 str. 1d., 4d., 5d. 1p. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn. vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. si bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2014-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 10 metų, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d., 138 str. 2d. 8 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Iš specialisto išvados Nr. G286/15 (09) seka, kad V. S. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinės pusės VI-X šonkaulių lūžimas, trauminis oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės VI-X šonkaulių lūžimų bei trauminio oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. V. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vienu poveikiu. Tiksliau nustatyti poveikių skaičiaus nėra galimybės, nes pateiktuose med. dokumentuose sužalojimai nėra pakankamai aprašyti. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-03-01. Mažai tikėtina, jog konstatuotą kūno sužalojimą V. S. galėjo pasidaryti pats. Dėl konstatuotų kūno sužalojimų V. S. galėjo jausti fizinį skausmą ( T.1, b. l. 13).

Iš nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo S. D. atžvilgiu seka, kad šioje byloje 2015-05-08 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro V.Nacikūno nutarimu ikiteisminis tyrimas S. D. atžvilgiu nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo S. D. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d., 138 str. 2d. 8 p. ( T.1, b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, teismas, aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad kaltinamojo D. Š. kaltė nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. S. sveikatą įrodyta visiškai, o kaltinamasis E. A. išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas kaltinamųjų kaltės klausimą, vertina ne tik teisiamajame posėdyje gautus įrodymus, bet ir duomenis, surinktus ikiteisminio bylos tyrimo metu. Siekiant patikrinti teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo perskaityti ir ištirti liudytojų S. S., S. V., A. K., V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nukentėjusysis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. Š. jam sudavė smūgį ranka į veidą, o parkritusį jį spardė ir jis iš balso atpažino, kad tai buvo D. Š.. E. A. balso jis negirdėjo ir jo šalia savęs nematė. Liudytojas S. D., kuris pats pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, taip pat patvirtino, kad kaltinamasis D. Š. pirmas sudavė V. S. į veidą bei jį spardė, tačiau taip pat paaiškino, kad E. A. prie V. S. nebuvo priėjęs. Liudytojas S. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo konfliktas tarp D. Š. ir V. S. dėl paimtų vitaminų, pradžioje apklausos nurodė, kad D. Š. tik pastūmė nuo savęs V. S., o perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodęs, kad matė, kaip D. Š. spyrė vieną kartą V. S. į krūtinę, o E. A. jokių smūgių V. S. nesudavė, patvirtino, kad šie parodymai teisingi, šis liudytojas apie tai, kad S. D. pradėjo aiškinimąsi, sudavė smūgius, nenurodė. Liudytojas A. K. taip pat parodė, kad dėl vitaminų vagystės aiškinosi D. Š. ir V. S., apie S. D. nieko nenurodęs. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad D. Š. ir E. A. šaukė ant V. S. dėl vitaminų vagystės, tačiau teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad E. A. stovėjo prie durų, o jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu „pagražino“ tyrėja. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu jis nebuvo parodęs, kad E. A. vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Liudytojo V. M. parodymai yra prieštaringi ir vien tik jais remtis, ypatingai sprendžiant dėl kaltinamojo E. A. kaltės, negalima. Jo parodymai nenuoseklūs, teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, tačiau tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nesutampa nei su nukentėjusiojo , nei su liudytojų parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, jog tiek D. Š., tiek E. A. sudavė smūgius V. S., tačiau pats nukentėjusysis parodęs, kad D. Š. jam sudavė ranka tik vieną smūgį į veidą, o liudytojas V. M. parodęs, kad D. Š. daugiau kaip penkis kartus rankomis sudavė į krūtinę, spardė ir kad E. A. taip pat kumščiais daugiau kaip 5 kartus sudavė V. S., o