Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-10-25 · Administracinė byla Nr. I-2056-121/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-25
Bylos Nr.
I-2056-121/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška (pirm.), Nijole Šidagiene, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, VSDFV Vilniaus skyriui
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr.I-2056-5/2007Procesinio sprendimo kategorija 6.1, 6.3.1(S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2007m. spalio 25 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Broniaus Januškos (pirmininkas), Nijoles Šidagienes (pranešeja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Juchneviciutei, dalyvaujant pareiškejui J. J. , viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo J. J. skunda atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV), VSDFV Vilniaus skyriui del raginimo pripažinimo neteisetu.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,nustate:

pareiškejas prašo teismo pripažinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-05-06 raginima Nr.12300 nepagristu ir neteisetu. Skunde rašo, jog yra praktikuojantis advokatas ir pensininkas, kuriam paskirta senatves pensija, del ko, jo manymu, pagal Valstybinio socialinio draudimo istatymo (toliau-VSDI, Istatymas) 34 str. 3 dali imoku moketi neprivalo. Teigia, jog Istatymo norma yra diskriminacine, nes neteisinga reikalauti moketi inašus bazinei pensijai gauti ir papildomai pensijos daliai iš asmens, kurio pajamos yra didesnes nei 12 minimaliu menesiniu algu (MMA) per metus, ir atleisti nuo šiu mokejimu asmeni, kurio pajamos yra didesnes nei 12 MMA per metus (b.l.4-5).

Atsakove VSDFV, atsikirsdama i skunda, prašo ji atmesti kaip nepagrista ir nurodo, jog advokatas J. J. Vilniaus skyriuje yra iregistruotas draudeju 1993-06-08. Pagal Advokaturos istatyma advokatas privalo apsidrausti VSDI nustatyta tvarka. VSDI 4 str. itvirtina, jog asmenys, kurie verciasi individualia veikla pagal Gyventoju pajamu mokescio istatyma, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensiju draudimu: bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai. Istatymo 34 str. nustato, jog advokatai valstybinio socialinio draudimo imokas už save moka bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai. Imokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo ju paciu pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamu pajamu metines sumos, kuri negali buti mažesne nei 12MMA. Advokatai papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju, jei ju pajamu metine suma, apskaiciuota iš apmokestinamuju pajamu, apskaiciuotu pagal Gyventoju pajamu mokescio istatyma, atemus mokestiniu metu pajamu mokescio suma, yra lygi arba didesne už 12MMA. Advokatai valstybinio socialinio draudimo imoku gali nemoketi tik tuo atveju, kai ju pajamu metine suma yra mažesne už 12 MMA ir šie asmenys yra: 1) yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai; 2) yra I ar II grupes invalidai nuo vaikystes, gaunantys šalpos (socialine) pensija; 3) yra sukake senatves pensijos amžiu ir gauna šalpos (socialine) pensija arba kompensacija pagal Šalpos (socialiniu) pensiju istatyma; 4) gauna valstybinio socialinio draudimo pensija iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautine sutarti, ir ta sutartis yra isigaliojusi; 5) yra laisves atemimo vietose; 6) yra iregistrave likviduojamos individualios (personalines) imones ar ukines bendrijos statusa Imoniu rejestre, o visi imones ar ukines bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo; 7) yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos istatymus. Pareiškejo 2002m. apmokestinamos pajamos viršijo nustatyta dydi, todel jis privalo sumoketi raginime nurodytas sumas (b.l.22-23). Patikslintame atsiliepime pažymi, jog pareiškejos skundas buvo grindžiamas VSDI nuostatu nekonstitucingumu, taciau Konstitucinis Teismas 2007-09-26 nutarime nutare, jog skundžiamos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 str. 2 daliai, 52 str. bei konstituciniams principams (b.l.40).

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, atsikirsdamas i skunda, prašo ji atmesti iš esmes tais paciais kaip ir VSDFV atsiliepime išdestytais motyvais, papildomai nurodo, jog pareiškejo privalomos moketi valstybinio socialinio draudimo imokos nera siejamos su pareiškejo gaunama valstybinio socialinio draudimo pensija (b.l.18-19). Patikslintame atsiliepime pažymi, jog pareiškejo skundas buvo grindžiamas VSDI nuostatu nekonstitucingumu, taciau Konstitucinis Teismas 2007-09-26 nutarime, be kita ko, konstatavo, jog asmens pareiga moketi valstybinio socialinio draudimo imokas yra siejama su asmens draudžiamuju pajamu gavimu iš aktyvios ekonomines veiklos, ir pasibaigia tada, kai asmuo nutraukia aktyvia ekonomine veikla, arba jos nenutraukes, gauna mažesnes, nei istatymo nustatytos minimalios draudžiamosios pajamos. Mineta pareiga nepriklauso nuo dirbancio asmens amžiaus arba nuo to, kiek yra ekonomines veiklos šaltiniu, iš kuriu jie gauna pajamas, imokos mokamos nuo iš kiekvienos ekonomines veiklos gaunamu draudžiamuju pajamu (b.l.42-44).

Pareiškejas, byla nagrinejant teisme, skunda palaike, paaiškino, kad imokas galima butu moketi nebent savanoriškai, o Konstitucinio teismo nutarimas prieštarauja ES teisei.

Skundas atmestinas.

Faktines bylos aplinkybes.

