Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. L. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencinio poskyrio tyrėjos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2010 m. kovo 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencinio poskyrio tyrėjos (toliau – Institucija) nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 204 str. administracine nuobauda – 50 litų dydžio bauda už tai, kad ji 2009 m. lapkričio 20 d. apie 19 val. Radviliškio raj. Vališkių k. neteisėtai paėmė ir neatidavė savo mamos V. L., gim. 1929 m. pasą.

Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda atstovė advokatė J. B. nurodė, kad pagal visus duomenis matyti, kad 20 d. konflikto nebuvo. Inkriminuotas teisės pažeidimas buvo tada, kai jo nebuvo. Mama išvažiavo sekmadienį, reiškia konfliktas dėl paso neatidavimo įvyko sekmadienį. Tai būtų lapkričio 22 diena. Tai rodo, kad neteisingai buvo užpildytas protokolas bei priimtas nutarimas. Nukentėjusioji teisme pasakė, kad nuo 2002 m. ji savo dokumentų neturi, nematė, nežino kur jie yra pasidėję. Dabar po 8 metų nežinoma, kur moteris pasidėjo savo dokumentus. Įrodymų nėra, kad pasas yra pas V. L.. Niekas iš liudytojų neparodė, kad pas V. L. būtų matęs pasą. 2002 m. tvarkant palikimo dokumentus 2002 m. notarinėje kontoroje, pasą matė E. J.. Deklaruojant savo gyvenamąją vietą ji buvo pateikusi savo pasą. Anaiptol tai neįrodo, kad pasas būtų buvęs pas V. L.. Deklaruojant gyvenamąją vietą ji nedalyvavo ir jokio paso nepateikinėjo. Iškilus konfliktui, jis nebuvo sprendžiamas civiline tvarka, buvo pasitenkinta pareiškimo parašymu į policiją. Santykiai buvo ir liko blogi. Negalima susekti, kada šis pasas dingo. Dėl užstato faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos. Teisės pažeidimo medžiaga pilnai nesurinkta, įrodymai nesurinkti, nėra jokių įrodymų, kad V. L. būtų turėjusi pasą ir jį gavusi kaip užstatą. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti nesant pažeidimo sudėties.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas R. V. teismo posėdyje nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Prevencijos poskyrio tyrėja M. K., surinkusi rašytinius įrodymus - V. V., A. D., I. P., E. J., N. J. paaiškinimus, nukentėjusiosios V. L. pareiškimą bei remdamasi nustatytomis aplinkybėmis nustatė, kad yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 204 str., požymių. Įvertinusi įrodymų visumą, tyrėja nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymius suponavo V. L. veiksmai, pasireiškę neteisėtu disponavimu motinai V. L. priklausančiu Lietuvos Respublikos piliečio pasu, siekiant sukliudyti ar kitaip neleisti V. L. atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus, t.y. neteisėtas disponavimas pasu kaip garantine priemone, kad nebus atlikti veiksmai, kurių nepageidauja V. L.. Analizuojant Lietuvos Respublikos ATPK 204 str. suformuluotą dispoziciją, darytina pagrįsta išvada, kad šiame aprašytame nukentėjusiojo ir asmens, darančio administracinį teisės pažeidimą imančio pasą, kaip užstatą, santykiai, turtiniai įsipareigojimai de fakto nėra privaloma sąlyga, subjektyviosios pusės elementas. Tokiais atvejais tai gali būti motyvas sulaikyti nukentėjusįjį nuo tam tikrų veiksmų, kurie yra nepageidautini administracinį teisės pažeidimą darančiam ar kitam asmeniui. V. L. prašė dukters atiduoti pasą, o ši paaiškino, kad neduos. Tai irgi suponuoja, kad tas pasas buvo pas ją neteisėtai laikomas. Mano, kad protokolas ir nutarimas buvo surašyti teisėtai ir prašo V. L. skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nukentėjusioji V. L. nurodė, kad kai gyveno su vyru, turėjo pasą, o jam mirus 2002 m. vasario 7 d., visi dokumentai buvo pas dukrelę V. L.. Ši paėmė visus dokumentus ir pasą, visus 8 metus tie dokumentai buvo pas dukrą. Ji pati yra ligota, bejėgė, paeiti negali, labai dukra pasitikėjo. Ji dukros prašė dokumentų, bet ši neatidavė. Pensiją paimdavo Vitalija. Pensiją jai atnešdavo į namus, kuriuose yra registruota, t.y. į P.Cvirkos g. 141, Šiauliuose. Anksčiau buvo registruota pas brolį, kuris gyveno mieste, nes jai būdavo patogiau pakliūti pas daktarus. Dabar gyvena Gardino g. 15-23, Šiauliuose. Iki lapkričio 22 d. ji visą laiką gyveno Vališkių kaime, Radviliškio rajone, savo name. Ji viską supranta, ir kur deda daiktus, tik jai labai skaudu, kad tokioje senatvėje pirmą kartą gyvenime eina į teismą. Tuos 8 metus po vyro mirties gyveno savo kaime, o dukra Vitalija pas ją laikė savo gyvulius, kuriuos atvažiuodavo pasišerti ir ją aplankyti, tada ir pernakvodavo. Po 2002 m. Vitalija gyveno kartu kaime.

