Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Jonui Ramanauskui, nukentėjusiesiems V. B., J. S.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2009 m. kovo 1 d., apie 15 val., V. B. bute, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (3.63 promilių) peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam V. B. į krūtinės sritį, ir taip dėl krūtinės ląstos dešinės pusės kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos, pavojingos gyvybei, sunkiai sužalojo V. B. ;

Taip pat ji 2009 m. kovo 6 d., apie 19 val. , (duomenys neskelbtini) bendrabučio ketvirtojo aukšto koridoriuje, Utenoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ( 2.35 promilių), konflikto metu peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajai J. S. į krūtinės sritį, taip dėl krūtinės ląstos priekinės sienelės durtinės žaizdos, nežymiai sutrikdė J. S. sveikatą.

Įrodymai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. kovo 1 d., ji girtavo kartu su D. B. . Kartu su juo atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti po pietų. Namo ir buto numerio neprisimena, nes buvo labai girta. Jie tarpusavyje konfliktavo dar prieš patenkant į butą. Bute jai D. B. pasakė, kad ji jam atsibodo, neneša valgyti ir liepė dingti. Tai pasakęs nukentėjusysis atsigulė ant lovos. Ji labai supyko, paėmė peilį, iš kur tiksliai nepamena, ir lovoje gulinčiam D. B. paimtu peiliu dūrė į krūtinės sritį. Po to labai išsigando, pranešė medikams ir atvykus pareigūnams prisipažino nusikaltimo padarymu. Nužudyti V. B. ar jį sužaloti nenorėjo.

Nors kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, jos kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2009 m. kovo 1 d., jis girtuokliavo su kaltinamąja. Vėliau, apie 15 val., abu grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie tarpusavyje konfliktavo dar prieš patenkant į butą. Bute jie vėl susipyko, ir jis liepė kaltinamajai dingti. Po to atsigulė į lovą ir užmigo. Nubudo nuo smūgio į krūtinę. Atsikėlęs iš lovos, iš krūtinės išsitraukė įsmeigtą peilį. A. V. verkė, iškvietė medikus. Dėl šio įvykio jis pretenzijų nereiškia ir A. V. dovanoja.Mano, kad jis pats ją išprovokavo.

Iš 2009 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute Nr. 513, esančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), prie įėjimo yra dėmių panašių į kraują, taip pat kambaryje ant iškleistos sofos –lovos kairėje pusėje taip pat matyti dėmės panašios į kraują. Po šia sofa lova rastas peilis juodos spalvos plastmasine rankena. Peilio geležtė sutepta dėmėmis panašiomis į kraują ( b. l. 1 t 11-13).

Iš 2009 m. balandžio 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant iš įvykio vietos apžiūros metu išimtų daiktų : peilio geležtės, sofos lovos medžiagų skiaučių iškirptų iš lovos, yra dėmės panašios į kraują ( b. l. 1 t 14-16 ). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajai parodžius kaip daiktinį įrodymą šį peilį, ji patvirtino, kad būtent šiuo peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinę.

2009 m. balandžio 15 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 176/09(08) nurodyta, jog iš V. B. gydymo stacionare istorijos Nr. 1739 matyti, kad jis, 2009-03-01 apie 15 val. 25 min. GMP atvežtas su durta žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje, V. B. nurodė, kad jį prieš pusę valandos išgertuvių metu sužalojo iš matymo pažįstama moteris. V. B. konstatuotas sužalojimas-krūtinės ląstos dešinės pusės kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda padaryta duriančiu-pjaunančiu daiktu, tame tarpe peiliu, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Tikėtina, kad po padaryto sužalojimo nukentėjęs galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tame tarpe gintis, šaukti, judėti. Sužalojimas priskiriamas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo, nes kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas sudaro pavojų gyvybei ( b. l. 18 ).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2009-03-01 17 val. 03 min. A. V. nustatytas girtumas-3,63 promilės etilo alkoholio ( b. l. 58 ).