Bylos rašytiniai irodymai patvirtina, jog pareiškejo atžvilgiu 2004-05-06 surašyta pažyma Nr.5-1-383 „Apie valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotu pajamu sumu sutikrinima“, kurioje fiksuota, jog advokatas J. J. pažeide VSDI 34 str. 3 dalies, 44 str. 2 dalies bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykliu 20 punkto nuostatas, t. y. laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31 nedeklaravo arba klaidingai deklaravo ir nesumokejo valstybinio socialinio draudimo imoku arba valstybinio socialinio draudimo imoku sumokejo mažiau, del ko susidare isiskolinimas bazinei pensijai – 828 Lt, papildomai pensijos daliai – 774 Lt (b.l.11). Atsižvelgiant i tai, 2004-05-06 pareiškejui surašytas raginimas Nr.12300 sumoketi isiskolinima, viso 1689 Lt (1602 Lt socialinio draudimo imoku, 87 Lt delspinigiu), geruoju (b.l.10).

Teismas, tenkindamas pareiškejo prašyma, 2004-09-21 nutartimi byla sustabde iki kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinetas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar VSDI 34 str. 3 d. 1 punkto, 4 dalies ir jo 1 punkto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 str. 2 daliai, 52 straipsniui, Konstitucijoje itvirtintiems teisingumo ir teisines valstybes principams (b.l.33). Konstitucinis Teismas prašyma išnagrinejo ir 2007-09-26 paskelbe nutarima.

Teises aktu, taikytinu sprendžiant ginca, analize bei išvados.

Pažymetina, jog J. J. priskaiciuotas sumas neigia iš esmes vienu argumentu – VSDI 34 str. 3 dalies normos, kuria remiantis priimtas skundžiamas aktas, antikonstitucingumu.

Konstitucinis Teismas, spresdamas VSDI 34 str. 3 dalies 1 p., 4 dalies ir jos 1 punkto atitikti Konstitucijai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad prievole moketi socialinio draudimo imokas priklauso nuo asmens gaunamu metiniu pajamu sumos, kad asmenims, draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu, bet turintiems pajamu iš individualios veiklos, butina moketi inašus pensijai gauti, kad nuo socialinio draudimo imoku mokejimo atleidžiami tik asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos istatymus, kuriu metine pajamu suma yra mažesne už 12 MMA, 2007-09-26 nutarime konstatavo, jog minetos nuostatos neprieštaravo Konstitucijai, konstituciniam teisingumo ir teisines valstybes principams. Nutarime pažymeta, jog Lietuvos Respublikos istatymuose ir kituose teises aktuose yra itvirtintas toks valstybinio socialinio draudimo modelis, pagal kuri dirbantys (aktyvia ekonomine veikla užsiimantys) asmenys, gaunantys draudžiamuju pajamu, privalo moketi valstybinio socialinio draudimo imokas, o asmenys, kuriems istatyme numatytos išmokos turi buti mokamos del to, kad jie yra sulauke senatves pensijos amžiaus, jiems yra pripažintas invalidumas arba yra kitu istatyme numatytu priežasciu (inter alia tada, kai tie visuomenes nariai del istatyme numatytu objektyviu priežasciu negali dirbti ir užsidirbti), turi teise gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas. Teismas pabreže, jog tai, kad Lietuvoje yra pasirinkta tokia pensiju sistema, kurioje lešos, surinktos iš privalomuju valstybinio socialinio draudimo imoku, yra pagrindinis pensiju sistemos finansavimo šaltinis, atitikties Konstitucijai atžvilgiu negali buti kvestionuojama, Konstitucijos 52 straipsnyje pavartota formuluote "valstybe laiduoja" inter alia reiškia, kad pensijos ir ivairios socialines paramos rušys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti istatymuose, o asmenys, atitinkantys istatyme nustatytas salygas, turi teise reikalauti, kad valstybe jiems skirtu šia pensija ir ja moketu. Valstybinio socialinio draudimo išmoku mokejimas yra siejamas su dirbanciu asmenu teise i istatymo nustatytas išmokas, iskaitant senatves pensija. Šiai ir kitoms socialinems teisems igyvendinti yra sukurtas Valstybinio socialinio draudimo fondas, grindžiamas ekonomiškai aktyviu (dirbanciu) asmenu lešomis, kurios sumokamos kaip privalomos valstybinio socialinio draudimo imokos. Atsižvelgiant i tai, teismas priejo išvados, jog pagal VSDI 34 straipsnio 3 dali dirbantys asmenys i dvi grupes: tuos, kurie privalo moketi socialinio draudimo imokas, ir tuos, kurie socialinio draudimo imoku gali nemoketi, - suskirstomi objektyviu pagrindu - pagal gaunamu draudžiamuju pajamu dydi. Toks suskirstymas nei diskriminuoja, nei nustato privilegijas.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, darytina išvada, jog, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teises normos, kuriu pagrindu pareiškejui buvo apskaiciuotas isiskolinimas, neprieštarauja Konstitucijai, teisinio pagrindo pripažinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-05-06 raginima Nr.12300 nepagristu ir neteisetu - nera.

Teismo 2004-06-25 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemone- draudimas pradeti skundžiamame raginime nurodytu sumu išieškojima- naikintina (ABTI 71 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str. str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

nusprende:

skunda atmesti kaip nepagrista.

Šiam sprendimui isiteisejus, panaikinti teismo 2004-06-25 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemone.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skunda Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacines instancijos teismui.

Kolegijos teisejai Bronius JanuškaNijole ŠidagieneLiudmila Zaborovska