Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1. 2000-09-19 Kelmės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 113 str. paskiriant laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn., pagal BK 47 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2. 2023-04-19 Šiaulių apyl. teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskiriant laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. B. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. gegužės 05 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia rankomis ne mažiau 5 kartus kumščiu sudavė į veidą bei nagais subraižė veidą savo vyrui V. B., tuo padarydama nukentėjusiajam odos nubrozdinimus veide, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visiškai prisipažįsta kaltę ir paaiškino, kad ji gyvena su sutuoktiniu V. B.. Su V. B. dažniausiai konfliktuoja, kai vartoja alkoholį. Jei jie būna blaivūs, tada sutaria gerai. Įvykio dieną jie abu buvo pas jos mamą (duomenys neskelbtini). Mamos namuose jie vartojo alkoholį. Nuo išgerto alkoholio ji jautėsi apsvaigusi, V. taip pat buvo apsvaigęs. Kol vartojo alkoholį nebuvo jokių konfliktų. Vienu metu ji pabaigė gerti alkoholį ir nuėjusi į kambarį atsigulė. Prie jos atėjęs vyras pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji neišlaikė pykčio dėl jo žodžių ir pirma V. kumščiu sudavė į veidą. V. taip pat jai sudavė kumščiu. Jie su V. susikibo ir vienas kitam sudavė kumščiais smūgius į veidą. Taip pat nagais V. veidą apibraižė, kai grūmėsi. Ji pripažįsta, kad fizinį smurtą pirma pradėjo vartoti prieš savo vyrą. Ji sutinka, kad padarė kaltinime nurodytus veiksmus ir labai gailisi. Ji savo vyro atsiprašė, šis jai atleido, jie susitaikė. Jos vyrui baudžiamoji byla buvo nutraukta jiems susitaikius. Po nuteisimo 2023 m. balandžio mėnesį ji nebevartojo alkoholio ir nebuvo jokių problemų. Po šio įvykio jis vėl visiškai atsisakė alkoholio. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. B. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji jo atsiprašė, jis jai atleido, toliau kartu gyvena. Prašo žmonos nebausti.

Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio turimo metu 2024-05-06 parodė, kad jis turi žmoną V. B., jie susituokę apie (duomenys neskelbtini) metus. Kartu gyvena dviese adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame su žmona V. gyvena, priklauso jam, tai yra jo senelių palikimas jam. Su žmona turi bendrų vaikų, tačiau jie jau suaugę ir su jais negyvena. Su V. jie nuolatos konfliktuoja, kadangi V. yra bedarbė, todėl jis jai tai dažnai prikaišioja. Dažniau konfliktai vyksta, kai yra neblaivūs, bet dažniausiai muštis puola pati V.. Ankščiau, tiek jis, tiek V. yra vienas prieš kitą naudoję fizinį smurtą, buvo vykdomi ikiteisminiai tyrimai. 2024-05-04 jis su V. nuvyko pas jos mamą S. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tą dieną su V. pas jos mamą vartojo alkoholį, tačiau tą dieną jokių konfliktų nebuvo. Žmona tą dieną pasiliko miegoti pas mamą, o jis išvyko į savo namus. 2024-05-05 iš ryto, kiek tiksliai buvo valandų buvo jis nepamena, nuvyko pas savo žmonos mamą S., į jos namus. Kartu su juo vyko jo brolis A. B.. Vyko, nes norėjo V. parsivežti namo. Prieš vykstant pas V. mamą į namus jis buvo visiškai blaivus. Su broliu A. pas S. į namus alkoholio nesivežė. Mamos namuose visi trys, t. y. jis, A. ir V. vartojo alkoholį. Iš kur gavo alkoholio, jis nežino, tačiau mano, kad S. turėjo. Gėrė degtinę 40 proc. stiprumo. Kiek tiksliai išgėrė alkoholio jis nepamena, tačiau jautėsi apsvaigęs. Visą laiką alkoholį vartojo miegamajame. Žmonos mama S. K. buvo taip pat kartu, ji gulėjo kitoje lovoje, tačiau ji degtinės beveik negėrė. Jo brolis A. sėdėjo ant fotelio. Jiems besėdint kambaryje, t. y. jam ir V. sėdint ant lovos ir vartojant alkoholį, apie 16:00 val., jie pradėjo su žmona žodžiu konfliktuoti. Jis pats pirmas pradėjo konfliktą ir pradėjo V. vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip "k..., kekšė", kadangi V. yra jam neištikima ir turi kitų vyrų. V. vadinant necenzūriniais žodžiais ji nuo lovos atsistojo ir, stovėdama priešais jį, abiejų rankų kumščiais jam sudavė į veidą bei nagais pradėjo draskyti veidą. Sudavė ne mažiau tris kartus. Jam dėl tų suduotų smūgių skaudėjo. Skalėje skausmą vertintų 4 balais. Taip pat jautė skausmą, kai V. jam nagais apibraižė veidą. Šį skausmą vertina 5 balais. Dar ir dabar skauda veidą ir jis yra subraižytas. Nuo suduotų smūgių ir braižymo jis nugriuvo nuo lovos ant žemės. Dėl to griuvimo skausmo nepajautė. Pargriuvus ant žemės V. užgulė jį ir jam dar sudavė apie du smūgius kumščiais į veidą. Jis jai tuo metu taip pat sudavė kumščiu į veidą. Jis tik gynėsi nuo jos. Kiek kartų V. sudavė negali pasakyti, nepamena. Kol V. buvo ant jo užgulusi, jo brolis A. bandė ją nuo jo atitraukti, o V. mama visą laiką šaukė, kad jie liautųsi ir vienu metu jam pavyko iš žmonos išsilaisvinti ir jis išbėgo į lauką bei iškvietė policiją. V. iš viso jam galėjo suduoti kumščiu į veidą ne mažiau 5 kartus, dėl visų šių smūgių, kaip ir minėjo, juto fizinį skausmą. Taip pat nagais ji jam subraižė veidą, dėl to taip pat juto fizinį skausmą. Po įvykio buvo apžiūrėtas medikų ir paleistas gydytis ambulatoriškai. Pas medicinos ekspertus vykti jis atsisako. Civilinio ieškinio nereikš. Įvykį matė jo žmonos mama S. ir jo brolis A.. Jei ne A., nežino kaip būtų išsilaisvinęs (b. l. 78-79)

Liudytojas A. B. ikiteisminio turimo metu nurodė, kad jis apie (duomenys neskelbtini) metų gyvena (duomenys neskelbtini). Namas priklauso S. K., t. y. jo brolio V. B. uošvei. Jo brolis yra susituokęs su S. dukra V. B.. Brolis ir jo žmona gyvena (duomenys neskelbtini). V. dažnai atvyksta pas savo mamą S. į namus. Kiek jam žinoma, V. ir V. dažnai konfliktuoja, tačiau jis žino tik tiek, kiek jam brolis V. papasakoja, jis to nemato. 2024-05-05 pas S. į namus atvyko jo brolis V.. Atvyko parsivežti V. namo, kadangi ji vakarykščiai buvo pasilikusi pas mamą miegoti. Jis tuo metu, kai atvyko V., galimai žvejojo. Jam grįžus į namus, jie su V. dar dirbo ūkio darbus. Po pietų su V. ir V. vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė degtinę, alų. Iš kur gavo alkoholį tiksliai nepamena. Alkoholį vartojo S. miegamajame kambaryje. Vienu metu, kai jis jautėsi jau stipriai apsvaigęs, jis nuėjo į kitą kambarį miegoti. Iki nuėjo miegoti, jis nematė, kad V. ir V. konfliktuotų. Sunkiai pamena, tačiau jam bemiegant, jis išgirdo kažkokį triukšmą kitame kambaryje, kur visi prieš tai sėdėjo. Dėl tuo metu buvusio neblaivumo jis nepamena, ar buvo atsikėlęs ir nuėjęs į tą kambarį, kur vartojo alkoholį, iš kurio girdėjo sklindant triukšmą. Kas ten vyko, ar kas šaukė jis nepamena, tik pamena kažkokį triukšmą. Po to pamena, kaip į kiemą jau buvo atvykusi policija. Nuėjęs pažiūrėti, matė kad V. ir V. veidai yra subraižyti (b. l. 89-90)

Liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė kad ji turi dukrą V. B., kuri gyvena kitu adresu su savo vyru, tačiau dažnai pas ją į namus atvyksta. Kartais pas ją permiega, kadangi ji yra serganti, jai reikalinga priežiūra. Apie šį konfliktą tarp jos dukros V. ir jos vyro V. B. gali paaiškinti, kad jos dukra pas ją į namus, kiek pamena, atvyko šeštadienį, t. y. 2024-05-04. Pas ją V. tą dieną miegojo. Ji pas ją atvyko viena. Jos vyras V., kiek pamena, jau pas ją buvo atvykęs tą dieną ankščiau, kadangi dirbo ūkio darbus, tačiau jis pas ją namuose miegoti nepasiliko. Šeštadienį jokio alkoholio niekas nevartojo. Jokių konfliktų tada nebuvo. 2024-05-05 V. ir V. buvo lauke. Ji į lauką neišeina, mes nepasikelia iš lovos. Nežino, ar V. su V. lauke vartojo alkoholį, nematė, ką jie veikė. Vienu metu V. parėjo į kambarį ir atsisėdo prie jos ant lovos žiūrėti televizorių. Nematė ar V. neblaivi. Kelintą valandą, ji nepamena, bet vienu metu, V. sėdint ant sofos, į kambarį įėjo jos vyras V. ir pradėjo sakyti V., kad ji turi važiuoti su juo namo. V. su juo važiuoti atsisakė ir jie tiesiog pradėjo vienas kitam suduoti smūgius rankomis. Kuris iš jų pradėjo muštynes ji nepastebėjo tik matė, kad jie vienas kitam sudavė kažkiek smūgių. Kiek smūgių vienas kitam sudavė tikrai nežino. Tik pastebėjo, kad smūgius vienas kitam suduoda kumščiais. Ji, pamačiusi juos besimušant, pradėjo šaukti, kad jie liautųsi ir tada V. išėjo iš namo į lauką, o V. pasiliko namuose. Matė, kad dukrai bėgo kraujas iš skruosto ir akis sužalota. Paskui pamatė, kad ir V. veidas yra sužalotas. V. pats iškvietė pareigūnus. Kaip ir kodėl viskas įvyko plačiau nurodyti negali, sunkiai viską pamena, kadangi yra ligota. Dukra šiuo metu pagyvens jos namuose (b. l. 86-87).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 20-22)

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint V. B., jo veide matomos dėmės, panašios į kraujo dėmes, ant kairio ir dešinio skruostų matomi įdrėskimai, ant kaktos taip pat matomas įdrėskimas (b. l. 28-30).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. B. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai veide. Pasisakyti, keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti V. B. padaryti sužalojimai, nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas tikslus šių sužalojimų kiekis. V. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. V. B. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. B. nustatytų sužalojimų atvejais, įprastomis sąlygomis, sužalojimų padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas. (b. l. 42-45)

PRĮR suvestinėje nurodyta, kad "SMURTAS Prieš 10min. namuose kumščiais sumušė žmona, kraujuoja iš veido. Info GMP, pranešėjui 60 m. Pranešėjas dabar miške prie savo namo, vienkiemio. Tarnybas pasitiks ant kelio. Kalba labai neaiškiai, sunku suprasti" (b. l. 15-19).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji V. B. tyčia rankomis ne mažiau 5 kartus kumščiu sudavė į veidą bei nagais subraižė veidą savo vyrui V. B., tuo padarydama nukentėjusiajam odos nubrozdinimus veide, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, todėl ši kaltinamosios veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamosios V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad ji nusikaltimus padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamoji V. B. yra teista, bausmę atlikusi, bet teistumas nėra išnykęs (b. l. 114-123), nebausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 124-125), nedirba (b. l. 126-127), registruojasi užimtumo tarnyboje (b. l. 128).

Atsižvelgiant į V. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nesunkus nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, visišką kaltės pripažinimą, bei į tai, kad kaltinamoji labai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, jai skirtina vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą. Kaltinamoji smurtinius veiksmus padarė būdama neblaivi, todėl tikslinga jai uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Kaltinamoji smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį, todėl tikslinga skirti jai įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 72² straipsnis).

Nors kaltinamoji 2023 m. balandžio 19 dieną yra teista už analogišką veiką ir jai teistumas nėra išnykęs, tačiau įvykio dieną abu sutuoktiniai girtavo, nukentėjusysis pirmas pradėjo įžeidinėti kaltinamąją, tuo pačiu metu vyko abipusės muštynės: kaltinamoji pirma sudavė smūgius savo vyrui, o šis sudavė smūgius jai, abiem buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, V. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiąja, V. B. kaltinamajai atleidžia, prašo jos nebausti, todėl teismas sprendžia, kad V. B. neskirtina prokurorės siūloma, griežtesnė – arešto bausmė.

Kadangi kaltinamoji V. B. pripažįsta kaltę, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajai V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-113). Įsiteisėjus nuosprendžiui paskirta kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant V. B. intensyvią priežiūrą – nustatyti pareigą intensyvios priežiūros laikotarpiu neišeiti iš savo faktinės gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi ir 72² straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę V. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 110-113) panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnio 1 dalis).