Iš 2009 m. kovo 3d., A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamoji A. V. nurodė, kad ji V. B. sužalojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). A. B. parodė, kad ji, būdama girta susikivirčijo su V. B. , o pastarajam gulint lovoje, nuėjo į virtuvę ir paėmė iš stalčiaus peilį. Tada dūrė V. B. į viršutinę kūno dalį. Peilį numetė po sofa lova ant kurios gulėjo V. B. . Po to iškvietė medikus ( b. l. 71-74).

Nukentėjusysis nurodė, kad gulėdamas lovoje ir pajutęs smūgį į krūtinę pamatė šalia kaltinamąją. Kitų asmenų šalia nebuvo. Kaltinamoji pradėjo verkti ir iškvietė greitosios pagalbos medikus. Iš specialisto išvados, matyti, kad nukentėjusysis jį gydantiems medikams nurodė, kad jį sužalojo iš matymo pažįstama moteris. Įvykio vietos apžiūros metu ant sofos lovos buvo rastos dėmės panašios į kraują. Po sofa lova ant kurios buvo sužalotas nukentėjusysis, rastas peilis ant kurio geležtės buvo dėmės panašios į kraują. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji nurodė, kad ji nežiūrėdama smogė peiliu gulinčiam nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį bei šalia sofos lovos numetė peilį. Po to išsigandusi iškvietė medikus. Nukentėjusiojo sužalojimas-krūtinės ląstos dešinės pusės kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda galėjo būti padaryta duriančiu-pjaunančiu daiktu, tame tarpe peiliu. Kaltinamoji pripažino smogusi nukentėjusiajam peiliu bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji sužalojo nukentėjusįjį peiliu, kuris daiktinis įrodymas yra prijungtas prie bylos. Tokiu būdu matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiojo sužalojimo vietą, sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, panaudotą įrankį, peilio radimo vietą, sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis sužalojimo aplinkybėmis. Kaltinamoji taip pat nuosekliai ir tiksliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė tokias pačias aplinkybes. Minėti įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tokiu būdu įrodymais pilnai įrodyta, kad būtent kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką-sunkų sveikatos sutrikdymą. Aptartos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji sunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji nežiūrėdama peiliu smogė gulinčiam nukentėjusiajam, po padaryto sužalojimo iškart iškvietė greitosios pagalbos medikus. Tai rodo, kad kaltinamoji suduodama smūgį nenumatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to nenorėjo ir to nesiekė. Tačiau suduodama smūgį peiliu ji suvokė, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir nors nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Todėl darytina išvada, kad kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už kilusias pasekmes ( BK 15 str. 3 d. ).

Kaltinamoji parodė, kad ji labai susijaudino, kai nukentėjusysis jai liepė dingti iš namų, todėl smogė jam peiliu. Tačiau nėra pagrindo kaltinamosios tyčią laikyti afektine ir veiką perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus padarymą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį turi būti nustatyta šių sąlygų visuma. Pirma sąlyga kaltininko nusikalstamus veiksmus, kuriais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį yra nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antra sąlyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų. Trečia sąlyga – kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus. Kaip matyti iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų, jie dar prieš patekdami į butą vartojo alkoholinius gėrimus bei lipdami laiptais konfliktavo. Todėl konfliktinėje situacijoje nukentėjusiojo pasakymas, kad kaltinamoji išeitų iš namų negali būti vertintinas kaip netikėtas kaltinamajai, neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltinamąją. Šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje, atsižvelgiant į medicinos doktriną, pripažįstama, kad staiga kilęs didelis susijaudinimas ( ar fiziologinio afekto būsena ) gali kilti tik asmeniui esant normalios fiziologinės būsenos. Tuo tarpu girtumas, kuris buvo nustatytas kaltinamajai nagrinėjamo įvykio metu – 3,63 promilių, negali būti laikoma normalia fiziologine būsena ir neleidžia konstatuoti didelio susijaudinimo būsenos.

