Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-894/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-12
Bylos Nr.
2A-894/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas, Vytas Milius
Atsakovas
V. T., J. T.
Trečiasis asmuo
E. P., Panevėžio
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-894/2012Procesinio sprendimo kategorijos 35.6.1, 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vigintas Višinskis ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. T. ir J. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1030-260/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miško sklypas“ ieškinį atsakovams V. T. ir J. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys E. P. ir Panevėžio 4-ojo notarų biuro notarė R. V.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Miško sklypas“ 2010 m. birželio 11 d. pateiktu ieškiniu atsakovui V. T. prašė pripažinti negaliojančiais tris žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius negaliojančiais, 2010 m. rugsėjo 9 d. pateiktu patikslintu ieškiniu atsakovams V. T. ir J. T. prašė pripažinti negaliojančiomis:

1. 2009 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Miško sklypas“ pardavė atsakovams V. T. ir J. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 5,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai jį nupirko iš ieškovo už 20 000 Lt;

2. 2009 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Miško sklypas“ pardavė atsakovams V. T. ir J. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 4,9000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai jį nupirko iš ieškovo už 10 000 Lt;

3. 2009 m. sausio 23 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Miško sklypas“ pardavė atsakovams V. T. ir J. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 4,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai jį nupirko iš ieškovo už 20 000 Lt.

Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu ieškovo UAB „Miško sklypas“ 2009 m. sausio mėn. atliktą įskaitymą, pagal kurį buvo įskaitytos priešpriešinės prievolės - ieškovo UAB „Miško sklypas“ prievolė grąžinti atsakovams J. T. ir V. T. 50 000 Lt skolą bei atsakovų J. T. ir V. T. prievolė sumokėti ieškovui UAB „Miško sklypas“ 20 000 Lt pagal 2009 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 10 000 Lt pagal 2009 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 20 000 Lt pagal 2009 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją – grąžinti ieškovui UAB „Miško sklypas“ nuosavybėn 5,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,9000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti atsakovus J. T. ir V. T. ieškovo BUAB „Miško sklypas“ kreditoriais 50 000 Lt sumai.

BUAB „Miško sklypas“ ieškinį grindė šiais argumentais:

1. Ginčijamus sandorius sudarė tam teisės neturėjęs asmuo. Pagal ABĮ 37 str. 8 d., UAB „Miško sklypas“ įstatų 5.31 p., 5.34 p. bendrovės turto pardavimas yra bendrovės vadovo (direktoriaus) funkcija, todėl ginčijamus sandorius UAB „Miško sklypas“ vardu sudarius akcininkui E. P. buvo pažeistos imperatyvios ABĮ nuostatos, kas sudaro pagrindą šiuos sandorius pripažintini negaliojančiais remiantis CK 1.80 str. 1 d.

Atsiliepimas

2. Atsiskaičius su atsakovais buvo pažeistos kitų bendrovės kreditorių teisės. Sudarius ginčijamus sandorius buvo padaryta užskaita dėl 50 000 Lt skolos, t.y. buvo atliktas įskaitymas. Šią aplinkybę atsiliepime į ieškinį pripažino ir pats atsakovas V. T. Visgi toks įskaitymas pažeidė kitų UAB „Miško sklypas“ kreditorių teises ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. nuostatas, nes bendrovė būdama nemoki ir tokiu būdu atsiskaitydama su atsakovais V. T. ir J. T. nepagrįstai suteikė pirmenybę šiems kreditoriams, pažeidė kitų bendrovės kreditorių teises.

3. Miško sklypai parduoti už pernelyg žemą kainą. 2009 m. sausio mėnesio 13 ir 23 dienomis sudarytais ginčijamais sandoriais UAB „Miško sklypas“ už 50 000 Lt atsakovams pardavė tris miško sklypus, kurių kaina pagal notarinėse jų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas vidutines rinkos vertes sudaro 118 012 Lt, o juos pardavus buvo įskaityta tik 50 000 Lt bendrovės skola. Dėl šios priežasties pagal CK 6.67 str. 4 p. nuostatas, preziumuotina, kad abi sandorių šalys buvo nesąžiningos. Šie nesąžiningi šalių veiksmai pažeidė ne tik kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumą ir proporcingumą, bet ir nepagrįstai sumažino kitų kreditorių galimybes patenkinti savo kreditorinius reikalavimus iš bendrovės turto.