S. D. konflikte nedalyvavo. Tuo tarpu nei nukentėjusysis nei liudytojai niekada nebuvo nurodę, kad E. A. būtų sudavęs smūgius, o pats S. D. yra pripažinęs, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. netgi apklausos metu nenuosekliai aiškino aplinkybes- pradžioje nurodė, kad D. Š. tik klausė V. S., kodėl paėmė vitaminus, tačiau smūgių nesudavė, o jis pats išėjo į lauką ir nematė, kuo viskas baigėsi, po to jau nurodė, kad kaltinamasis turi būti S. D., nes jis pirmasis priėjo prie lovoje gulinčio V. S. ir kumšiais sudavė į pilvo sritį, o į veidą nesudavė, nes šis buvo užsidengęs, kad V. S. nebuvo nukritęs, kad atėjęs ūkvedys S. liepė S. D. nemušti V.S., kai tuo tarpu tiek pats kaltinamasis D. Š. patvirtino, kad nukentėjusysis buvo nukritęs, šią aplinkybę taip pat patvirtino kiti liudytojai, o liudytojas S. S. parodė, kad kai jis atėjo į gyvenamąsias patalpas, jokių muštynių jau nevyko, V. S. gulėjo ant žemės. Taigi, tokie prieštaringi liudytojo V. M. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir pakankami. Liudytojas S. S. parodė, kad rado įsiaudrinusį D. Š., stovintį prie nukritusio ant žemės V. S., kad kaltinamasis E. A. stovėjo arčiau durų, apie tai, kad būtų matęs S. D., jis nenurodęs. Liudytojo T. G. parodymai taip pat prieštarauja neabejotinai nustatytoms aplinkybėms. Liudytojas nurodęs, jog S. D. sudavė vieną kartą sėdinčiam ant lovos V. S., šis liko ir toliau sėdėti ant lovos, į būrį atėjo ūkvedys S. S. ir konfliktas baigėsi, kai neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis V. S. buvo nukritęs ant žemės, kad atėjus S. S. smurtiniai veiksmai jau nebuvo naudojami. Liudytojas M. S. parodė, kad tik girdėjo žodinį konfliktą tarp D. Š. ir V. S., tačiau niekas nieko nemušė, nors neabejotinai nustatyta, kad fizinis smurtas buvo vartojamas. Aiškinantis prieštaravimus tarp parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir duotų teisiamajame posėdyje, liudytojai vienareikšmės parodymų skirtingumo priežasties nenurodė. Liudytojas A. K. parodė, kad jo parodymus pagražino tyrėja, liudytojas V. M.- kad taip sakyti nurodė S. D., liudytojas M. S. parodė, kad tyrėja protokolo nerašė, grasino perkelti į kitą būrį, jeigu neduos parodymų. Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausas atlikusi Marijampolės PN pareigūnė R. K. parodė, kad liudytojams buvo pateikti susipažinimui apklausų protokolai, nei vienas pastabų nepareiškė, ji neturi jokių įgaliojimų priimti sprendimus dėl pervedimo į kitą būrį, o taip pat neturi jokio suinteresuotumo apkaltinti D. Š. ar E. A., o tie nuteistieji, kurie aiškinantis konflikto aplinkybes iš karto po įvykio buvo nurodę, kad nieko nematė ir nežino- nebuvo apklausti liudytojais, dėl tokių asmenų apklausų surašomas tarnybinis pranešimas, Toks tyrėjos R. K. tarnybinis pranešimas yra byloje. Liudytoja buvo apklausta teisiamojo posėdžio metu, tačiau kaltinamieji, kėlę abejones dėl ikiteisminio tyrimo neobjektyvumo, jokių klausimų jai neuždavė.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų nurodyti duomenys apie kaltinamojo D. Š. ir E. A. veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu laikytini įrodymais ( BPK 20 str. ) ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Vertinant liudytojų V. M., A. K., T. G., M. S. parodymus teisiamojo posėdžio metu, teismas atsižvelgia ir į tai, kad jie atlieka laisvės atėmimo bausmę toje pačioje pataisos įstaigoje, tame pačiame būryje kaip ir kaltinamasis D. Š.,gyvena vienoje patalpoje, o liudytojas S. D., kurį kaip asmenį, vartojusį smurtą nurodo liudytojai, šiuo metu iš pataisos įstaigos paleistas, ir tai yra priežastis duoti neteisingus parodymus, palankius kaltinamajam D. Š.. Iš liudytojų V. C., A. S., iš dalies iš liudytojo J. V., S. S. parodymų, medicininės apžiūros akto seka, kad nukentėjusysis iš karto kreipėsi medicinos pagalbos, jam vietoje apžiūros metu konstatuotas krūtinės sumušimas. Iš teismo medicinos specialisto išvados, pateiktos medicininių dokumentų pagrindu seka, kad V. S. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl VI-X šonkaulių lūžimo bei trauminio oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, sužalojimai atitinka nukentėjusiojo, liudytojų nurodytas aplinkybes apie pavartoto fizinio smurto pobūdį, lokalizaciją.

