- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-10
- Bylos Nr.
- 2-6/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Eiresta“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Altitudė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eiresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. 2-2432-41/07 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eiresta“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Altitudė“ dėl viešojo atviro konkurso.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Eiresta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Teisingumo ministerijai dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo vykdant supaprastintą atvirą konkursą. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo, nurodydamas, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. tarp atsakovo ir UAB „Altitudė“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 3F-280. Šiuo pareiškimu ieškovas prašė pripažinti minėtą sutartį negaliojančia (niekine) ir ją panaikinti, įpareigoti atsakovą iš naujo sudaryti preliminarią supaprastinto atviro konkurso „Trakų rajono apylinkės teismo pastato rekonstravimas“ pasiūlymų eilę, į ją įtraukiant UAB „Eiresta“ pasiūlymą. Kartu ieškovas prašė atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nurodydamas, jog 100 Lt buvo sumokėta paduodant pirminį ieškinį. Pažymėjo, kadangi ieškinio dalykas išplėstas tik dėl to, kad papildomai prašoma pripažinti niekine statybos rangos sutartį, o būtinybė plėsti ieškinio dalyką atsirado dėl to, kad teismas atsisakė taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę ir stabdyti viešo pirkimo procedūras, tuo tarpu žyminio mokesčio sumokėjimas neabejotinai pablogintų ieškovo turtinę padėtį ir taptų neproporcingu jo teisių į teisminę gynybą apsunkinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškovui terminą sumokėti 33 500 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, šio sandorio kaina 7 212 026 Lt, o tai reiškia, kad mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 30 000 Lt, kuri, vadovaujantis CPK 82 straipsniu, indeksuojama ir šiuo metu sudaro 33 600 Lt. Kadangi ieškovas yra sumokėjęs 100 Lt žyminio mokesčio, jis turėtų sumokėti dar 33 500 Lt. Teismas taip nurodė, kad atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau šis prašymas turi būti pagrįstas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovas grindžia prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ne tiek sunkia savo turtine padėtimi, kiek kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su ieškovo turtine padėtimi, be to ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią finansinę padėtį bei sudarytų objektyvų ir pateisinamą pagrindą iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Eiresta“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba konstatuoti žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindo nebuvimą. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
Pirminio ieškinio reikalavimas buvo pakeistas todėl, kad paaiškėjo, jog tarp atsakovo ir UAB „Altitudė“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18 str. 9 d.), todėl yra niekinė.Teismo nurodyto žyminio mokesčio sumokėjimas ne tik nepagrįstai apsunkina ieškovo galimybę ir teisę ginti savo pažeistas teises teisme, tačiau pažymėtina, kad teismas iš esmės neįvertino savo pareigos ginti viešąjį interesą, t. y. pripažinti sutartį niekine ex officio. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad ieškovas papildydamas vieną iš reikalavimų, suformulavo tai, ką teismas turėtų pats konstatuoti ex officio, negali tapti ieškovui našta ginti savo pažeistas teises teisme, t. y. žyminis mokestis negali būti skaičiuojamas nuo sutarties, kuri yra negaliojanti nuo pat jos sudarymo momento, sumos (sutarties kainos).Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – konkurso procedūrų sustabdymą, tačiau tesimas 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė jas taikyti, Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Atkreiptinas dėmesys, kad tik dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui atsirado būtinybė plėsti ieškinio dalyką ir pagrindą bei kartu sumokėti teismo nurodytą didelės sumos žyminį mokestį.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė sunkios finansinės įmonės būklės, kadangi atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo grindžiamas ne ieškovo turtine padėtimi, bet tuo, kad atsižvelgiant į teismo pareigą konstatuoti sandorio buvimo niekiniu faktą, ieškovo padarytas ieškinio dalyko ir pagrindo išplėtimas nelaikytinas pagrindu primokėti žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Teisingumo ministerija prašė atskirojo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo aiškiai nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teismas turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas, be to, kad ginčija supaprastinto atviro konkurso procedūras, taip pat ginčija tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos sutarties teisėtumą, įrodinėdamas, kad ji yra niekinė, prašo pripažinti šią sutartį negaliojančia, nes ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, konkrečiai, neatitinka VPĮ 18 straipsnio devintosios dalies nuostatų.
Teismas pagrįstai pripažino, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. 3F-280, sudarytą tarp Teisingumo ministerijos ir UAB „Altitudė“ kildintinas iš turtinio ginčo, šios aplinkybės neginčijo nė pats apeliantas, todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą nustatytinas pagal ginčijamo sandorio vertę.
Apelianto prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 14) bei atskirasis skundas iš esmės grindžiami tuo, kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tarp atsakovo ir UAB „Altitudė“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuri yra niekinė, negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymas turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumą. Taigi įstatymas aiškiai nurodo, kad suteikta teise atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismas gali pasinaudoti tik esant tam tikroms aplinkybėms, t. y. esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai. Kaip atskirajame skunde nurodo pats apeliantas, atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamu atveju grindžiamas ne ieškovo turtine padėtimi. Taigi apeliantas neteigia, jog dėl turtinės padėties jis negali sumokėti žyminio mokesčio, o kito pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio trečiosios dalies nuostatos nenumato. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (tiek argumentas, susijęs su nepritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dėl ko buvo sudaryta minėta sutartis, tiek išdėstyti argumentai dėl šios sutarties pripažinimo niekine) negali būti pagrindu iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 80 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad žyminiu mokesčiu apmokamas kiekvienas ieškinys, o pagal CPK 86 straipsnio antrąją dalį, padidinus ieškinio reikalavimus, trūkstama žyminio mokesčio dalis primokama pagal padidintą ieškinio reikalavimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ieškovas, pateikdamas pirminį ieškinį sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Pateikdamas reikalavimą pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. 3F-280, sudarytą tarp Teisingumo ministerijos ir UAB „Altitudė“, ieškovas turėtų sumokėti CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatytą žyminį mokestį, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 30 000 Lt. Kaip minėta, teismas pagrįstai nustatė, jog už šis turtinis reikalavimas apmokestinamas maksimaliu žyminiu mokesčiu, tačiau nepagrįstai šiam reikalavimui taikė CPK 82 straipsnį ir primokėtiną žyminį mokestį indeksavo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog už šį reikalavimą mokamas žyminis mokestis yra proporcinis, ir jam indeksavimas netaikomas (CPK 82 str. 1 d.).
Be to, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį atkreiptinas dėmesys, kad 2007 m. birželio mėn. vartotojų kainų indeksas, palyginti su 2003 m. sausio mėn., sudarė 112,0, todėl už ieškinius, pateiktus nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d., mokėtinas CPK 80 straipsnio antrojoje dalyje nustatytas 100 Lt žyminis mokestis indeksuojamas (CPK 82 str.). Tokiu būdu ieškovas, 2007 m. rugpjūčio 7 d. pateikdamas ieškinį panaikinti atsakovo sprendimą atmesti UAB „Eiresta“ pasiūlymą bei įpareigoti jį iš naujo sudaryti preliminarią minėto konkurso pasiūlymų eilę, turėjo sumokėti 112 Lt. Kaip minėta, 100 Lt ieškovas jau yra sumokėjęs, todėl jis įpareigojamas sumokėti už šį reikalavimą likusią žyminio mokesčio sumą.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį, kuria nustatytas įpareigojimas ieškovui sumokėti 33 500 Lt mokesčio sumą, atitinkamai pakeičia (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį terminas jau yra pasibaigęs, teisėjų kolegija nustato naują terminą likusiai žyminio mokesčio daliai sumokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį.
Nustatyti UAB ,,Eiresta“ terminą iki 2008 m. sausio 21 d. sumokėti 30 012 Lt dydžio žyminį mokestį.