Atsiliepime į ieškinį atsakovai V. T. ir J. T. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovų nuomone, ieškovas nepagrįstai teigia, kad viena iš sudarytų pirkimo - pardavimo sandorių šalis buvo netinkamai atstovaujama, nes vienintelis bendrovės akcininkas E.P. negalėjo atstovauti ieškovo, sudarant minėtus sandorius. Visų trijų pirkimo - pardavimo sandorių 4.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas užtikrina, jog yra priimti visi būtini sprendimai, reikalingi šios sutarties sudarymui bei pasirašymui ir jie galioja, ir jis, pasirašydamas šią sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ir netiksli. Lietuvos Respublikos CK 1.82 str. 1 d. nurodyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83-2.85 straipsniai). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas). Iš sutarties sąlygų ir įstatymo normų matyti, kad minimi sandoriai negaliojančiais galėtų būti pripažinti tik tuomet, jei ieškovas įrodytų, kad atsakovai, sudarydami šiuos sandorius, buvo nesąžiningi, t.y. žinojo, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Iš sandorių 4.1 punktų matyti, kad bendrovės atstovas užtikrino, jog yra priimti visi būtini sprendimai, reikalingi šios sutarties sudarymui bei pasirašymui ir jie galioja, ir jis, pasirašydamas šią sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų, todėl atsakovų veiksmų nesąžiningais laikyti negalima, o kitokių įrodymų ieškovas nepateikė, nors tokią pareigą įstatymas numato ieškovui (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šie sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais ieškovo nurodomu pagrindu. Atsakovai taip pat nurodė, kad šiuo atveju jokių kreditorių teisės pažeistos nebuvo, nes susitarus dėl miškų pardavimo ieškovo finansinė padėtis nebuvo bloga, atsakovui apie ieškovo finansinę būklę nebuvo žinoma iki pat bankroto bylos iškėlimo. Neteisingai, atsakovų nuomone, ieškovas pasisako dėl sklypų vertės. Ieškovas nurodo, kad šių trijų žemės sklypų vertė yra 118 012 Lt, bei kad nurodžius, jog sklypų bendra kaina sutartyse nurodyta tik 50 000 Lt, abi sandorio šalys yra nesąžiningos. Ieškovas teismui nenurodė, kad įsigyjant sklypus iš ieškovo, juose buvęs miškas buvo beveik visas iškirstas, t.y. kirstinos medienos likutis sandorio sudarymo dienai sudarė tik 30%, dėl ko šių sklypų vertė sandorio sudarymo metu buvo ženkliai sumažėjusi. Tai atsispindi 2008 m. vasario 13 d., 2008 m. birželio 10 d. ir 2008 m. spalio 14 d. išduotuose leidimuose kirsti mišką. Pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta kaina atitiko šių sklypų kainą, ką patvirtina preliminari išvada dėl turto vertės. Taip pat atsakovai nurodė, jog iš pridedamo 2008 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad už perkamus žemės sklypus buvo padarytas avansinis mokėjimas. Iš pridedamo mokėjimo matyti, kad joks įskaitymas daromas nebuvo, todėl pripažinti 50 000 Lt įskaitymo negaliojančiu nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Teismas pripažino, kad yra visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, t.y. ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo kreditorių teises, ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, ieškovas ir atsakovas buvo nesąžiningi, žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditorių teises, vienerių metų ieškinio senaties terminas pareikšti ieškiniui dėl ginčijamo sandorio nėra suėjęs, todėl ieškinys yra pagrįstas. Teismas sprendė, kad ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Nurodė, kad atsakovas V. T. bylos nagrinėjimo teisme metu teikdamas paaiškinimus pripažino, kad buvo susitaręs su įmone „Miško sklypas“, jog už žmonos pervestus pinigus nupirks tris miško sklypus, tačiau sutartis sudarė tik 2009 metų pradžioje ir nupirko jau iškirsto miško sklypus, nes ieškovas neturėjo galimybės grąžinti sumokėtų pinigų. Tokie šio atsakovo paaiškinimai leido teismui vertinti, jog atsakovas privalėjo suprasti, kad UAB „Miško sklypas“ finansinė padėtis 2009 m. sausio mėnesį buvo labai bloga. Tai, kad jis pirko iškirsto miško sklypus, o ne tokius miško sklypus, dėl kokių buvo susitarę, t.y. neiškirsto miško, ką patvirtino ir pats atsakovas ir liudytojas V. J., leido teismui vertinti, jog atsakovas buvo nesąžiningas. Teismas vertino, kad atsakovas suprato, jog kitokiu būdu negalės susigrąžinti sumokėtų 50 000 Lt, ir siekė, kad jo reikalavimas būtų patenkintas pirmiau nei kitų UAB „Miško sklypas“ kreditorių reikalavimai.

Nurodė, kad liudytojai V. J. ir I. J. patvirtino, kad UAB „Miško sklypas“ finansinė padėtis 2009 m. sausio mėnesį buvo bloga. Tai patvirtina ir įmonės balanso 2008 m. gruodžio 31 dienai duomenys, taip pat pažymos apie balanso duomenų išaiškinimą duomenys. Teismas konstatavo, kad iš jų matyti, jog įmonė balanse apskaityto turto turėjo už 1 428 400 Lt, o tuo pačiu metu buvo skolinga 1 274 879 Lt, t.y. buvo nemoki. Teismo nuomone, ši aplinkybė turėjo būti žinoma ieškovui, todėl ir jis laikytinas nesąžininga sandorio šalimi.

Teismas pripažino, kad sandorių sudarymo metu, ką patvirtino pažymos duomenys, ieškovas buvo skolingas darbuotojams, valstybės ir valstybės socialinio draudimo biudžetams, o tai, teismo nuomone, reiškia, kad ginčijamų sandorių su atsakovu V. T. neprivalėjo sudaryti, nes pirmiausia privalėjo atsiskaityti su paminėtais kitais kreditoriais. Teismas pažymėjo, jog akivaizdu, kad sudarytais sandoriais UAB „Miško sklypas“, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovei J. T.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį argumentai

Atsakovai V. T. ir J. T. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atsakovams atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo V. T. paaiškinimus. Atsakovas nurodė, kad 50 000 Lt buvo sumokėti ieškovui kaip avansinė įmoka už perkamus miško žemės sklypus ir dėl šios priežasties buvo sudarytos trys žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarys. Byloje nėra įrodymų, kad 50 000 Lt suma ieškovui buvo paskolinta, o negalint atgauti minėtos sumos atsakovas sudarė miško žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius, taip siekdamas patenkinti savo reikalavimą, nepaisant kitų bendrovės kreditorių. Gavęs avansinį mokėjimą ieškovas turėjo pareigą perleisti turimą nekilnojamąjį turtą atsakovų naudai.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovus nesąžiningais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų bet kokia įmanoma forma pateikęs atsakovams duomenis apie bendrovės turtinę padėtį, turimą turtą bei įsipareigojimus. Atsakovams sudarant pirkimo – pardavimo sandorius nebuvo žinoma ieškovo turtinė padėtis. Ieškovo atstovai nepateikė atsakovams nei žodinės, nei rašytinės informacijos apie bendrovės finansinius rodiklius bei mokumą, neįspėjo apie galimą bendrovės nemokumą. Pažymėtina, kad atsakovai domėjosi ieškovu, tačiau informacijos apie UAB „Miško sklypas“ turtinę padėtį, bendrovės nemokumą, kreditorius viešoje erdvėje nebuvo rasta.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamais sandoriais ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, t. y. atsakovei J. T. Atsakovams aplinkybės apie kitų kreditorių buvimą bei suteiktą pirmenybę vienam iš kreditorių nebuvo žinomos.

4. Išankstinis apmokėjimas už žemės sklypus rodo šalių ikisutartinius santykius, t. y. jų realų ketinimą parduoti bei ketinimą įsigyti miško žemės sklypus, bei ikisutartinių ketinimų realizavimą avansinės įmokos įmokėjimu. Tai reiškia, kad šalys sudarė sandorį, kurį privalėjo sudaryti, o sudarytas sandoris nepažeidžia ieškovo ir jo kreditorių interesų.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo V. T. teisme duotus paaiškinimus ir žemės sklypų įsigijimo aplinkybes įvertino tinkamai. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovams ieškovo turtinė padėtis buvo žinoma. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai nurodo, jog ginčijamus sandorius ieškovas su jais sudaryti privalėjo, nes ši pareiga ieškovui kilo iš ikisutartinių šalių santykių ir atsakovų avansinės įmokos sumokėjimo. Pažymi, kad šalys nebuvo sudariusios preliminariosios sutarties, o atsakovai nepateikė kitų įrodymų apie buvusius šalių ikisutartinius santykius, neįrodė, kad būtent dėl ginčo sklypų pardavimo buvo tartasi sumokant 50 000 Lt avansą, kad buvo susitarta juos parduoti už kainą, lygią jų sumokėtai avansinei įmokai. Dėl šios priežasties minėti apeliantų teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė J. T. 2008 m. balandžio 29 d. pavedimu sumokėjo ieškovui UAB „Miško sklypas“ 50 000 Lt. Mokėjimo pavedime nurodė, kad mokėjimo paskirtis yra „už mišką“ (b. l. 22, 170, t. 1). Pervesti 50 000 Lt yra bendroji jungtinė atsakovų J. T. ir V. T. nuosavybė.

2009 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas UAB „Miško sklypas“ pardavė atsakovui V. T. 5,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas jį nupirko iš ieškovo už 20 000 Lt (b. l. 10-11, t. 1 ir b. l. 38-39, t. 2).

2009 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas UAB „Miško sklypas“ pardavė atsakovui V. T. 4,9000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas jį nupirko iš ieškovo už 10 000 Lt (b. l. 8-9, t. 1 ir b. l. 5-6, t. 2).

2009 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Miško sklypas“ pardavė atsakovui V. T. 4,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas jį nupirko iš ieškovo už 20 000 Lt ( b. l. 12-13, t. 1 ir b. l. 18-19, t. 2).

Kaip matyti iš UAB „Miško sklypas“ pažymos (b. l. 74, t. 1), remiantis šiomis pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovas 2009 m. sausio mėnesį atsakovės J. T. 2008 m. balandžio 29 d. sumokėtus 50 000 Lt užskaitė kaip atsiskaitymą už 2009 m. sausio mėnesį atsakovui V. T. parduotus žemės sklypus.

2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009 m. birželio 11 d., Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą ieškovui UAB „Miško sklypas“ (b. l. 23, t. 1).

Dėl actio Pauliana instituto taikymo

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytos pagrindinės bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, konkrečiai jos 8 punktas nustato, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja, jog tokiais gali būti tik tie sandoriai, kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir galimai turėjo įtakos įmonės mokumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų — ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankui „Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-917/2003).

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nebus pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas - bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai - priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pagal įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Nagrinėjamoje byloje įmonės bankroto administratorius visų bankrutuojančios įmonės kreditorių vardu turėjo teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį. Nagrinėjamuoju atveju administratorius visų kreditorių vardu ginčija skolininko UAB „Miško sklypas“ sudarytus sandorius, kurie tikėtina pažeidžia kreditorių interesus. Tai reiškia, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę.

Dėl kitų UAB „Miško sklypas“ kreditorių teisių pažeidimo

CK 6.66 str. 1 d. nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises. Tokie atvejai yra, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoriai yra vertintini kaip pažeidžiantis kitų UAB „Miško sklypas“ kreditorių teises, nes jais UAB „Miško sklypas“, faktiškai būdamas nemokus, suteikė prioritetą kitiems kreditoriams, t. y. atsakovei J. T., o kartu ir atsakovui V. T., kaip atsakovės sutuoktiniui.

Iš byloje esančio UAB „Miško sklypas“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso (b. l. 15, t. 1) matyti, kad 2008 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 1 428 400 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 274 879 Lt, iš jų 766 144 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Šie duomenys leidžia teigti, kad ginčijamų sandorių metu, t. y. 2009 m. sausio mėnesį, UAB „Miško sklypas“ turtinė padėtis buvo itin sunki, įmonė faktiškai buvo nemoki.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Miško sklypas“ 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo 1 032 269, 57 Lt skolų tiekėjams, 98 003,82 Lt buvo skolinga VMI, VSDF ir darbuotojams, 59 291,79 Lt buvo skolinga už mokėtiną PVM ir t. t. (b. l. 14, t. 1).

2009 m. sausio mėnesio UAB „Miško sklypas“ pažymoje (b. l. 74, t. 1) yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad UAB „Miško sklypas“ yra skolinga atsakovei J. T. 50 000 Lt ir ginčijamais sandoriais perleidžiant žemės sklypus yra padengiama minėta skola. Atsakovas V. T. bylos nagrinėjimo metu patvirtino šias aplinkybes nurodydamas, kad ketino susigrąžinti dalį pinigų, tačiau pinigų ieškovas neturėjo (b. l. 175, t. 1).Tai reiškia, kad įmonė būdama nemoki, turėdama kreditorių (anksčiau nurodyti nutartyje) nepagrįstai suteikė prioritetą vienam iš kreditorių, t. y. atsakovei J. T. ir jos sutuoktiniui V. T. Taip pat ieškovas, būdamas nemokus ir sudarydamas sandorius su atsakovais, sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, Visa tai lemia, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų UAB „Miško sklypas“ kreditorių teisės.

Dėl ieškinio senaties termino

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009 m. birželio 11 d., UAB „Miško sklypas“ vadovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Tai reiškia, kad administratorius įmonės dokumentus gavo ir apie ginčijamus sandorius sužinojo 2009 m. birželio 18 d. Ieškinį jis pareiškė 2010 m. birželio 11 d. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

Būtinybę sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorius gali lemti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymo kylantys imperatyvai. Atsakovai teigia, jog tarp šalių egzistavo ikisutartiniai santykiai, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius, nepateikė. Priešingai, nepagrįstai ilgas laikotarpis tarp atsakovės J. T. mokėjimo ir faktiškai sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių, 2009 m. sausio mėnesio UAB „Miško sklypas“ pažyma (b. l. 74, t. 1), UAB „Miško sklypas“ buhalterės I. J. liudijimas bylos nagrinėjimo metu ir kiti byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė J. T. 2008 m. balandžio 29 d. mokėjimas buvo paskola UAB „Miško sklypas“. Įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigą) savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad bylos šalys, o konkrečiai UAB „Miško sklypas“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju - asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Nagrinėjamu atveju atsakovai nesutiko su tuo, kad jie buvo nesąžiningi. Nurodė, kad UAB „Miško sklypas“ nepateikė atsakovams duomenų apie bendrovės turtinę padėtį, turimą turtą bei įsipareigojimus. Atsakovams sudarant pirkimo – pardavimo sandorius nebuvo žinoma ieškovo turtinė padėtis. Ieškovo atstovai nepateikė atsakovams nei žodinės, nei rašytinės informacijos apie bendrovės finansinius rodiklius bei mokumą, neįspėjo apie galimą bendrovės nemokumą. Pažymėjo, kad atsakovai domėjosi ieškovu, tačiau informacijos apie UAB „Miško sklypas“ turtinę padėtį, bendrovės nemokumą, kreditorius viešoje erdvėje nebuvo rasta.

Kaip minėta, atsakovams kilo pareiga pasidomėti UAB „Miško sklypas“ turtine padėtimi ir kreditoriais, todėl atsakovai nepagrįstai kaltina ieškovą jiems neteikus informacijos apie minėtas aplinkybes. Byloje nėra duomenų ar kitų įrodymų, jog atsakovai teikė ieškovui raštus, užklausimus ar kitos formos dokumentus ir jais teiravęsi ieškovo apie jo turtinę padėtį, įsipareigojimus ir pan. Taip pat nėra įrodymų, jog kitais būdais ieškovai būtų domėjęsi kita sandorio šalimi. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovai neįvykdė savo pareigos pasidomėti kontrahentu, todėl jie vertintini kaip nesąžininga sandorių šalis. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad ta aplinkybė, jog atsakovai pirko iškirsto miško sklypus, o ne tokius miško sklypus, dėl kokių neva buvo susitarę, t.y. neiškirsto miško, tik patvirtina tai, jog atsakovai buvo nesąžiningi. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau minėta, atsakovas V. T. bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ieškovas neturėjo galimybės grąžinti sumokėtų pinigų, kas leidžia vertinti, kad prieš sudarydami sandorius atsakovai privalėjo suprasti, kad UAB „Miško sklypas“ finansinė padėtis 2009 m. sausio mėnesį buvo labai bloga. Ši aplinkybė visiškai paneigia atsakovų teiginius apie jų sąžiningumą sudarant ginčijamus sandorius.

Taip pat negali būti pripažintas sąžiningu ir UAB „Miško sklypas“. Ši bendrovė geriausiai buvo susipažinusi su susidariusia situacija įmonės viduje, tačiau nepaisė kitų kreditorių interesų ir sudarė ginčijamus sandorius.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus ieškovui, kuris prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Visgi ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos šiuo konkrečiu atveju nėra priteistinos, nes ieškovas nenurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio bei nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusVigintas VišinskisEgidijus Žironas