Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-01-12 · Byla Nr. TS-2-486/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-12
Bylos Nr.
TS-2-486/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. TS-2-486/2022
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jagliski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-208, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2015 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, ir J. S. paskirta galutinė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuo 2015 m. gruodžio 18 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas ir J. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuosprendžiu paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki aštuonerių metų ir šešių mėnesių. Bausmė pradžia 2014 m. liepos 1 d. Bausmės pabaiga 2023 m. sausio 1 d. Neatliktos bausmės dalis (2021 m. lapkričio 26 d.) 1 metai 1 mėnuo 6 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam J. S., motyvuojant, kad nėra reikšmingų pokyčių sprendžiant su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, koreguojant nuostatas ir problemų sprendimo modelį.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, J. S. jį skundžia teismui. Skunde nurodo, kad Komisija nebuvo vieninga siūlant netaikyti jam lygtinio paleidimo, 1 komisijos narys siūlė taikyti. Nurodo, kad Komisija neatsižvelgė, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko. Mano, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to pabrėžia, kad jis sutinka ir su intensyvia priežiūra. Taip pat analizuoja teismų praktikos atvejus, kai asmeniui taikytas lygtinis paleidimas. Taip pat aptarė ir į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad J. S. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte (1/2 bausmės atliko 2018 m. spalio 1 d.), tačiau pažymi, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog jis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį net 17 kartų baustas drausmine tvarka, jis taip pat du kartus yra skatintas. Tačiau du paskatinimai per beveik aštuonis bausmės atlikimo metus nėra tiek svari ir imponuojanti aplinkybė visų tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, kad galėtų nulemti lygtinio paleidimo taikymą. Vertindamas šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog nuteistasis turi valios koreguoti savo elgesį teigiama linkme siekdamas naudos (teigiamo sprendimo dėl lygtinio paleidimo), tačiau elgesys nėra visada tinkamas.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, todėl sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas ne tik su nuteistojo elgesiu susijusios charakteristikos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis. Iš socialinio tyrimo išvados, jo asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė. Jis nuteistas už brutalų ir labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. Taip pat teistas ir už viešosios tvarkos pažeidimą iki šio nuosprendžio (2014 metais). Šių aplinkybių pagrindu socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, jog pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų krimonogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

Nuteistasis J. S. akcentuoja, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, jokio teisinio pagrindo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. Teismas nesutinka su tokia nuteistojo pozicija. Nuteistasis neabejotinai atitinka vieną formaliąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, jis yra atlikęs daugiau nei ½ teismo paskirtos bausmės, kas leidžia svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Taip pat nors pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą tiek Komisija, tiek teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, tai ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, tad nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo elgesys ir nuostatos bausmės atlikimo metu turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš pareiškėjo skundo, jo asmens bylos, socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių vertinimą linkęs labiau analizuoti iš savo individualių poreikių prizmės, nuteistasis gali būti lankstus bei priimti kitokią nuomonę ar keisti savo požiūrį tik tam tikru laipsniu. Paskutinį kartą Komisijai pristatytas 2021 m. birželio 1 d., ir Komisijai nutarus netaikyti jam lygtinio paleidimo, jis įvykdė rekomendacijas tik dalinai. Nuostatos į darbą neigiamos, atsisakė dirbti jam pasiūlytą darbą.

Įvertinant socialinio tyrimo išvadą, joje išdėstyti teiginiai taip pat teismui duoda pagrindo abejoti sėkminga nuteistojo resocializacija laisvėje. Iki įkalinimo nuteistojo netinkamas, socialumo stokojantis gyvenimo būdas, turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo darytų pažeidimų pobūdis taip pat rodė, kad jis turėjo sunkumų atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, prisitaikyti prie pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad nuteistojo praeities elgesys laisvės atėmimo vietoje suponuoja prielaidą apie nepakankamą J. S. gebėjimą atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nors nuteistasis reiškia pritarimą visuotinai priimtinoms taisyklėms, suvokia įstatymų ir taisyklių laikymosi svarbą, palankiai vertina discipliną, tačiau praeityje turėjo problemų suvaržyti savo elgesį. Vis dar stebimas polinkis su nusikalstamumu sietinus poreikius vertinti paviršutiniškai, dalį atsakomybės perkelti išoriniams veiksniams ir aplinkai. Nors interviu metu geba analizuoti nusikalstamą veiką sąlygojusias priežastis, priežastinius ryšius, prioritetu linkęs kelti savo paties interesus, ar poreikius.

Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarimo išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Išanalizavęs teismui pateiktą medžiagą, teismas linkęs pritarti Komisijos nutarimo išvadoms, kad atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusižengimo riziką, nusikaltimo sunkumą, įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, ankstesnius teistumus, įžvalgų apie problemines sritis stoką, įžvelgiamą impulsyvumą, teismas negali sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Esant šioms aplinkybėms, nors nuteistasis skunde nurodė, kad jis įvykdė visas sąlygas numatytas individualiame plane, nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis J. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymima ir tai, kad šiuo metu jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Savo skunde nuteistasis minėjo ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimus. Tačiau teismas su tuo nesutinka, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22, apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamo Komisijos nutarimo neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

Dėl išdėstytų aplinkybių visumos, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr.59-208, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti J. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-208, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski