Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant S. K., R. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T. (V. T.), jo atstovui advokatui P. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju darbininku, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, įvykusio 2014 m. liepos 5 d., apie 22 val. Ramybės g., ties Beržų g., Jonušų k., Klaipėdos r., jam nesuvaldžius vairuojamos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavus nuo kelio, iki jo aplinkybių išsiaiškinimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. paaiškino, kad įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o jo žmona R. T. (N.). Jis tuo metu sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje, keleivio vietoje. Žmonai nuvažiavus nuo kelio, jie susipyko, žmona išėjo iš įvykio vietos, o jis liko. Prie automobilio priėjęs nepažįstamas vyriškis ištraukė automobilio užvedimo raktelius. Apie šį įvykį jis pranešė policijai būdamas jau netoli savo sodybos, ne įvykio vietoje, paskambinęs iš A. V. telefono. Įvykio metu jis buvo absoliučiai blaivus, prieš atvykstant policijos pareigūnams jis taip pat buvo blaivus, dar važiavo jų pasitikti keturračiu, nes jie negalėjo rasti kelio pas jį. Jis vartojo alkoholį tada, kai į namus atvyko policijos pareigūnai ir pildė dokumentus, alkoholį vartojo tik prie atvykusių policijos pareigūnų, jų akivaizdoje. Policijos pareigūnams sakė, kad automobilį vairavo asmuo, kuris paėmė iš jo automobilio raktelius, nesakė, kad jį vairavo žmona, norėdamas ją apginti.

Liudytoja R. T. (N.) parodė, kad liepos 5 d., apie 21 val. važiuojant į degalinę, vairavo automobilį ir nuslydo į griovį. Dėl to susipyko su vyru, pasiėmė rankinę ir grįžo atgal į sodybą. Vyras liko įvykio vietoje. Vėliau jis grįžo į sodybą visas purvinas, susinervinęs, pasakė, jog paskambinęs iš kažkokios moters telefono iškvietė policiją, nes iš jo nepažįstamas asmuo atėmė automobilio raktelius. Būdamas namuose dar kartą kvietė policiją. Vyras tuo metu buvo blaivus. Jie ilgai laukė atvykstant pareigūnų, nes jie nerado kelio, kur atvažiuoti. Vyras važiavo keturračiu jų pasitikti. Alkoholį jis vartojo tik jau policijai atvažiavus, gėrė degtinę. Tvirtina, kad ji įvykio metu vairavo automobilį, tačiau kaltę už tai buvo prisiėmęs vyras.

Liudytojas policijos pareigūnas A. B. parodė, kad 2014 m. pavasarį-vasarą, tiksliai nepamena kada, darbo metu buvo gautas pranešimas, jog netoli degalinės „Emsi“ yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vyriškis, kuris pasakė, kad pamatė nuo kelio į griovį nuvažiavusį automobilį, matė, kad automobilio vairuotojas bandė išvažiuoti iš griovio. Jo manymu, automobilio vairuotojas buvo girtas, todėl iš jo atėmė automobilio raktelius ir norėjo jį sulaikyti, bet vairuotojas tiesiog išėjo iš įvykio vietos į mišką. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Maždaug po valandos gavo pranešimą, kad paskambinęs minimo automobilio savininkas pranešė, jog automobilis yra pavogtas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko automobilio savininkas, atvažiavęs keturrate ar trirate transporto priemone. Jis nurodė, kad jam sustojus ir išlipus iš automobilio atlikti gamtinių reikalų, kažkas į jį įsėdo ir nuvažiavo. Bendraujant pajautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, buvo nustatytas girtumas. Jų akivaizdoje automobilio savininkas nevartojo alkoholio, patalpoje, kurioje buvo bendraujama su juo, alkoholinių gėrimų ar taros nuo jų nematė.

Liudytoja policijos pareigūnė N. J. parodė, kad 2014 m. pavasarį ar vasarą, darbo metu buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, įvykusį netoli mini zoologijos sodo, esančio Klaipėdos r. Nuvykus į įvykio vietą, griovyje pamatė automobilį džipo tipo. Vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Asmenys, kurie pranešė policijai apie įvykį, paaiškino, kad iš automobilio išlipęs vyriškis, galimai neblaivus, bandė muštis su jais, konfliktavo, nes jie norėjo jį sulaikyti iki kol policija atvažiuos, bet jis pabėgo į miškelį. Vėliau tą patį vakarą buvo gautas pranešimas apie minimo automobilio vagystę. Apie vagystę pranešė savininkas, kuris paaiškino, kad jam sustojus ir išlipus iš automobilio, kažkas trenkė per galvą, dėl to jis prarado sąmonę, o ją atgavęs neberado automobilio. Pareiškėjas juos pasitiko, tuo metu nekilo įtarimų dėl jo neblaivumo. Būnant pareiškėjo namuose, bendraujant su juo, pildant dokumentus, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, patikrinus buvo nustatyta, jog pareiškėjas neblaivus. Šis teigė, jog būdamas namuose išgėrė alkoholio, nes buvo susijaudinęs. Jų, pareigūnų, akivaizdoje jis alkoholio nevartojo, ant stalo alkoholio nematė.