Aptartų įrodymų ir motyvų pagrindu, įvertindamas ir ikiteisminio tyrimo metu gautus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus duomenis, teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad konfliktas dėl pavogtų daiktų kilo tarp D. Š. ir V. S., o ne tarp liudytojo S. D. ir V. S.. Iš nukentėjusiojo, liudytojo S. D. , liudytojo S. V. parodymų seka, kad kaltinamasis D. Š. šio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu- sudavė smūgį ranka į veidą, gulintį spardė, padarydamas nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad ir kaltinamasis E. A. dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme. Kaltinamasis E. A. kaltu neprisipažino, kaltinimas jam buvo grindžiamas iš esmės liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismas jau anksčiau aptartų motyvų pagrindu sprendė, kad šie liudytojo V. M. parodymai nėra patikimi, jų nepatvirtina kita bylos medžiaga. Pats nukentėjusysis parodė, kad jis tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, E. A. nematė ir netgi negirdėjo. Visų liudytojų parodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. A. buvo toje patalpoje, kai V. S. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, dalis liudytojų nurodė, kad jis taip pat išsakė žodžiu priekaištus dėl vitaminų vagystės, tačiau nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad jis nukentėjusiajam sudavė smūgius, to nenurodo ir pats nukentėjusysis, priešingai, apklausti liudytojai parodė, kad jis kaip tik buvo toliau nuo konfliktuojančių D. Š. ir V. S., t. y. prie gyvenamosios patalpos durų. Vien tos aplinkybės, kad nukentėjusysis nurodo, kad pagal smūgių intensyvumą jis sprendžia, jog galėjo gulintį mušti ne vienas asmuo, kad E. A. yra D. Š. draugas, atėjęs pas D. Š. į gyvenamąją patalpą tuo metu, kai šis aiškinosi su V. S. dėl daiktų vagystės, kad taip pat priekaištavo V. S. dėl daiktų vagystės, nėra pakankamos apkaltinti E. A. nusikalstamos veikos padarymu, o vienintelius nenuoseklius liudytojo V. M. parodymus, duotus tik ikiteisminio tyrimo metu, prieštaraujančius kitų liudytojų parodymams, teismas jau vertino kaip nepatikimus. Esant šioms aplinkybėms visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai ir teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. A. dėl LR BPK 138 str. 2d. 8 p. numatyto nusikaltimo išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką ( LR BPK 303str. 5d. 2p. ).

Kaltinamojo D. Š. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1d., 138 str. 2d. 8 p. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismas sprendžia, kad šioje byloje neabejotinai nustatyta, nors nukentėjusysis tai neigia, jog konfliktas tarp kaltinamojo D. Š. ir nukentėjusiojo V. S. kilo dėl to, kad nukentėjusysis V. S. buvo pasisavinęs kaltinamojo turtą- vitaminus. Nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo pažįstami, gana ilgą laiką gyveno toje pačioje nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje. Prasidėjęs žodinis aiškinimasis apie šių daiktų grąžinimą peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Fizinio smurto panaudojimas aiškinantis daiktų dingimo ir susigrąžinimo aplinkybes nėra pateisinamas, tačiau šiuo atveju smurto panaudojimas net ir viešoje vietoje-nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje, nebūtinai suponuoja chuliganiškus motyvus. Šiuo atveju smurto panaudojimo motyvas buvo aiškus – išsiaiškinti turto dingimo ir susigrąžinimo aplinkybes, natūralu, kad kaltinamajam, kuris buvo įsitikinęs, jog jo daiktus paėmė nukentėjusysis V. S. ir pardavė kitam nuteistajam, kilo nepasitenkinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų. Kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai tik į nukentėjusįjį dėl pastarojo elgesio, o ne į visus tuo metu nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje buvusius asmenis, jais nebuvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, ar niekinamas požiūris į juos. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamajam nepagrįstai buvo kvalifikuotas jo veiką kvalifikuojantis požymis chuliganiškos paskatos ir jo veika iš LR BK 138 str. 2d. 8 p. perkvalifikuojama į LR BK 138 str. 1d.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015). Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistųjų D. Š. ir V. S. įvyko viešoje vietoje – nuteistųjų gyvenamojoje zonoje ir matant kitiems nuteistiesiems. Tačiau konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys ( kaltinamasis D. Š. buvo įsitikinęs, kad nukentėjusysis pavogė jo vitaminus ) konfliktas buvo trumpalaikis, iš liudytojų parodymų seka, kad aplinkinių asmenų neigiamos reakcijos nesukėlė, tokie aiškinimaisi įprastas dalykas, nebuvo sutrikdyta jų dienotvarkė ar netgi bent trumpai destabilizuota pataisos įstaigos veikla ( netgi iš pareigūnų parodymų seka, kad jie visai nesureagavo į nukentėjusiojo prašymą praleisti į medicininę dalį) ar sukelti kiti nepatogumai, nebuvo sukeltas didelis triukšmas. Duomenų apie tai, kad D. Š. būtų siekęs aplinkiniams demonstruoti nepagarbą, o savo veiksmais sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką, byloje nėra. Todėl įvertinus konflikto kilimo priežastis, D. Š. veiksmų paskatas, pobūdį, trukmę bei intensyvumą, kitas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. Š. veiksmai nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių – viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo, todėl D. Š. pagal LR BK 284 str. 1d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1 p. ). Šios nusikalstamos veikos padarymu buvo kaltinamas ir E. A., t. y. buvo kaltinamas, kad kartu su D. Š. įžūliu elgesiu, pavartodami fizinį smurtą iš chuliganiškų paskatų, padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas jau aptartų motyvų pagrindu sprendė, jog neįrodyta, jog kaltinamasis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis jokių veiksmų, kuriais būtų sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka neatliko. Teismas analizuodamas dėl kaltinamojo D. Š. veiksmų taip pat sprendė, kad jo veika atitinka LR BK 138 str. 1d. požymius, tačiau nepadaryta veika, turinti LR BK 284 str. 1d. požymių. Esant šioms aplinkybėms kaltinamasis E. A. pagal L:R BK 284 str. 1d. taip pat išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str. 1d. 1 p., 303 str. 5d. 1 p ).

