- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-67-332-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Klavdija Kruminienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- A. K., Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kategorijos
Pranešėjas Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-332/2008
2.4.; 1.2.4.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-19 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 7 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir A. K. įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2007-03-25, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 21.55 val., bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiksliau nenustatytu adresu, sudavė kumščiu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai J. M. į veido sritį, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasivijęs ją ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, sudavė kumščiu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip septynis smūgius nukentėjusiajai J. M. į veido sritį ir tuo padarė jai galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas dešinės akies vokuose, lūpose, kairiajame skruoste, kairiajame petyje ir kairėje alkūnėje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodė, kad nukentėjusiosios J. M. nemušė, nes tam nebuvo jokios priežasties. Neaišku, kodėl pastaroji iš karto po įvykio nesikreipė nei į policijos pareigūnus, nei į medikus, į pastaruosius kreipėsi tik 2007-03-25 apie 22 val., o į ligoninę atvykus policijos pareigūnams, J. M. jo sumušimu neapkaltino, į policiją kreipėsi tik po mėnesio, t.y. 2007-04-26, kai jis atsisakė sumokėti nukentėjusiajai 5000 Lt. Su J. M. jis bendravo ir su jos kaltinimu sutiko tik norėdamas išvažiuoti dirbti į užsienį, nes tuo metu neturėjo darbo. Teismas nesiaiškino, pas kokius žmones jie su J. M. buvo įvykio metu, neatsižvelgė į liudytojos, jo buvusios žmonos V. K. parodymus, kad jis, gyvendamas su pastarąja, niekada prieš nieką smurto nenaudojo, nebuvo teistas už smurtinius nusikaltimus. Prašo Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-11-19 nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.
Apeliaciniame skunde Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas A. K. atžvilgiu be pagrindo taikė LR BK 75 str. nuostatas ir jam paskyrė neteisingą, per švelnią, bausmę. Teismas savo sprendimo taikyti LR BK 75 str. nemotyvavo, nenurodė, kodėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jis 2006-09-19 nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, tačiau praėjus vos 6 mėnesiams, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kas rodo, jog A. K. išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė. Teismas taip pat neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad smūgius nukentėjusiajai A. K. sudavė ir į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, smurtas buvo panaudotas keliose vietose, persekiojant bandančią pabėgti nukentėjusiąją. Nuteistasis dėl savo elgesio nesigailėjo, nukentėjusiosios neatsiprašė. Esant šioms aplinkybėms, pritaikius A. K. bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jam nebūtų atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nebūtų užtikrintas LR BK 41 str. 2 d. 5 p. numatytas teisingumo principo įgyvendinimas, nes bausmė, nors ir paskiriama, tačiau jos vykdymas atidedamas, kas neatitinka nei veikos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės ir sukuria visuomenėje realaus nebaudžiamumo atmosferą, leidžia nuolat nusikalsti ir tikėtis išvengti realios bausmės. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad nusikaltimą A. K. padarė neišnykus teistumui, jis nėra VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų sąraše, nedirba, tačiau neatsižvelgė į tai, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti kaltinamajam mažesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, t.y. paskyrė nuteistajam per švelnią bausmę. Prašo Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-11-19 nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir jos vykdymo atidėjimo pakeisti – A. K. nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Atsikirtimu į nuteistojo A. K. apeliacinį skundą nukentėjusioji J. M. nurodė, kad A. K. nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo alkoholis ir pavydas, ji iš karto po įvykio – 2007-03-25 apie 4-5 val. kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau jai buvo paaiškinta, kad tokiose situacijose žmonės susitaiko ir pareiškimas iš jos nebuvo paimtas, jai buvo patarta pailsėti ir tik nepagerėjus savijautai kreiptis į medikus, ką ji 2007-03-25 apie 16.30 val. ir padarė, o po gydytojų apžiūros, apie 22 val., buvo paguldyta į ligoninę. 2007-03-26 į ligoninę atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė, kad ją sumušė A. K., bet pareiškimo neparašė, nes blogai jautėsi. Išleista iš ligoninės ji nuvyko pas ekspertus ir 2007-04-26, turėdama ekspertizės išvadas, policijos komisariate parašė pareiškimą. Iki 2007-04-26 keletą kartų buvo nuvykusi į policijos komisariatą, tačiau pareigūnai paaiškindavo, kad jai tikriausiai bus nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir ji turės teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. A. K. ji niekada nešantažavo, apie jo ankstesnį teistumą nežinojo. A. K. jai skambindavo pats, prašė nerašyti pareiškimo, siūlė susitarti. Jai pasakius, kad pareiškimą vis dėlto parašys, A. K. pagrasino, kad bus blogai jai arba jos artimiesiems, sakė, kad jau tąkart ją reikėjo užmušti, kad jo kaltė nebus įrodyta, nes jis teisme meluos. Mano, kad būdamas nekaltas, A. K. nebūtų jos atsiprašinėjęs už tai, ko nepadarė, nebūtų rašęs jai SMS žinučių. A. K. teigia nežinantis kur gyvena mergina vardu Kristina, bijodamas, jog pastarosios parodymai gali patvirtinti jo kaltę. Liudytojos V. K. parodymai, kad A. K. asmeniškai prieš ją smurto nenaudodavo, jo kaltės nepaneigia. Prašo Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-11-19 nuosprendžio palikti galioti.
Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašo A. K. apeliacinį skundą patenkinti – skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o Šiaulių m. apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašo Šiaulių m. apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A. K. nusikalstamus veiksmus ir jam paskyrė teisingą bausmę. Priimdamas nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. M. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.
Nukentėjusioji J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai su A. K. būnant merginos vardu Kristina ir pastarosios vaikino bute, A. K. pradėjo ją grubiai tampyti už rankos, o jai A. K. atstūmus, jis sudavė smūgį, nuo kurio ji nugriuvo. Jai atsistojus, A. K. nieko neaiškindamas sudavė dar kartą. Ji išbėgo iš buto į lauką, tačiau A. K. ją pasivijo ir pasakęs „tiek pinigų ant tavęs išleidau, o tu šitaip...“, sudavė dar maždaug 5 smūgius. Po sumušimų jai gulint ligoninėje, A. K. rašė SMS žinutes, atsiprašinėjo, buvo atvykęs jos aplankyti į ligoninę, prašė nerašyti policijoje pareiškimo, siūlė jai 4000 ar 5000 Lt. Parašiusi pareiškimą, iš A. K. sulaukė grasinimų, pastarasis sakė, kad ją jau tą vakarą reikėjo užmušti, ir, jei kentės jis, tai kentės ir ji bei jos artimieji. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jie yra nuoseklūs, iš esmės analogiškus parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo (t.1, l. 7, 169-170, 199-200) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (t.2, l. 73-77), šiuos parodymus patvirtina liudytojos R. R. parodymai, kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, dėl to abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu nėra pagrindo. Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavusi iš savo draugės J. M. SMS žinutę ir jai paskambinusi, sužinojo, kad J. M. su pažįstamu vyriškiu buvo nuėjusi į klubą, o po to į kažkokį butą, kuriame buvo šio pažįstamo sumušta, tas pats vyriškis ją dar mušė lauke. J. M. jai taip pat sakė, kad vėliau pastarasis jos atsiprašinėjo. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. M. nurodė vietą ties (duomenys neskelbtini) namu, kur ji buvo sumušta A. K. (t.1, l. 9-12), specialisto išvadose Nr. G 618/07(04) ir Nr. PG 63-618/07(04) nurodyta, kad J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2007-03-25 apie 3 val., sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai, jiems padaryti reikėjo septynių smūgių kietais bukais daiktais (t.1, l. 16, 20). Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. M. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6103“ (t.1, l. 37). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtos ir nufotografuotos nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefone išsaugotos SMS žinutės, kurias iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė asmuo, įvardintas „Algiu“ ir iš kurių matyti, kad žinučių siuntėjas prisipažįsta sumušęs nukentėjusiąją, gailisi dėl savo veiksmų, prašo jam atleisti, priekaištauja nukentėjusiajai dėl to, kad ši kreipėsi į policiją (t.1, l. 38-50). Nukentėjusiosios telefone esančios SMS žinutės, patvirtinančios nuteistojo A. K. kaltę, apžiūrėtos ir teisiamojo posėdžio metu (t.2, l. 73-77). Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Motorola“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, l. 65). Išanalizavus IMEI, IMSI kontrolės ataskaitas nustatyta, kad telefono SIM pokalbių kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-03-20 21.55 val. iki 2007-05-21 22.58 val. buvo įdėta į telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2007-05-21 perdėta į telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudota iki 2007-05-27 13.44 val. (t.1, l. 163-164). Šie duomenys patvirtina, kad A. K. iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono siuntė nukentėjusiajai SMS žinutes.
Esant aukščiau išdėstytiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio išvadomis dėl A. K. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios J. M. sveikatą. Liudytojos V. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad jos buvęs sutuoktinis A. K. prie jos nesimušdavo, apelianto kaltės nepaneigia. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus jų visete, todėl apelianto skundo argumentas, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į liudytojos, jo buvusios žmonos V. K. parodymus, yra nepagrįstas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. M. į Šiaulių apskrities ligoninės neurochirurgijos skyrių buvo paguldyta 2007-03-25 21.55 val., kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog ji į medikus kreipėsi įvykio dieną. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog termino, per kurį nukentėjęs asmuo gali kreiptis į medikus bei į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teisės norminiai aktai nereglamentuoja. A. K. skundo argumentas, kad nukentėjusioji į policijos pareigūnus kreipėsi dėl to, kad jis atsisakė sumokėti pastarajai 5000 Lt, yra deklaratyvus, jį patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl atmestinas.
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad su J. M. jis bendravo ir su jos kaltinimu sutiko tik norėdamas išvažiuoti dirbti į užsienį, paneigta aukščiau išdėstytais A. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais.
Skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., taip pat LR BK 56 str., reglamentuojančio bausmės skyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nesunkus nusikaltimas, A. K. asmenybę – teistas, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. K. terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką A. K. paskirta bausmė, artima LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per švelni, ją griežtinti nėra pagrindo.
LR BK 75 str. suteikia teismui teisę atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu vieną už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepakankamai motyvavo savo sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu LR BK 75 str. nuostatas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad A. K. anksčiau teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, kolegija mano, jog apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad joje neteisingai nurodyta nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pavardė – M. vietoje M.. Ši rašybos klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teismo nutartimi nekeičiant apylinkės teismo nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.
Ištaisyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-19 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pavardę iš M. į M.