Liudytoja A. V. parodė, kad prieš metus, vasarą, apie 23 val., jai būnant sode, esančiame sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos r., atėjo tuo metu jai nepažįstamas V. T., jis prašė paskambinti į policiją ir pranešti, kad jį sumušė ir pavogė jo automobilį. Jis nurodė, kad važiavo automobiliu, sustojęs išlipo, kažkas jam trenkė per galvą ir paėmė automobilį. Matė, jog jam kraujavo pakaušio srityje. Jis buvo susijaudinęs, o ar buvo neblaivus, nežino, arti priėjusi nebuvo.

Liudytojas V. K. (V. K.) parodė, kad prieš metus, įvykio išvakarėse, apie 21 val. jo draugas ir kaimynas V. T. jam atvežė sutvarkytą žoliapjovę, jie pabendravo. V. T. buvo blaivus. Kitą dieną, po pietų jis paskambinęs pasakė, kad jį užpuolė ir dingo jo automobilis. Apie įvykį jis nieko negali pasakyti, apie jį sužinojo tik iš V. T. pasakojimų.

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00521-14 dėl plėšimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pagal V. T. pareiškimą dėl plėšimo, kaip liudytojas apklaustas A. G. parodė, jog 2014 m. liepos 5 d., apie 22 val. kartu su E. K. važiavo dviračiais nuo magistralės link mini zoologijos sodo. Išgirdęs didelį garsą, nuvažiavo link jo ir pamatė griovyje automobilį, kuris bandė išvažiuoti iš griovio į kelią. Priėję prie vairuotojo, pastebėjo, jog jis girtas. Apie įvykį pranešė telefonu policijai ir bandė sulaikyti vairuotoją, paėmę automobilio raktelius. Tačiau vairuotojas buvo agresyvus ir vėliau palikęs automobilį pabėgo į mišką. A. G. parodymus patvirtino liudytojas E. K.. Taip pat matyti, kad asmens parodymo atpažinti metu minėti liudytojai atpažino V. T., kaip asmenį, kuris 2014 m. liepos 5 d., apie 22 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė išvažiuoti iš griovio į kelią ir vėliau palikęs automobilį pabėgo į mišką, bei kad savo parodymus patvirtino ir akistatos su juo metu. Šiame nutarime konstatuota, kad vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis matyti, kad automobilis pagrobtas nebuvo. V. T., galimai būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio (b. l. 17-18).

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartyje, kuria buvo atmestas V. T. skundas ir palikta galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, konstatuota, kad netikėti liudytojų A. G. ir E. K. parodymais teismas neturi pagrindo. Prokurorai padarė pagrįstą išvadą, kad V. T. priklausantis automobilis pagrobtas nebuvo, todėl pagrįstai ikiteisminį tyrimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nutraukė (b. l. 11-12).

Iš V. T. skundo dėl minėto Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad V. T. jame nurodo, kad prokuroras ignoravo jo nekaltumą patvirtinančių liudytojų parodymus, pareiškėjas remiasi tuo metu jo sugyventine buvusios R. N. (duomenys neskelbtini) parodymais, kad tą vakarą jis išvyko būdamas blaivus į „Emsi“ kolonėlę užsipilti kuro ir nusipirkti cigarečių, o grįžo visas purvinas, su žaizda galvoje ir susijaudinęs. Jis išgėrė būdamas namuose po įvykio apie 0,5 l degtinės (b. l. 16).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. T. atžvilgiu yra priimtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad kaltinamasis V. T. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jis policijai melagingai pranešė ir davė melagingus parodymus, kad buvo sumuštas ir apiplėštas. Taip pasielgė todėl, kad norėjo išvengti administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl padaryto eismo įvykio. Teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

Iš policijos įvykių registro duomenų matyti, kad 2014-07-05, 22.04 val. gautas pranešimas, kad nuo „Emsi“ kolonėlės išsukus iš autostrados, važiuojant link „Mini zoo“, yra nuo kelio nuvažiavęs ir apsivertęs ant šono automobilis. Pranešėjas E. K. buvo sulaikęs neblaivų vairuotoją, atėmė raktelius, bet vairuotojas agresyvus, pabėgo. Į įvykio vietą atvykta 2014-07-05, 22.34 val. (b. l. 21-22).