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. Š. teistas, šią nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu daug kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, už kuriuos baustas drausmine tvarka, skatintas tik du kartus. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad LR BK 41 str. 2d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus už įvykdytą veiką griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę -laisvės atėmimą, artimą sankcijos vidurkiui.

Nors kaltinamasis D. Š. nusikaltimą, už kurį teisiamas šioje byloje padarė neatlikęs ankstesniu ( 2010-07-08 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ), paskirtos bausmės, tačiau 2015-05-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ši bausmė jau subendrinta. Nusikaltimą, už kurį šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė padarė prieš priimant 2015-05-13 nuosprendį, todėl bausmės bendrintinos LR BK 63 str. 9d. pagrindu, o įvertinus veikų pobūdį ir pavojingumą, taikytinas dalinis bausmių sudėjimas ( LR BK 63 str. 4d. ).

Kadangi kaltinamieji D. Š. ir E. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę, LR BPK 51 str. 2d. pagrindu jiems buvo skirti gynėjai. Iš teismui pateiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus duomenų ( 2015-11-30 Nr TP-7-(2.10)-4694, 2015-11-30 Nr. TP-7-(2.10)-4674 ) seka, kad kaltinamojo D. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 471,69 Eur, kaltinamojo E. A.- 520,44 Eur. Šioje byloje kaltinamiesiems gynėjas buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti jam garantuojamą teisę į tinkamą gynybą, ši teisė negali būti ribojama. Duomenų, kad kaltinamųjų turtinė padėtis būtų pakankama pasikviesti gynėją patiems, nėra. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, be to teismas sprendė, kad kaltinamasis E. A. turi būti išteisintas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kadangi kaltinamasis D. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė jam neskirtina, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 ( vieneriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams. LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. pagrindu šios bausmės dalį pridėti prie 2015-05-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 ( dešimčiai ) metų, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2015-12-15). LR BK 63 str. 9d. įskaityti bausmę, atliktą iki 2015-12-14 pagal 2015-05-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Kardomosios priemonės neskirti.

D. Š. pagal LR BK 284 str. 1d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str. 1d. 1 p., 303 str. 5d. 1 p. )

E. A. pagal LR BK 138 str. 2d. 8 p.. išteisinti, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką ( LR BPK 303 str. 5d. 2 p.).

E. A. pagal LR BK 284 str. 1d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str. 1d. 1 p., 303 str. 5d. 1 p. )

Kaltinamuosius D. Š. ir E. A. atleisti nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.