Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-165/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-03
Bylos Nr.
1S-165/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Advokatai
Alfredas Sokolovskis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-165/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1. 2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,sekretoriaujant Agartai Minkel,dalyvaujant prokurorui Y. Č. ,gynėjui advokatui Alfredui Sokolovski,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. K. (V. K. ) gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

V. K. įtariamas tuo, kad veikdamas nusikalstamame susivienijime kartu su R. K. , R. K. ir J. M. , apie pusmetį organizavo neteisėtą narkotinių (heroino bei kanapių ir jų dalių) ir psichotropinių (amfetamino) medžiagų prekybą Vilniaus mieste, surasdavo narkotikų pardavėjus, tarp kurių buvo ir nepilnamečių asmenų, suteikdavo jiems patalpas – nuomavo butus, tiekdavo jiems pardavimui narkotines ir psichotropines medžiagas, suteikdavo ryšio priemones, surinkdavo gautus pinigus už parduotas narkotines medžiagas, prižiūrėdavo nuomojamus butus ir naudojo fizinį smurtą prieš narkotikų pardavėjus, kurie laiku neatsiskaitydavo už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas iki 2010 m. sausio 20 d., kai dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo rasta ir paimta: 2009 m. spalio 19 d. kratos metu nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas A. M. ir R. M. ; 2010 m. sausio 12 d. kratos metu nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas A. Z. ; 2010 m. sausio 19 d. kratos metus nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pas V. N. ir nepilnametį A. T. , gimusį 1992 m. rugpjūčio 25 d.; 2010 m. sausio 20 d. kratos metu nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas nepilnametį S. K. , gimusį 1992 m. gegužės 15 d., ir A. Š. ,; 2009 m. sausio 20 d. atliktos kratos metu J. K. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 2010 m. sausio 20 d. asmens kratos metu pas J. K. ; 2010 m. sausio 20 d. atliktos asmens kratos metu pas P. S. ir jo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris prekiavo gatvėje, ir 2009 m. sausio 20 d. asmens kratos metu pas O. C. , kuris prekiavo gatvėje.

Šiais veiksmais V. K. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje.

2010 m.vasario 9 d. V. K. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas 3 mėnesiams. To paties teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo rugpjūčio 6 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d.

Šalies argumentai

Įtariamojo V. K. gynėjas advokatas Alfredas Sokolovskis skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti.

Gynėjas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad V. K. niekur nedirba, įtariamas platinęs narkotines medžiagas, už kurias gautos lėšos galėjo būti jo pragyvenimo šaltinis, todėl būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Advokatas nurodo, kad teismui buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad ši bendrovė sutinka priimti V. K. į darbą vadybininko pareigoms, ir šie duomenys patvirtina, kad būdamas laisvėje, įtariamasis turės legalų pragyvenimo šaltinį. A. Sokolovskio nuomone, šių duomenų Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nevertino.

Skunde nesutinkama ir su kita teismo išvada, kad būdamas laisvėje V. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes jis įtariamas padaręs labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, už kuriuos gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis niekur nedirba, jo nesaisto jokie tvirti socialiniai ryšiai. Advokatas pažymi, kad sulaikius kitus įtariamuosius – R. K. ir R. K. , V. K. nebandė slėptis, pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti į užsienį, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus.

Gynėjo teigimu, byloje nėra duomenų, kad jo ginamasis bandė ar gali bandyti trukdyti procesui. Šios aplinkybės, A. Sokolovskio nuomone, rodo, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus V. K. kitą kardomąją priemonę.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad per visą laiką, kai V. K. taikomas suėmimas, jis buvo apklaustas tik vieną kartą (2010 m. vasario 26 d.), jokie kiti procesiniai veiksmai su juo nėra atliekami, nors įstatymas reikalauja, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką.

Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis yra padaręs jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra įtariamųjų R. K. , R. K. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolai ir kita bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar V. K. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Pratęsdamas V. K. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punktuose (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

Tokios teismo išvados pagrįstos.

V. K. įtariamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, atsižvelgiant dar į tai, kad V. K. nevedęs, nedirba, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tokios išvadas nepaneigia ir V. K. gynėjo skunde nurodytas argumentas, kad sulaikius kitus įtariamuosius – R. K. ir R. K. , V. K. nebandė slėptis, pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti į užsienį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo paminėtų įtariamųjų sulaikymo iki V. K. sulaikymo praėjo palyginti nedaug laiko – 20 dienų, todėl V. K. galėjo apie tai sužinoti ne iš karto, be to, jam negalėjo būti žinoma, kad šie asmenys duoda jį kaltinančius parodymus. Todėl nepabėgimas iki sulaikymo neleidžia manyti, kad to jis nepadarys ateityje.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad V. K. veikos tęsėsi gana ilgą laiką, iš jų jis gaudavo pajamas, be to, 2008 m. jis baustas už nusikaltimą, susijusį su narkotinėmis medžiagomis (Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys patvirtina, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuotas ir kitas suėmimo taikymo pagrindas - pagrįstas manymas, kad įtariamasis darys Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Byloje esanti pažyma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka V. K. priimti į darbą, atsižvelgiant į jos parašymo datą (2010-04-26 – tuo metu V. K. jau daugiau kaip du mėnesius buvo suimtas), nevertintina kaip realus įrodymas, jog jis lėšas pragyvenimui gaus iš darbo.

Minėtų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Kardomosios priemonės pratęsimo tvarka nepažeista. Ši byla didelės apimties ir sudėtinga, ikiteisminio tyrimo veiksmai joje atliekami, todėl taikyti Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 7 straipsnio taisyklę ir nebetaikyti suėmimo dėl to, kad per pastaruosius 2 mėnesius neatliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo sprendimas pratęsti V. K. suėmimo terminą nenaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

suimtojo V. K. (V. K. ) gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys