- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-447-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02666-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- B. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto B. A. (B. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2019 m. kovo 25 d. nutarimai Nr. 10-ANR_N-6599-2019 ir Nr. 10-ANR_N-6600-2019 palikti nepakeisti, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2019 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6599-2019 B. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2018 m. balandžio 18 d., 08.10 val., krašto kelio Kirtimai – Pagiriai – Baltoji Vokė, 10,47 km vairavo automobilį ir viršijo leistiną 50 km/h greitį (važiavo 61 km/h greičiu). Dėl šio nusižengimo padarymo jam buvo skirta 12 eurų dydžio bauda.
2. Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2019 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6600-2019 B. A. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2018 m. birželio 4 d., 00.08 val., krašto kelio Vilnius – Švenčionys – Zarasai, 45,88 km vairavo automobilį ir viršijo leistiną 50 km/h greitį (važiavo 84 km/h greičiu). Dėl šio nusižengimo padarymo jam buvo skirta 120 eurų dydžio bauda.
3. Nesutikdamas su priimtais nutarimais, B. A. pateikė skundą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliantas B. A. skundu prašo sumažinti Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N_6600-2019 paskirtą 120 Eur dydžio baudą.
5. Dėl kito nutarimo, t. y. Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N_6599-2019, kuriuo paskirta 12 Eur dydžio bauda, apeliantas nurodo tik tiek, jog jam skirtą nurodyto dydžio baudą iš esmės galėtų sumokėti. Pažymi, jog nusižengimą, už kurį buvo nubaustas 12 Eur bauda, padarė dėl žioplumo (tiesiog užsižiūrėjo į arklį).
6. Kas liečia antrąjį nusižengimą, tai tąkart važiavo iš Latvijos. Kelionė buvo ilga (apie 500 km), jis pats (B. A.) pavargęs, juolab, kad teko ne tik ilgai vairuoti, tačiau vyko kartu su 2 neįgalumo grupę turinčiu sūnumi. Tikina greitį padidinęs jau paveik pravažiavus gyvenvietę, buvo nakties metas, dėl tokio jo veiksmo niekam nekilo pavojus.
7. Nurodo dėl 2019 m. suprastėjusios materialinės padėties negalėjęs sumokėti net ir baudų pagal administracinius nurodymus (būtent šiais metais buvo surašyti protokolai ir priimti nutarimai dėl 2018 m. įvykdytų nusižengimų). Pabrėžia, kad 2018 m. (kai buvo padaryti nusižengimai) jo šeimos finansinė padėtis buvo daug geresnė nei 2019 m., tad bendrą 66 Eur dydžio baudą praėjusiais metais būtų nesunkiai apmokėjęs. Tuo tarpu šiuo metu verčiasi sunkiai. Šeimoje dirba tik žmona, tačiau jos gaunamos pajamos yra menkos; tuo tarpu jis globoja vaiką su negalia. Pabrėžia iš valstybės negaunantis jokių pašalpų, išmokų. Išgyventi padeda tik pačių auginamos daržovės.
8. Pažymi į Kelių policijos valdyboje 2019 m. kovo 25 d. vykusį bylos nagrinėjimą neatvykęs, kadangi tuo metu turėjo prižiūrėti cerebriniu paralyžiumi sergantį vaiką. Už greičio viršijimą baudžiamas pirmą kartą, dėl įvykdytų nusižengimų nuoširdžiai gailisi.
9. Atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
B. A. apeliacinis skundas netenkintinas
10. Kaip matyti iš pateikto skundo turinio, apeliantas neginčija savo kaltės dėl įvykdytų administracinių nusižengimų ir iš esmės siekia susimažinti dėl baudų mokėjimo kilsiančią finansinę naštą, t. y. prašo ženkliai (80-90 procentų) sumažinti 2019 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N_6600-2019 paskirtą 120 Eur dydžio baudą. Tuo tarpu dėl kitu nutarimu skirtos 12 Eur dydžio baudos, kaip galima suprasti, apeliantas jokių prašymų neišsako, pastarasis nurodo, kad tokio dydžio baudą sumokėti pajėgtų.
11. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių svarbių ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų mažinti B. A. paskirtos nuobaudos dydį.
12. Visų pirma pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, kad 120 Eur baudos dydis už įvykdytą greičio viršijimą, kurį jis pilnai pripažįsta ir gailisi, yra per didelis, tačiau su tokiu teiginiu sutikti visgi negalima. Kaip matyti iš skundžiamų nutarimų, skiriant nuobaudas buvo įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tiesa, kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis kaip lengvinanti aplinkybė nurodyta tik viename iš nutarimų) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei tiek už pirmąjį, tiek ir už antrąjį nusižengimus paskirtos minimalios, t. y. 12 eurų ir 120 eurų dydžio, baudos. Tai reiškia, kad apeliantui buvo pritaikyta švelniausia administracinė atsakomybė, todėl dar mažesnės nuobaudos skyrimas yra galimas tik išskirtinais atvejais, kai nustatomas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas kaip tik aptarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis priimamas sprendimas taikyti ar netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaudamasis šiais kriterijais pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą neįžvelgdamas pagrindo nagrinėjamu atveju skirti B. A. švelnesnę nei numatytą sankcijoje baudą.
15. Kaip jau minėta, apeliantas savo kaltės neginčija. Pastarasis tokios pozicijos nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2019 m. kovo 25 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-6600-2019 (dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo) nurodyta, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Laikytina, kad kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nepagrįstai nenurodyta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliantui surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinys rodo, jog pastarasis dėl įvykdyto nusižengimo iškart gailėjosi, kas sudarė pagrindą minimos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui (esant analogiškai situacijai aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaip tik ir buvo nustatyta pirmojo nusižengimo atveju). Tas faktas, jog 2019 m. kovo 25 d. nutarime Nr. Nr. 10-ANR_N_6600-2019 nebuvo pripažinta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, visgi nesudaro pagrindo išvadai, kad nepagrįstai paskirta per didelė bauda, kadangi, kaip minėta anksčiau, teismas ir taip nustatė įstatymo numatytą minimalų baudos dydį.
16. Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos ar kurios būtų pagrindas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skirti apeliantui mažesnį baudos dydį. Apeliacinio skundo esminiai argumentai, kuriais prašoma sušvelninti paskirtą nuobaudą, yra susiję su B. A. nurodoma sudėtinga finansine šeimos padėtimi (sunkesne nei 2018 m.). Apeliantas pažymi dėl prižiūrimo neįgalaus vaiko nedirbantis; iš valstybės pats negauna jokių išmokų ar pašalpų; sutuoktinė nors ir dirba, tačiau jos gaunamos pajamos yra menkos. Pasisakant dėl tokių skundo argumentų, atkreiptinas dėmesys, kad nei prie pirmosios instancijos teikto skundo, nei kartu su nagrinėjamu skundu apeliantas nepridėjo jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie B. A. šeimos finansinę padėtį, juo labiau, to, kad tokia padėtis pablogėjo lyginant su 2018 m. Tokiu būdu teismas neturi objektyvaus pagrindo laikyti, kad apelianto finansinė padėtis yra ypatingai sunki (negali daryti apskritai jokių išvadų apie finansinę padėtį). Kitaip tariant, aukštesnis teismas neturi galimybių nei patvirtinti, nei paneigti teiginių apie šeimos gaunamas pajamas. Prie skundo pridėtas pranešimas apie nesumokėtus mokesčius šiuo atveju savaime neleidžia spręsti, kad šeimos finansinė padėtis yra prasta, kadangi minėtame pranešime nurodomas tik nesumokėtas mokestis ir nesumokėta mokesčio suma (kuri pati savaime nėra didelė), tačiau iš to negalima daryti absoliučiai jokių išvadų apie tikrąją B. A. šeimos finansinę padėtį.
17. Į bylą yra pateikta dokumento kopija, kuri patvirtina, jog B. A. sūnui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Akivaizdu, jog tai sukelia papildomų finansinių išlaidų šeimai, ypač atsižvelgiant į tai, jog neįgalus sūnus yra dar ir mokyklinio amžiaus, pastarajam būtina užtikrinti tinkamas mokymosi proceso sąlygas. Kita vertus, kaip matyti iš pateikto dokumento kopijos, vidutinis neįgalumo lygis B. A. sūnui buvo nustatytas dar 2015 m. lapkričio 12 d. Taigi nusižengimų padarymo metu B. A. žinojo apie savo sūnaus sveikatos problemas bei turėjo galimybę įvertinti, kad padarytų nusižengimų sukeltos pasekmės apsunkins finansinę padėtį. Vis dėlto šeimos nario sveikatos problemos neatgrasė nuo nusižengimų darymo, todėl tokia aplinkybė negali būti pagrindu, savaime pateisinančiu švelnesnės, nei sankcijoje numatytos, baudos skyrimą. Juo labiau, kad, kaip minėta, B. A. paskirtos minimalios ANK 416 straipsnio 2 ir 4 dalies sankcijose numatytos baudos.
18. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į iš dalies pasyvų B. A. elgesį proceso metu. Apeliantui buvo sudaryta akivaizdi galimybė už padarytus nusižengimus sumokėti atitinkamai 6 eurų ir 60 eurų baudas (pagal surašytus administracinius nurodymus). Nors nagrinėjamame skunde B. A. tikina, kad net ir tokios baudos, atsižvelgiant į jo dabartinę šeimos finansinę padėtį, yra per didelė našta, visgi tuo pačiu neprašo keisti 12 eurų dydžio baudos ir teigia ją sumokėsiantis. Šioje vietoje kyla klausimas, tai visgi dėl kokių priežasčių apeliantas nesumokėjo administraciniu nurodymu pasiūlytos viso labo 6 Eur dydžio baudos, nors dabar (jo teigimu, esant netgi ženkliai sudėtingesnei finansinei situacijai) nurodo galintis sumokėti dvigubai daugiau. Tokios aplinkybės kelia abejones dėl tikrųjų administraciniais nurodymais skirtų baudų nevykdymo priežasčių ir sudaro pagrindą manyti, kad apeliantas tiesiog nerūpestingai įvertino jam kilusias prievoles ir laiku nepasinaudojo suteikta lengvata mokėti pusę baudos, dėl ko teikiamais skundais siekia sumažinti kilusią finansinę naštą (beje, šiuo atveju 120 Eur dydžio baudą prašoma mažinti net ne perpus, o 80-90 procentų).
19. Kitos apelianto nurodomos nusižengimų padarymo aplinkybės, anaiptol, nevertinamos kaip išskirtinės. Pirmąjį nusižengimą apeliantas nurodo padaręs dėl to, kad vairuodamas „per savo žioplumą užsižiopsojo į arklį“. Tokia aplinkybė niekaip nepateisina apelianto, kuris nors ir nurodo turintis didelę vairavimo patirtį, tačiau, kaip matyti, gana lengvai sugeba prarasti dėmesio koncentraciją, o tuo pačiu ir padaryti administracinį nusižengimą. Antrasis nusižengimas, būtent už kurį skirtą baudą nagrinėjamu skundu prašoma švelninti, taip pat nepasižymi jokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis. Nepaisant to, kad apelianto nurodoma kelionė iš kaimyninės šalies nebuvo paprasta nei dėl tekusio nuvažiuoti atstumo, nei kartu vykusio neįgalaus sūnaus, tačiau tai niekaip nėra suderinama su padarytu Kelių eismo taisyklių nusižengimu (leistiną greitį viršijant daugiau nei 30 km/h). Šiuo atveju apeliantas, matyt, juo labiau turėjo būti atidus, kadangi važiavo ne vienas, o kartu vežėsi ir mažametį neįgalų sūnų. Nenustatyta, kad sūnui būtų staigiai pablogėjusi sveikatos būklė ar susidariusios kitos aplinkybėmis, dėl kurių B. A. turėjo ypatingai skubėti. Siekis greičiau įveikti ilgą kelią nepateisina elgesio nesilaikant eismo saugumui užtikrinti skirto reikalavimo neviršyti leistiną greitį (nepriklausomai nuo to, kokiu paros metu toks greitis buvo viršytas).
20. Tai, kad B. A. praeityje nebuvo baustas už greičio viršijimą vertintina teigiamai (kitų Kelių eismo taisyklių nusižengimų yra padaręs, tačiau paskirtas baudas sumokėjo, nuobaudos nebegaliojančios) ir tai tik patvirtina, kad pastarajam pagrįstai skirtas mažiausias galimas nuobaudos dydis.
21. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti B. A. švelnesnes, nei ANK 416 straipsnio 2 ir 4 dalies sankcijose numatytas baudas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad nuobauda sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams, o Institucija ją paskyrė netinkamai pritaikiusi įstatymą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir leistų formuotis nebaudžiamumo už padarytus teisės pažeidimus jausmui.
22. Tuo pačiu aukštesnis teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų padarymu kaltu pripažintas ir nubaustas asmuo, neturėdamas galimybės baudą sumokėti per įstatymo numatytą 40 dienų laikotarpį, turi teisę prašyti pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe skirtą baudą sumokėti per kur kas ilgesnį laikotarpį. Tokia galimybė yra numatyta ANK 675 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog B. A. nei Institucijai iki nutarimų priėmimo (beje, pastarasis nei atvyko į Kelių policijos valdyboje vykusį bylos nagrinėjimą, nei, esant neatvykimą pateisinančioms priežastims, prašė bylos nagrinėjimą skirti kitu laiku), nei pirmosios instancijos teismui tokio rašytinio prašymo nepateikė. Toks prašymas nesuformuluotas ir nagrinėjamame skunde. Visgi, atsižvelgiant į apelianto išsakomus argumentus, susijusius su sunkia šeimos finansine padėtimi, tikslinga išaiškinti B. A. galimybę prašyti išdėstyti baudos mokėjimą, jei pastarasis pateiktų motyvuotą prašymą kartu pridėdamas atitinkamus dokumentus. Atsižvelgiant į ANK 675 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad „po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka”, prašymas dėl ilgesnio baudos mokėjimo termino nustatymo šiuo atveju turėtų būti teikiamas mokesčių administratoriui, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
B. A. (B. A.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį palikti galioti be pakeitimų.
Nutartis neskundžiama.