Kaltinamoji smogė peiliu nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp jos veiksmų ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Jos veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad ji suteikė nukentėjusiajam pagalbą (LR BPK 59 str. 1 d. 1 p.) – iškvietė greitąją medicininę pagalbą, prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p.), nusikaltimą padarė dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio (LR BK 59 str. 1 d. 6 p. ).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, kuris nebuvo iš anksto apgalvotas, kuriam nebuvo rengiamasi bei iš anksto nebuvo parinktas nusikaltimo įrankis, kaltinamoji padarė jį netiesiogine staiga susiformavusia tyčia dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, t.y. į mažesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į tai, kad administracine tvarka nebausta (b. l. t.100), į narkologinę ir psichiatro įskaitą neįrašyta, (b.l. 99), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama kaip nedirbanti ir piktnaudžiaujanti alkoholiniais gėrimais, neauginanti savo vaiko, kas iš dalies sąlygojo šio nusikaltimo padarymą (b. l.101), neteista (b. l.103), į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nukentėjusysis jai atleido ir prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, ir daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė arčiau sankcijoje numatyto bausmės minimumo.

Įrodymai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-03-06 apie 18-19 val. ji buvo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pas savo draugę A. S. , 4 aukšte. pasiskolinti peilio ir grįždama atgal pamatė, kad koridoriuje yra nukentėjusioji, jos sugyventinis A. G. , kiti. Nukentėjusioji pradėjo šaukti ant G. bei ant jos. Nukentėjusioji ją pastūmė pradėjo tampyti už plaukų, tada ji peiliu dūrė J. S. . Ji J. S. nekoliojo. Tarp jų yra nesutarimai dėl A. G. .

Nors kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, jos kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2009-03-06 apie 19 val. jai būnant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Utena, ketvirto aukšto koridoriuje pamatė, kad eina kaltinamoji, A. G. bei G. M. . Ji pradėjo kolioti A. G. bei kaltinamąją. Priėjusi ją pastūmė ir tada pajuto, kad jai kaltinamoji įdūrė peiliu. Kaltinamoji jos nekoliojo. Už plaukų kaltinamosios netampė. Tarp jų yra nesutarimai dėl A. G.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2009-03-06 jis išgėręs grįžo į namus apie 19 val. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno, ketvirto aukšto koridoriuje pamatė savo sugyventinę J. S., kuri pradėjo jį ir kartu su juo ėjusią kaltinamąją kolioti. Taip pat su juo kartu ėjo G. M. Kaltinamoji nieko nekeikė ir nesikoliojo. Kaip kaltinamoji dūrė peiliu jis nematė.

Tokius pačius parodymus davė ir liudytojas G. M. , kuris dar papildomai nurodė, kad nukentėjusioji po dūrio iškart parodė, kur jai buvo įdurta.

Iš įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolų (b. l. 26-29, 55-57) matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje netoli kambario Nr. 422 palangės rastas virtuvinis peilis ant kurio geležtės matyti rusvos į kraują panašios dėmės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pripažino, kad ji šiuo peiliu sužalojo nukentėjusiąją.

Iš 2009 m. gegužės 18 d. teismo specialisto išvados Nr. G 175/09(08) matyti, kad J. S. buvo konstatuotas sužalojimas krūtinės ląstos priekinės sienos durtinė žaizda, padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu, tame tarpe peiliu. Sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. (b. l. 31).

Iš savanoriško daiktų pateikimo bei daiktų apžiūros protokolų matyti, kad ant J. S. pateiktų drabužių: džemperio ir sportinių marškinėlių yra durtiniai galimai peiliu padaryti sužalojimai, taip pat ant jų yra dėmių panašių į kraują (b. l. 55-57).

Parodymų patikrinimo vietoje metu tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji nurodė, kad smūgis peiliu buvo suduotas 2009-03-06 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Utena, ketvirtojo aukšto koridoriuje netoli 421 buto. Nukentėjusiosios kaltinamoji nekoliojo ( b. l. 35-40, 86-90).

Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamoji jai įdūrė peiliu, kai ji ją pastūmė. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas- krūtinės ląstos priekinės sienos durtinė žaizda. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiosios darbužių marškinėlių, džemperio krūtinės srityje yra pjautinis durtinis sužalojimas 1 cm ilgio. Kaltinamoji nurodė tokias pačias sužalojimo aplinkybes. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji ir nukentėjusioji nurodė tokias pačias sužalojimo aplinkybes. Kaltinamoji pripažino smogusi nukentėjusiajam peiliu bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji sužalojo nukentėjusiąją peiliu, kuris daiktinis įrodymas yra prijungtas prie bylos. Tokiu būdu matyti, kad įvykio vietos, daiktų apžiūros metu, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiosios sužalojimo vietą, sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, panaudotą įrankį, peilio radimo vietą, sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis sužalojimo aplinkybėmis. Kaltinamoji taip pat nuosekliai ir tiksliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė tokias pačias aplinkybes. Minėti įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tokiu būdu įrodymais pilnai įrodyta, kad būtent kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką-nežymų sveikatos sutrikdymą sveikatos sutrikdymą. Aptartos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji nežymų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji peiliu smogė nukentėjusiajai ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai rodo, kad kaltinamoji suduodama smūgį nenumatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to nenorėjo ir to nesiekė. Tačiau suduodama smūgį peiliu ji suvokė, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir nors nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Todėl darytina išvada, kad kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už kilusias pasekmes (BK 15 str. 3 d.).

Kaltinamoji smogė peiliu nukentėjusiajai į krūtinės sritį ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp jos veiksmų ir nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamoji buvo kaltinama tuo, kad ji matant kitiems asmenims, kėlė triukšmą, ir peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajai J. S. į krūtinės sritį, taip dėl krūtinės ląstos priekinės sienelės durtinės žaizdos, nežymiai sutrikdė J. S. sveikatą, tokiais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. pažeidė viešąją tvarką. Kaip matyti iš kaltinamosios, nukentėjusiosios, nukentėjusioji koliojo kaltinamąją dėl to, kad pastaroji ėjo kartu su A. G. , kaltinamoji nieko neatsakė ir smogė peiliu tik tada, kai nukentėjusioji ją pastūmė. Tokiu būdu jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamoji turėjo tyčią pažeisti viešąją tvarką nėra. Todėl jos veika iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 140 str. 1 d. Kadangi nukentėjusioji su kaltinamąja nesusitaikė, o reikalavo, kad kaltinamoji būtų nuteista už šią nusikalstamą veiką nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, kaltinamoji už tai turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn (BPK 417 str. 2, 3 d.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p.), nusikaltimą padarė dėl nukentėjusiosios provokuojančio elgesio (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris nebuvo iš anksto apgalvotas, kuriam nebuvo rengiamasi bei iš anksto nebuvo parinktas nusikaltimo įrankis, kaltinamoji padarė jį netiesiogine staiga susiformavusia tyčia dėl netinkamo nukentėjusiosios elgesio, t.y. į mažesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į tai, kad administracine tvarka nebausta (b.l.100), į narkologinę ir psichiatro įskaitą neįrašyta, (b. l. 99), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama kaip nedirbanti ir piktnaudžiaujanti alkoholiniais gėrimais, neauginanti savo vaiko, kas iš dalies sąlygojo šio nusikaltimo padarymą (b. l.101), neteista (b. l.103), į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes, ir daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina arešto bausmė arčiau sankcijoje numatyto bausmės minimumo.

Dėl civilinių ieškinių ir kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, daiktinių įrodymų, bausmių subendrinimo

Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareikštas ieškinys tenkintinas. Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji padarė nukentėjusiajam V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastarasis gydėsi VšĮ Utenos apskrities ligoninėje nuo 2009-03-01 iki 2009-03. Jo gydymo išlaidos sudaro 1248 Lt. Taip pat byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji padarė J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko pastarajai buvo suteiktos stebėjimo paslaugos ir jos gydymo išlaidos sudaro 246 Lt. Šios sumos priteistinos Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamosios ( CK 6.283 str. 1 d. ).

