Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-11-18 · Civilinė byla Nr. 2-198-772/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
2-198-772/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-06821-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
AB ,,Šiaulių energija“
Atsakovas
UAB ,,Juodalsknis”
Trečiasis asmuo
Daugiabučio
Išvadą teikia
Valstybinei energetikos inspekcijai prie LR Ūkio ministerijos, Valstybinei kainų energetikos kontrolės komisijai
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-198-772/2013 Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06821-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 35.1.; 45.5.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovo AB ,,Šiaulių energija“ atstovui A. S.,

atsakovo UAB ,,Juodalsknis” advokatui M. Ramanauskui,

nedalyvaujant trečiojo asmens Daugiabučio namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendrijos atstovui ir Institucijų, duodančių išvadą byloje atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui UAB ,,Juodalksnis“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo Daugiabučio namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendriją (DNSB), dalyvaujant Institucijoms duodančioms išvadą byloje: Valstybinei energetikos inspekcijai prie LR Ūkio ministerijos (VEI) ir Valstybinei kainų energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB ,,Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Juodalksnis“ 1 015,01 Lt skolos už šilumos energija ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovui UAB „Juodalksnis“ privačios nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 310,52 kv. m.

Daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini), ieškovas AB „Šiaulių energija“ tiekia šiluminę energiją. Atsakovas savo patalpų šildymui naudoja autonominį šildymą, tačiau tai neatleidžia jo nuo prievolės mokėti už bendro naudojimosi patalpų šildymą šiame name. Tai reglamentuoja LR Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d., kuri nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti bei Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis, kuriame nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Kai pastate yra daugiau nei vienas šilumos energijos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos energijos apskaitos prietaisų parodymus, paskirstomas vartotojams pagal priskirtą šilumos energijos kiekį. Kiekvienam Gvazdikų takas 6 patalpų savininkui, taip pat ir atsakovui, gaunamas šilumos energijos kiekis paskaičiuotas pagal nuosavybės teise turimą plotą. Atsakovui skola už šilumos energija yra skaičiuojama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą „Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5“.

Nurodė, kad atsakovas nėra pasirašęs Šilumos energijos tiekimo sutarties, tačiau tarp AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Juodalksnis“ yra šiluminės energijos tiekimo - vartojimo sutartiniai santykiai LR Civilinio kodekso 6.384 str. 1 d. nustatytais pagrindais, t.y. nuo Daugiabučio namo Gvazdikų takas 6 įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

Atsakovas nemokėjo savo dalies už tiekiamą šilumos energiją namo bendro naudojimo patalpoms už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-09-30. Skola už minėtą laikotarpį sudaro 1 015,01 Lt.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CK 4.82 str. 3 d. Šilumos ūkio įstatymo 25 str., ieškovas teismo prašė:

1. Priteisti iš atsakovo UAB „Juodalksnis“ 1 015,01 Lt (vieną tūkstantį penkiolika litų 01 ct) skolos ir 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio AB „Šiaulių energija” naudai.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas pateikė atsiliepimą (T.1, 14-15 b.l.), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Ieškovas ieškinyje tik formaliai nurodė teisinį pagrindą, suteikiantį jam teisę reikalauti apmokėjimo už daugiabučiuose namuose bendrojo naudojimo objektų šildymui sunaudotą Ieškovo pagamintą ir patiektą energiją, tačiau Ieškovas visiškai neteisėtai ir sąmoningai nutyli šiai bylas esmines faktines aplinkybes, kurios neleidžia Ieškovui reikšti šio ieškinio.

Atsakovas pareiškė, kad Ieškovui yra gerai žinoma, jog realiai daugiabučio namo, adresu Gvazdikų takas 6, Šiauliuose, visos bendrojo naudojimo patalpos yra nešildomos, nes šildymo prietaisai yra atjungti pačios šio daugiabučio namo savininkų bendrijos iniciatyvą.

Šios aplinkybės patvirtinimui atsakovas pateikė paties Ieškovo 2012-02-24 rašto Nr. SD-10-590 „Dėl bendrojo naudojimo patalpų Gvazdikų takas 6, šildymo“ kopiją, kurio 3 pastraipoje nurodyta, kad „2008 m. sausio mėnesį, tiriant gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6 buto Nr. 33 gyventojos S. J. skundą, buvo rasta, kad bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai atjungti savavališkai“.

To paties rašto 4 pastraipoje Ieškovas pripažįsta, kad „informacijos ar šildymo sistema jau sutvarkyta, ar įstatymo nustatyta tvarka įteisintas atjungimas, neturime, nes gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas reikalingų dokumentų mūsų bendrovei nepateikė“.

Visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad Ieškovas žino, jog bendrojo naudojimo patalpos šiame name yra nešildomos ir atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos dar 2008 metais ir nuo to laiko (jau keturis metus) Ieškovas net nepasidomėjo ar kas keitėsi šiame name, tačiau išrašė sąskaitą už paslaugą, kurios neteikia bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus reikalauja iš Atsakovo apmokėti neteisėtą ir nepagrįstą sąskaitą, išrašytą už paslaugą, kurios jau keturis metus neteikia.

Atsakovas pastebi, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymo sistemą atjungė ne Atsakovas, o šio namo bendrija, todėl, mano, kad būtų tikslinga į šią bylą bent jau trečiuoju asmeniu Atsakovo pusėje įtraukti šio daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri pateiktų paaiškinimus dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo sistemos atjungimo aplinkybių ir pan.

Ne gana to, atsakovas pastebi, kad būtent Ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi savo ieškinyje, pvz. aplinkybes, kad jis tiekia šilumą į bendrojo naudojimo patalpas už kurių šildymą reikalauja apmokėjimo iš Atsakovo, tačiau Ieškinyje ieškovas tokių įrodymų nepateikia.

Įvertinant aukščiau pateiktas aplinkybes ir argumentus, atsakovas pareiškė, kad nesutinka ir su Ieškovo pareikštu ieškiniu ir nepripažįsta jokio dydžio skolos Ieškovui, todėl reikalauja Ieškovo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Atsakovas teigė, kad esąs įsitikinęs, jog Ieškovo elgesys jo atžvilgiu yra neteisėtas, nesąžiningas ir nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį ,,civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus“. Atsakovas mano, kad Ieškovas šiuos principus šiurkščiai pažeidė.

Atsakovas mano, kad Ieškovas pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principus.

Dėl šių priežasčių ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 111, 113, 142, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalimi, 1.5 straipsniu, bei bylos medžiaga atsakovas teismo prašė:

1. Ieškovo - AB ,,Šiaulių energija“ ieškinį atmesti visiškai.

2. Priteisti iš Ieškovo - AB ,,Šiaulių energija“ Atsakovo - UAB „Juodalksnis“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas savo atsikirtimus ieškovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Trečiojo asmens DN Gvazdikų takas 6 savininkų bendrijos atstovė pirmininkė S. J. teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad atsakovo patalpos skleidžia šaltį, nes jos yra negyvenamos. Teigė, kad atsakovo patalpos jau yra labai seniai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, tai yra 1995 metais, be to atsakovo buvo prašyta apšiltinti minėtas patalpas, tačiau tas nebuvo padaryta. Nurodė, kad virš atsakovo patalpų esančio buto gyventojai turėjo nusiskundimų dėl šaltų grindų. Teigė, atsakovas bendrijai priklausančiomis patalpomis nesinaudoja, tačiau jis nėra visiškai atsijungęs nuo gyvenamojo namo. Jos atstovaujamo gyvenamojo namo gyventojai irgi jau seniai atsijungė nuo šilumos tiekimo į bendrojo naudojimo patalpas, kuomet bendrijai vadovavo ankstesnė pirmininkė. Tačiau dokumentų dėl gyvenamojo namo atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo į bendrojo naudojimo palapas pateikti negali nes jų neturi. Papildomai parodė, kad 2000 metais po šildymo sezono pabaigos gyvenamajame name buvo atliekama šilumos prietaisų inventorizacija, tai yra buvo pareikalauta iš gyventojų nusiimti tas šildymo prietaisų (radiatorių) sekcijas, kurių buvo per daug, nei reikia pagal projektą. Mano, jog pas ieškovą turi būti su tuo procesu susiję dokumentai. Nurodė, kad tuo pat metu buvo kalbama ir apie šildymo prietaisų, esančių bendrojo naudojimo patalpose atjungimą anksčiau.

Liudytoja Regina M. P. duodama parodymus nurodė, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos nuo centralizuoto šildymo tiekimo yra atjungtos 1995 metais, kuomet ji buvo bendrijos pirmininkė nuo 1995 m. iki 2011-06-01. Ieškovui apie bendrijos patalpų atjungimą buvo žinoma, tačiau tuo metu šio proceso nereguliavo teisės aktai. Ieškovas nebaudė ir nereikalavo vėl pradėti šildyti bendrojo naudojimo patalpas. Iš naujo diskusija dėl to prasidėjo tik 2012 m. kuomet pradėjo vadovauti naujoji namo bendrijos pirmininkė. Nurodė, kad tuo pat metu ir atsakovas atsijungė savo patalpas nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Po to atsakovui jokios sąskaitos už tiekiamą šilumą nebuvo teikiamos. Parodė, kad buto savininkas virš atsakovo patalpų dėl šaltų grindų pretenzijų jai nereiškė. Teigė, jog atsakovo patalpose vamzdžiai yra izoliuoti, o lubos ne. Mano, kad atnaujinti šilumos tiekimą į gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas nėra galimybių, nes vamzdynas per tiek laiko po atjungimo jau surūdijo be vandens. Nurodė, kad atsakovas negali gauti šilumos iš kitų bendrijos patalpų, o jei ir gali tai labai mažai. Teigė, kad bendrojo naudojimo palapos name pelija ne dėl atjungtos šilumos bendrojo naudojimo patalpose, o nuo namo pastatymo dienos.