Nukentėjusiosios atstovė advokatė D. B. nurodė, kad ATPK 204 str. numato administracinę atsakomybę už asmens tapatybės kortelės ar paso paėmimą kaip užstato. Už šį pažeidimą numatoma bauda nuo 50 iki 100 litų. Paso paėmimas, kaip užstatas ar kitoks garantas, yra baudžiamas įstatymo. Vienintelis įstatymas, kuris leidžia paimti asmens bet kokį dokumentą, yra BPK 134 str., kuomet yra taikoma tokia kardomoji priemonė. Lietuvių kalbos žodyne žodis „užstatas“ turi dvi reikšmes, t.y. daiktinis arba piniginis įkaitas. Pareiškėja V. L. motyvuoja, kad V. L. yra senyvo amžiaus, todėl galėjo pamiršti, kur yra pasidėjusi pasą. Tačiau V. L. nėra teismo pripažinta neveiksnia arba nesuprantančia savo veiksmų arba aplinkos. Tokių rašytinių įrodymų byloje nėra. V. L. labai aiškiai paaiškino visas aplinkybes, nuo kada jos asmeniniai dokumentai bei nuosavybės dokumentai yra pas V. L., t.y. po jos vyro, mirties 2002 m. vasario 7 d., kada buvo tvarkyti nuosavybės dokumentai. Ji puikiai paaiškino aplinkybes, kaip prašė paso, kaip jo negavo. Ji labai normalus žmogus, puikiai atsakinėjantis į klausimus, tik turinti problemą dėl klausos. Tai, kad V. L. buvo paėmusi mamos pasą, kaip prezumpcija, kurią turėjo paneigti pati V. L.. Šitą aplinkybę patvirtino šiandien apklausti liudytojai - V. V., kuri skambino V. L., o ši prašė nesikišti pasakiusi, kad tai ne jos reikalas, taip pat A. D., kuris, sėdėdamas automobilyje, girdėjo, kaip močiutė ir jos dukra E. J. prašė paso. V. L. sakė, kad kvaila, kad neduos paso, kad jai jo nereikia. E. J. patvirtino tas aplinkybes, kad, atvažiavusi pasiimti mamą, prašė grąžinti pasą, o jai pasakė, kad abi kvailos ir paso tikrai neduos. Patvirtino aplinkybes, kad pensiją paimdavo V. L. ir ją mamai atveždavo į namus. Liudytoja I. P. girdėjo, kad prašė paso, sakė, kad kvaila, tai tikrai paso neduos. Prašo atsižvelgti kritiškai į V. L. duotus parodymus. Ji savaime suprantama suinteresuota bylos baigtimi duoti parodymus, kurie naudingi jai pačiai. Skunde V. L. motyvuoja, kad tarp jos ir jos mamos V. L. nebuvo jokių sutartinių - prievolinių santykių, suteiktų kokių tai įgaliojimų. Teismui ji paaiškino, kad ji turėjusi įgaliojimą anksčiau tvarkyti kokius tai mamos reikalus, ir kad, nesant jokių sutartinių santykių, jai mamos paso nereikėjo. Teismui pateiktos SODROS dokumentų kopijos parodo, kad 2004 m. lapkričio 24 d. Pensija buvo išmokėta ne V. L., o kitam asmeniui. Tą šiandien patvirtino pati V. L., teigdama, jog iš tikrųjų pensiją paėmė ji pati, pasirašė už mamą ir ją tik vėliau perdavė mamai. Mano, kad pagal visas taisykles pasas, paimant kito asmens vardu išmokamas išmokas, yra reikalingas, kaip įrodymas, kad tas asmuo bent jau yra gyvas, nežiūrint į tai, kad buvo seniai pažįstama ir to paso nereikalauja. Pareiškėja V. L. skunde teigia, kad protokolas ir nutarimas neatitinka faktinių aplinkybių, kad ji nubausta dėl to, kad pasą paėmė 2009 m. lapkričio 20 dieną. Pati dispozicija nurodo, kad tai paso paėmimas. Tai gali būti tęstinis pažeidimas, kuris tęsėsi nuo 2002 m. iki to momento, kuomet močiutė išvyko iš kaimo. Paaiškėjus šitam faktui, institucijos atstovas turėjo surašyti protokolą, t.y. kai įvyko konfliktas ir buvo prašoma atiduoti pasą, paaiškėjus aplinkybėms, kad V. L. atsisako išduoti pasą. Remiantis liudytojų parodymais, institucijos atstovė teisingai išsiaiškino visas aplinkybes ir surašė ATP protokolą ir nutarimą. V. L. nubausta už tai, kad paėmė pasą kaip daiktinį įkaitą su tokiu motyvu, kad galbūt mama juo nepasinaudotų kaip jo turėtoja, nepasirašytų tam tikrų dokumentų, kurie, sakykime, gali būti nenaudingi pareiškėjai. Tokiu būdu V. L. kliudė pasinaudoti turimomis teisėmis, bet ir kitomis galimybėmis, t.y. gauti pensiją, kreiptis į gydytojus. Kadangi teko paimti naujus dokumentus, V. L. patyrė tam tikras išlaidas. Mano, kad visi byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad V. L. jau seniai buvo paėmusi šį pasą kaip daiktinį įkaitą, todėl ATP protokolas ir nutarimas surašyti pagrįstai. Prašo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas, paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda – naikintina ir administracinė byla nutrauktina, nes skiriant administracinę nuobaudą nebuvo teisingai įvertintos įvykio aplinkybės ir surinkti įrodymai ir tuo pagrindu priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu (ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 204 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už asmens tapatybės kortelės ar paso paėmimą kaip užstato.

Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole padarytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarpusavyje susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 9 – 62-576/2006).

Objektyvioji pusė – tai visuma teisės normoje įtvirtintų požymių, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą. Pažymėtina, jog tinkamiausia įstatymo formuluotė yra tokia, kai pačioje teisės normoje tiksliai ir aiškiai apibūdinama administracinės teisės pažeidimo objektyvioji pusė, tačiau kartais teisės normoje abstrakčiai suformuojama administracinės teisės pažeidimo objektyvioji pusė. Pagrindinis administracinės teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymis yra tai, kad veika yra priešinga teisei. Apie jį grupuojasi visi kiti objektyviosios pusės požymiai. Veika gali pasireikšti veikimu arba neveikimu. Veikimas – tai sąmoninga, valinga, aktyvių veiksmų visuma. Už neveikimą asmuo atsako tada, kai jis privalo ir gali atlikti teisės numatytus veiksmus, bet jų neatlieka.

Administracinė nuobauda buvo paskirta pagal ATPK 204 straipsnį, konstatuojant, jog V. L. pažeidė ATPK 204 straipsnį, nes įvykdė paso paėmimą. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (toliau – ATP protokolas), tiek nutarime skirti administracinę nuobaudą (toliau – Nutarimas) yra nurodyta, kad pažeidėja 2009 m. lapkričio 20 d. apie 19 val. Radviliškio raj. Vališkių k. neteisėtai paėmė ir neatidavė savo mamos V. L., gim. 1929 m. pasą.

Administracinėje byloje surinkti įrodymai yra gana prieštaringi. Remiantis byloje apklausta pačia nukentėjusiaja V. L., taip pat liudytojų E. J., I. P., A. D., V. V. parodymais galima būtų galima daryti išvadą, kad V. L. savo mamos V. L. pasą pasiėmė po tėvo mirties dar 2002 metais ir dokumento neatidavė iki pat 2009 m. lapkričio 20 d. (b.l. 50, 51, 52, 53). Kita vertus pati V. L. neigia bet kuriuo laiku paėmusi ir turėjusi savo motinos V. L. pasą. Pagaliau, byloje nėra įrodymų, kad pasas būtų paimtas kaip užstatas (nors tai yra numatyta ATPK 204 straipsnio dispozicijoje) ir kad tai buvo padaryta 2009 m. lapkričio 20 d. kaip yra nurodyta ATP protokole bei Nutarime.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja V. L. 2009 m. lapkričio 20 d. apie 19 val. Radviliškio raj. Vališkių k. neteisėtai paėmė savo mamos V. L., gim. 1929 m. pasą kaip užstatą.

Pažymėtina, kad turi būti taikomas principas, jog visi neaiškumai traktuojami apkaltintojo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 9 (62) – 658/2007), nes administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, todėl patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos būdą.

Kita vertus, teismo nuomone, iš surinktų byloje įrodymų galima spręsti, kad V. L. veikoje yra ATPK 188 straipsnyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties tam tikri požymiai.

Teismas pažymi, jog nėra pagrindo teigti, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 204 straipsnyje. Taigi, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos 2010 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. N 434321, kuriuo V. L. paskirta administracinė nuobauda, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 105-106 str.,

nutaria:

Pareiškėjos V. L. skundą tenkinti.

Panaikinti 2010 m. kovo 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos nutarimą Nr. N 434321, kuriuo V. L. pagal ATPK 204 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 50 litų dydžio bauda, ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.