Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2016 m. spalio 28 d., apie 19:00 val., Naugarduko g. 43, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VOKSWAGEN MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip J. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad privažiavo išsikrauti daiktus Naugarduko 45, atsistojo iš Vytenio gatvės, kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini), parkuodamasis su puspriekabe kliudė kaimyno mašinos galinę dalį, nes mašina didelė. Nepajuto, jog kliudė, nes automobilis didelis ir tuo metu lijo. Ėmė išsikrauti ir atbėgo kaimynė. Kaimynas pasakė, kad matė, kaip jis kliudė, apsižiūrėję rado dažų, jis paprašė, jog nekviestų policijos, nes sužalojimai nedideli ir jis sutinka. Prašė nepildyti deklaracijos, nes tokia įmonės politika. Paskambino kaimynui V. B., kuriam priklausė automobilis ir kuris tuo metu buvo reise. Pasakė V. B., kad finansuos automobilio taisymą ir prašė nepildyti deklaracijos. V. B. sutiko, jie susitarė, todėl jis nuvarė mašiną į garažą, užtruko, o kai grįžo namo, pas jį į namus atėjo berniukas, kurį matė pirmą sykį ir padėjo sąskaitą, kad jis turi pervesti 1000 €. Pasakė jam, kad sutvarkys mašiną. Berniukas liepė pervesti 1000 €, bet jis neturėjo galimybių pervesti, nes buvo 22 val. vakaro. Policiją iškvietė tas berniukas, nes, matyt, jis nežinojo jo ir V. susitarimo. Šeštadienį surado autoservisą ir pasiūlė sutvarkyti, bet jis pasakė, kad iškvietė pareigūnus. Pirmadienį susisiekė su šefu ir paprašė dokumentų, šefas pasakė tartis, nes nereikia pildyti deklaracijos. Susižinojo, kur draustas ir trečiadienį apiformino draudimą. Draudimo įmonei, kurioje draustas jo automobilis, pranešė apie įvykį. Nebuvo tyčios pasislėpti ar neatsakyti už pažeidimą.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir J. S. rašytiniame paaiškinime (b. l. 20).

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo namuose, vonioje valė žuvį, kai draugė išgirdus pasakė, kad lyg ir kliudė jų automobilį. Draugė su mama išėjo į lauką, draugės mama skambino savo vyrui, kuriam priklauso automobilis, bet negalėjo prisiskambinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo norėjo susitarti. J. S. su V. B., kuriam priklauso automobilis, kaip ir susitarė telefonu. Jam V. B. parašė savo sąskaitą ir pasakė paduoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad pervestų pinigus, tai yra apie 1000 €. Tada draugės mama po kurio laiko bandė paskambinti J. S., bet jis nepakėlė ragelio, todėl jie nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. V. B. žmona nufotografavo automobilį ir nusiuntė V. B., jis pasakė, kad daug kainuos, todėl jie ir iškvietė policiją. Mašiną suremontavo. Draudimas išmokėjo. Apie tai, kad J. S. būtų neblaivus, kalbos nebuvo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. M. rašytiniame paaiškinime (b. l. 14).

Nukentėjusiojo V. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-10-28 paskambino kaimynas, kad sudaužė mašiną, kliudė vilkiko puspriekabe, užkabino (duomenys neskelbtini) VW MULTIVAN, nekvietė iš pradžių kelių policijos, nes susitarė, kad žalą atlygins, todėl nebuvo surašę deklaracijos draudimo. Kadangi mašiną buvo palikęs dukros sugyventiniui, kuris nežinojo apie jų susitarimą ir nedalyvavo įvykio vietoj, iškvietė policiją, kuri sustatė įvykio protokolą. Jis asmeniškai jokių pretenzijų neturi, žala atlyginta, įvyko nesusipratimas, todėl prašo nebausti S. J. pačia griežčiausia nuobauda – teisių atėmimu, su juo yra pažįstami, gyvena kaimynystėje, J. S. būtų finansavęs mašinos remontą, tiesiog įvyko nesusipratimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiojo patrulio A. T. 2016-10-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-28, dirbdamas kartu su vyr. patruliu M. M. apie 23:50 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Naugarduko g. 43 lauks pranešėjas, kurio automobilį apgadino puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus rado automobilį VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoją R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad prieš porą valandų į jo automobilį atsitrenkė automobilis su puspriekabe, įvykio vietoje buvo abu dalyviai ir ruošėsi pildyti eismo įvykio deklaracijas, tačiau krovininio automobilio vairuotojas skubėjo, todėl dalyviai pasikeitė telefono numeriais ir susitarė susitikti. R. M. bandant vėliau susisiekti su krovininio automobilio vairuotoju, jis nekėlė ragelio. Vėliau sutikus tą patį vairuotoją, nes jis gyvena gretimame name, jis pasakė, kad neturi pinigų ir nieko nežino. Todėl pranešėjas iškvietė policiją. Krovininio automobilio vairuotojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-10-28, 23.46 val., M. pranešimas, kad prieš 1 – 1,5 val. gatvėje apgadintas stovintis automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino automobilis MB, valst Nr. ???, priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjas laukia (b. l. 11).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio VOKSWAGEN MULTIVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitų automobilių stovėjimo vieta, nurodyta, kad vienas automobilis pasišalino, puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priede nurodyta, kad viena eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra nežinoma, kita - puspriekabė SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kuriai apgadintas galinis dešinės pusės kampas, ir dar viena - automobilis VOKSWAGEN MULTIVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. M. ir kuriam apgadinta užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis (b. l. 12, 13).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones išrašuose nurodyta, kad baltos spalvos krovininio automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei pilkos spalvos puspriekabės SCHMITZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 15, 16).

Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, jog puspriekabės SCHMITZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimas galioja iki 2016-12-02, o techninė apžiūra – iki 2017-04-26, puspriekabę leidžiama eksploatuoti (b. l. 17).

Nukentėjusiojo R. M. policijos pareigūnams pateiktose nuotraukose užfiksuoti automobiliui VOKSWAGEN MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabei SCHMITZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai (b. l. 21-27).

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Žalų administravimo departamento pranešimo apie įvykį matyti, jog ERGO draudimo bendrovėje 2016-11-02 buvo gautas J. S. pranešimas apie 2016-10-28, 18:30 val., Naugarduko g. 43, Vilniuje įvykusį eismo įvykį, kuriame J. S. nurodė, kad įvažiuodamas į stovėjimo vietą priekine eiga puspriekabe kliudė kito stovėjusio automobilio VOKSWAGEN MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dešiniąją dalį, savo kaltę pripažįsta, deklaracija pildyta nebuvo.

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad J. S. pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. J. S. pats pripažįsta vairavęs automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažįsta. Nukentėjusysis užfiksavo transporto priemonėms padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

J. S. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

J. S. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos jis nepripažįsta, kadangi jis po eismo įvykio, apie kurį jam pranešė kaimynai, niekur nepasišalino, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo ir deklaracijos nepildymo, taip pat telefonu bendravo su automobilio, kurį apgadino savininku V. B., kuris yra jo kaimynas ir tuo metu buvo išvykęs, su V. B. susitarė dėl automobilio remonto finansavimo ir deklaracijos nepildymo ir tik tuomet nuvarė savo mašiną į garažą, tyčios pasislėpti ar neatsakyti už pažeidimą neturėjo. Nukentėjusysis V. B. teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime patvirtino J. S. teiginius, nurodė, kad telefonu susitarė su J. S. dėl žalos atlyginimo, tai yra automobilio remonto finansavimo, tačiau, kadangi pats buvo išvykęs, o savo automobilį buvo palikęs dukros sugyventiniui R. M., kuris nieko nežinojo apie jų susitarimą, todėl dukros sugyventinis iškvietė policiją, taip pat nurodė, jog jokių pretenzijų J. S. neturi, žala atlyginta. Liudytoju apklaustas R. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad bandė susitarti su J. S., kad J. S. su V. B., kuriam priklauso automobilis, kaip ir susitarė telefonu dėl žalos atlyginimo, tačiau jie vis tiek iškvietė policiją, kadangi vėliau negalėjo su J. S. susisiekti. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad kalbos apie tai, kad J. S. būtų neblaivus, nebuvo. J. S. teiginius patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūno A. T. 2016-10-28 tarnybinis pranešimas, kuriame, kaip jau minėta, nurodyta, kad įvykio vietoje buvo abu dalyviai ir ruošėsi pildyti eismo įvykio deklaracijas, tačiau krovininio automobilio vairuotojas skubėjo, todėl dalyviai pasikeitė telefono numeriais ir susitarė susitikti. Kaip matyti iš J. S. pareikšto kaltinimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, jis yra kaltinamas tuo, jog iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad KET 222 punkte numatyta, kad „jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“. Kaip matyti iš šios teisės normos, su eismo įvykiu, kurio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas apie eismo įvykį pranešti policijai tik tuo atveju, jeigu apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam neįmanoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo padaryta tik turtinė žala ir eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo, tai yra automobilio savininko V. B., nebuvo (jis buvo išvykęs), tačiau pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad į eismo įvykio vietą atėjo apgadinto automobilio vairuotojas, V. B. dukros sugyventinis R. M., kuris bendravo su J. S., tarėsi dėl žalos atlyginimo, be to, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S., tiek nukentėjusysis V. B. patvirtino, jog J. S. iš karto po eismo įvykio paskambino telefonu nukentėjusiajam V. B. ir pranešė jam, kad apgadino jo automobilį, taip pat patvirtino, kad jie susitarė dėl žalos atlyginimo ir kad žala vėliau buvo atlyginta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog J. S. nepažeidė KET 222 punkte nustatytų reikalavimų, tai yra šiuo atveju tinkamai apie eismo įvykį pranešęs nukentėjusiajam, papildomai pranešti policijai neprivalėjo. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad J. S. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl šioje dalyje byla nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – J. S. nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio bei savo noru atlygino padarytą žalą, taip pat į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - J. S. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. S. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe, ir ne kartą už analogiško pažeidimo padarymą, skirtas baudas moka, šiuo metu turi kelias galiojančias nuobaudas, dirba. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau J. S. skirtina bauda, artimesnė minimaliai ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

J. S. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 30 € (trisdešimties eurų) baudą.

J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063137976 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.