Nukentėjusioji pareiškė 2815 Lt civilinį ieškinį ir nurodė, kad tai yra bendra ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suma. Dėl nusikaltimo jai buvo padaryta 570 Lt turtinė žala bei 2245 Lt neturtinė žala. Kaip paaiškino nukentėjusioji drabužiai buvo sužaloti ir sugadinti ir ji juos įvertino 70 Lt. 500 Lt išleido vaistams.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, kad ji už tokią sumą įgijo vaistų, todėl šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas aukščiau aptartais įrodymais ir tenkintinas ( CK 6.263 str. 2 d. ).

Nukentėjusioji pareiškė 2245 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl sužalojimo ji patyrė fizinį skausmą, gėrė raminamuosius vaistus, nes dėl sužalojimo peiliu patyrė šoką.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nukentėjusioji buvo sužalota, kentė fizinį skausmą. Kaltinamoji ją sužalojo tyčia ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo nuomone, nukentėjusiosios aiškinimas, kad ji iki šiol jaučia nerimą, geria vaistus dėl sužalojimo yra pagrįstas. Nukentėjusioji buvo sužalota peiliu, tik atsitiktinumo dėka jai nebuvo padaryti sunkesni sveikatos sutrikdymai ar net atimta gyvybė. Tokios aplinkybės gali išvesti iš dvasinės pusiausvyros, sukelti nerimą. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys tenkintinas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų jog nukentėjusiajai dėl šio padaryto sužalojimo ateityje būtinos chirurginės intervencijos, specialios procedūros, į tai, kad nukentėjusioji savo netinkamu elgesiu išprovokavo neteisėtą kaltinamosios elgesį, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybes, jos sunkią turtinę padėtį, daro išvadą, kad priteistinos sumos dydis mažintinas ( CK 6.283 str. 1 d.).

Kaltinamoji padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus, t.y. šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 str. 2 d. Todėl kaltinamajai taikytinas bausmių apėmimas (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo terminas (BK 66 str. 1 d.).

Kaltinamoji neturi darbo, šeimos, jai yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji gali slėptis ir trukdyti nuosprendžio įvykdymui, todėl, siekiant užtikrinti BPK 119 str. reikalavimus, jai kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į kardomąją priemonę-suėmimą (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Daiktiniai įrodymai: įvykio vietose išimti du peiliai su krauju ant geležčių konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p.); nukentėjusiosios J. S. drabužiai (džemperis, sportiniai marškinėliai), ir, kraujo nuoskutos, indelis su trimis nuorūkomis, Winston tuščias cigarečių pakelis, žibintuvėlis, dvi lovos audinio iškarpos su kraujo dėmėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d., 4 p.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dvidešimties parų areštą. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę paskirti galutinę subendrintą bausmę vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir A. V. teismo salėje suimti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. liepos 24 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-03-03, nuo 2009-03-06 iki 2009-03-08.

Nukentėjusiosios J. S. ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinti dalinai ir priteisti iš A. V. vieną tūkstantį (1000) litų neturtinės žalos atlyginimo J. S. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios J. S. ieškinį dėl turtinės žalos patenkinti dalinai ir priteisti iš A. V. septyniasdešimt (70) litų turtinės žalos atlyginimo J. S. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. V. vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt keturis (1494 ) litus Valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktinius įrodymus: iš įvykio vietose išimtus du peilius su krauju ant geležčių, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti; nukentėjusiosios J. S. drabužius (džemperį, sportinius marškinėlius), kraujo nuoskutas, indelį su trimis nuorūkomis, tuščią Winston cigarečių pakelį, žibintuvėlį, dvi lovos audinio iškarpas su kraujo dėmėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d., 1,4 p.).

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.