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2014-07-05, apie 22.04 val. gautas pranešimas, kad neprivažiavus degalinės „Emsi“, Jonušų k., Klaipėdos r., nuo kelio nuvažiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į įvykio vietą, vairuotojo nebuvo. Automobilis, nuvažiuodamas nuo kelio, nieko neapgadino, tik apsibraižė priekinį bamperį į pakelės krūmus. 2014-07-05, apie 23.22 val. gautas pranešimas, kad minėtas automobilis yra pavogtas, apie vagystės faktą pranešė V. T.. Nuvykus pas pranešėją, jis apklaustas, patikrintas blaivumas, nustatyta 2,27 prom. alkoholio (b. l. 27, 29).

Iš V. T. 2015-02-02 paaiškinimo policijai matyti, kad jis prašo grąžinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad automobilis nesudaužytas, važiavo nuo „Tolupio“ sodybos per mišką link degalinės, nuslydo nuo kelio, nieko apgadinta nebuvo, žalos gamtai nepadaryta (b. l. 9).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 2361 matyti, kad 2014 m. liepos 6 d., 00.32 val. V. T. nustatytas 2,27 promilių girtumas (b. l. 28).

Iš autoavarijos vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra Jonušų k., Klaipėdos r., ir kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio į griovį, aprašyti transporto priemonės apgadinimai (b. l. 29-31).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad V. T. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, įvykusio 2014 m. liepos 5 d., apie 22 val. Ramybės g., ties Beržų g., Jonušų k., Klaipėdos r., jam nesuvaldžius vairuojamos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavus nuo kelio, iki jo aplinkybių išsiaiškinimo. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia įvykio metu nevairavęs transporto priemonės, tokia jo versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Be to, tokia pažeidėjo versija buvo išsakyta tik teismo posėdžio metu, niekada anksčiau ji nebuvo iškelta. Kad būtent V. T. vairavo transporto priemonę įvykio metu, patvirtina anksčiau aptartų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo V. T. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, yra konstatuota, jis dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jis policijai melagingai pranešė ir davė melagingus parodymus, kad buvo sumuštas ir apiplėštas, taip pasielgė todėl, kad norėjo išvengti administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl padaryto eismo įvykio. Šią aplinkybę patvirtina ir kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymai, jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, įsiteisėjusiu prokuroro 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotos aplinkybės, paties V. T. skunde dėl šio nutarimo nurodytos aplinkybės, policijos įvykių registro duomenys. Visi šie duomenys patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vieningą visumą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškina, kad jis vartojo alkoholį tada, kai į namus atvyko policijos pareigūnai ir pildė dokumentus, jų akivaizdoje, tokia jo versija teismas taip pat nesivadovauja. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad jų akivaizdoje automobilio savininkas nevartojo alkoholio, patalpoje, kurioje buvo bendraujama su juo, alkoholinių gėrimų ar taros nuo jų nematė, tiesiog bendraudami su juo, pajautė alkoholio kvapą ir patikrino blaivumą, pats V. T. neneigė vartojęs alkoholio. Teismui nėra pagrindo abejoti aptartų liudytojų policijos pareigūnų parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti, nes nėra jokių duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstu V. T. apkaltinimu ir nubaudimu. Policijos pareigūnai tik atliko savo tiesiogines darbo funkcijas. Be to, tokius policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – aptartuose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti R. N. (duomenys neskelbtini) parodymai, kad V. T. grįžęs susijaudinęs po įvykio būdamas namuose išgėrė apie 0,5 l degtinės. Pažymėtina, kad visos įrodomosios medžiagos kontekste liudytojos R. T. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad ji vairavo automobilį eismo įvykio metu, vertintini kaip melagingi, nors ji buvo įspėta dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį dėl melagingų parodymų davimo.

Tokia veika V. T. pažeidė KET 221 punkto reikalavimus (su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti). Jis, suprasdamas, kad į įvykio vietą yra iškviesta policija, kad vyks įvykio aplinkybių aiškinimasis, pasitraukė iš įvykio vietos ir iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Taip jis padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirtina administracinė nuobauda.

V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę žvyrkelyje nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, konstatuoja, jog V. T. nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas. Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartų įrodymų pagrindu nustatyta, kad buvo apgadintas tik V. T. priklausantis ir jo vairuotas automobilis, žala svetimam turtui nepadaryta. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad V. T. padarytas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nesant vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – nenustačius objektyviosios pusės požymių, negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad V. T. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, traukiant jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. T. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kai judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nagrinėjamu atveju V. T. veika formaliai atitinka eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. nutartis bylose Nr. N575-2179/2009, N575-2608/2011 ir kt.). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Reikšminga yra tai, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat ar nebuvo sugadintos kitos transporto priemonės ar kitoks kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas tik V. T. vairuotas ir jam priklausantis automobilis. Todėl vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik savo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (žr. nutartį byloje Nr. N444-2508/2010). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), bylos medžiagoje nėra, konstatuotina kad V. T. veikoje nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, traukiant V. T. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, dirba, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. T. paskyrus ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. T. (V. T.) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, V. T. traukiant administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, jo veikoje nesant pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.