Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gintarei Mačiulaitytei, dalyvaujant pareiškėjai S. B., nedalyvaujant jos atstovui advokatui Jaroslav Los, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. B., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad 2008-08-06 mirė jos vyras. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes sunkiai susitaikė su vyro netektimi, vėliau išvažiavo į užsienį dirbti. Po vyro mirties liko santuokos metu įgytas butas, kuriame ji gyveno kartu su vyru, o jam mirus ji ir toliau rūpinosi butu, mokėjo mokesčius.

Sutikimas grindžiamas tuo, kad ginčo dėl palikimo nėra. Mama priėmė palikimą, gyvendama ji užsienyje siuntė pinigus, o jis darė mokesčių pavedimus už jos pinigus. Mama priėmė visus tėvo daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą ir susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja S. B. buvo sudariusi santuoką su A. B. (b.l. 6). Minėtiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausė butas, adresu Karmėlavos g.28a-8, Neveronių k., Kauno r.sav. (b.l.20). 2008-08-06 A. B. mirė (b.l. 7). Suinteresuotas asmuo R. B. yra pareiškėjos sūnus (b.l. 8).

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojų nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.).

Pareiškėja, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.). Suinteresuotas asmuo, būdamas palikėjo vaikas, paveldi pagal įstatymą nesant sudaryto testamento (CK 5.11 str.). Pareiškėja paaiškino, o suinteresuotas asmuo patvirtino, kad dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo per CK 5.50 str. 5 d. nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau, pareiškėja palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą visą turtą, t.y. nekilnojamąjį turtą- butą ir jame esančius daiktus. Pareiškėja rūpinosi butu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius (b.l. 12-17). Tai patvirtina ne tik pareiškėjos nurodytos aplinkybės, bet ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 185 str.). Pareiškėja nepertraukiamai gyveno kartu su palikėju jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo mokesčius. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi suinteresuoti asmenys visiškai sutinka su pareiškimu. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė po A. B., mirusio 208-08-06, mirties palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 177 str., 185 str., 186 str., 290 str., 291str., 444 str. l d. 9 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. B., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė po A. B., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio 2008-08-06, mirties palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą apeliaciniu skundu.