Liudytoja G. B. parodė teismui, kad jos butas yra virš atsakovo negyvenamųjų patalpų, į kurias jų šeima atsikėlė 2008 metais. Nurodė, kad jos gyvenamajame bute šildymo sezono metu būna šalčiau nei pas kitus kaimynus, dėl to ji kreipėsi į buvusią ir dabartinę bendrijos pirmininkę. Teigė, kad jos bute šiuo metu yra apšiltintos sienos, todėl dabartiniu metu jau šilčiau. Taip pat bute pakeisti langai, durys, įstiklintas balkonas.

Liudytojas J. M. parodė teismui, jog bendrijoje dirbo ir šiuo metu dirba santechniku. Nurodė, kad dalyvavo atjungiant gyvenamojo namo bendrųjų patalpų šildymą, šiam procesui vadovavo buvusi bendrijos pirmininkė R. P. Nurodė, kad namo rūsyje nupjovė visiškai vamzdžius tiekiančius šilumą bendrojo naudojimo patalpoms. Teigė, kad namo laiptinėje daug šildymo įrenginių (radiatorių), o jie pareikalauja ir daug šilumos, todėl gyventojams teko gerokai brangiau mokėti už šildymą. Dėl to gyventojai ir nutarė atjungti namo bendrojo naudojimo patalpas nuo šilumos tiekimo. Nurodė, kad jų veiksmai neturėjo įtakos atsakovo patalpų šildymui, kadangi jiems šiluma tiekiama kitais vamzdžiais, o bendras tėra tik šildymo mazgas. Teigė, kad ir atsakovas taip pat yra atsijungęs patalpų šildymą. Tačiau pas atsakovas dar liko vienas vamzdis ir vienas vamzdis į gyvatuką, dėl to jis turi šiuos vamzdžius izoliuoti.

Institucija, duodanti išvadą byloje VEI prie LR Ūkio ministerijos pateikdama galutinę išvadą ir atsakydama į pateiktus klausimus nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo patalpos yra trečiojo asmens pastato dalis, todėl jis irgi privalo mokėti už šilumą tiekiama namo bendrojo naudojimo patalpoms, nežiūrint į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens patalpas skiria kapitalinė siena (T.1, 189-192 b.l.).

Institucija, duodanti išvadą byloje VKEKK pateikdama galutinę išvadą ir atsakydama į pateiktus klausimus nurodė, kad nors atsakovo ir trečiojo asmens patalpas skiria kapitalinė siena, jis privalo irgi mokėti už šilumos kiekį tenkantį daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms. Tačiau jeigu atsakovo patalpos būtų pripažintos atskiru namu, turėtų VĮ Registrų centras suteiktą pastato unikalų numerį ar šios patalpos būtų pripažintos esamo daugiabučio namo atskiru bloku, tuomet pagal Taisyklių 8 p. nustatytus techninius reikalavimus atskirai pastato sekcijai (blokui), šioms patalpoms būtų galima taikyti skirtingus šilumos paskirstymo metodus. To pasėkoje šioms patalpoms nebūtų pareigos mokėti už Pastato bendrųjų patalpų šildymą. Kol tai nėra atlikta, šių patalpų savininkai privalo mokėti už Pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymą (T.1, 182-184 b.l.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas ieškininius reikalavimus palaikė visiškai ir prašė priteisti iš atsakovo 1 015,01 Lt skolos, atsižvelgiant į skolos apskaičiavimo lentelėje pateiktus skaičiavimus, atliktus įvertinus gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6, Šiauliuose, ir atsakovui tenkančią bendrojo naudojimo patalpų dalį (T.1, 8 b.l.). Papildomai nurodė, kad nustatinėti koks yra kiekvieno pastato suvartojamos šilumos kiekis, neįmanoma, kadangi to nenumato teisės aktai. Atsakovui tenka pareiga apmokėti už dalį šilumos kiekio bendro naudojimo patalpų šildymui už laikotarpį nuo 2012-01-01 - 2012-09-30 (57-58 b.l.), nepriklausomai nuo to, atsakovai naudojasi laiptine ar ne. Patalpų šildymo paslauga tiekiama turtui išlaikyti, o įstatymai numato vartotojui pareigą mokėti ne už faktiškai suvartotą, o už priskirtą suvartojamos šilumos kiekį Šilumos ūkio įstatymo 12 str. pagrindu. Šilumos paskirstymą ieškovas vykdė pagal metodą Nr. 5.

Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su pareikštu ieškiniu, sutiko su VĮ Registrų centras pateiktu išaiškinimu, kad atsakovo ir trečiojo asmens patalpas skiria kapitalinė siena ir jos neturi jokio tiesioginio ryšio. Nurodė, kad ieškovas netinkamai skirsto tarp skirtingų vartotojų į pastatą ir patalpas patenkančios šilumos kiekį. Atsakovas negali daryti įtakos trečiojo asmens veiksmams, kaip jam naudotis ir valdyti bendrojo naudojimo patalpas ar kaip jas šildyti. Metodas, kuri taiko ieškovas yra tik rekomendacinio pobūdžio, tai nurodyta ir pačiame metode. Atsakovo patalpos šildomos ir elektriniais prietaisais, kurių sukuriama šiluma taip pat prisideda prie bendro naudojimo patalpų šildymo. Šilumos tiekėjas privalo tinkamai paskirstyti suvartojamos šilumos kiekį, privalomai įvertinęs visas aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad AB ,,Šiaulių energija“ tiekia šilumą Daugiabučiam namui, esančiam Gvazdikų takas 6, Šiauliuose. Šalia šio daugiabučio namo yra atsakovui priklausančios komercinės paskirties patalpos. Šios atsakovui priklausančios patalpos turi atskirą unikalų numerį (Nr. 2997-8003-7014:0060), kaip ir trečiajam asmeniui DN Gvazdikų takas 6 savininkų bendrijai priklausantis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. 2997-8003-7014 (T.1, 120 b.l.). Nors nurodytų patalpų ir gyvenamojo namo adresas tas pats, tačiau iš VĮ Registrų centras Šiaulių filialo pateiktų duomenų matyti, kad jos yra dviejuose skirtinguose pastatuose (T.1, 85-94,120-122 b.l.). Abu pastatai, esantys aukščiau nurodytu adresu, anksčiau turėjo bendrą šildymo bei karšto vandens sistemą, vieną bendrą šilumos įvadą, vieną bendrą šilumos punktą, vieną bendrą įvadinį šilumos apskaitos prietaisą. Tačiau ieškovas procesiniame dokumente pripažino, kad atsakovas įsirengė autonominį šildymą savo patalpų šildymui. Šis ieškovo pripažintas faktas laikytinas įrodytu ir nereikalaujančiu papildomų įrodymų (CPK 187 str. 1d.). Be to ieškovas pateikdamas teismui ieškinį kartu su procesiniu dokumentu nepateikė į bylą minėto gyvenamojo namo šildymo vidaus tinklų techninio projekto, o teismui pasiūlius jį pateikti (CPK 159 str. 1d., 160 str. 1d. 4p.), buvo pateiktas tik analogiško dvylikaaukščio namo techninis projektas (T.1, 81 b.l.). Teismas, laiko, kad šis ieškovo pateiktas įrodymas neturi tokiam įrodymui įstatymo nustatyto sąsajumo požymio, tai yra jis tiesiogiai nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių dėl šilumos perdavimo atsakovui (CPK 180 str.).

Ieškovas teigė, kad nors tarp šalių nepasirašyta šilumos pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau CK 1.71 str. ir 6.384 str. pagrindu laikytina, jog sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, o prievolė atsakovui esą atsiranda mokėti už tiekiamą energiją ir karštą vandenį pagal LR Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Ieškinio sumai pagrįsti ieškovas pateikė skolos skaičiuotę (8 b.l.). Teismui vėl pasiūlius ieškovui pateikti papildomus duomenis dėl skolos apskaičiavimo pagrįstumo, pastarasis pateikė rašytinius įrodymus, tačiau iš jų turinio seka, kad atsakovo skola apskaičiuojama remiantis trečiojo asmens suvartotu šilumos kiekiu, o po to išskiriama atsakovo dalis. Pirmausia, teismas daro išvada, kad toks ieškovo pateiktas skaičiavimo būdas, kuomet atsakovo ir trečiojo asmens pastatų sienos yra atskirtos kapitaline siena nėra tikslus. Antra, kaip bylos duomenimis yra nustatyta, trečiajam asmeniui priklausančios bendrojo naudojimo patalpos, esančios gyvenamajame name Gvazdikų takas 6, Šiauliai, jau nuo 1995-1996 metų šildymo sezono pradžios yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo (T.1, 99-100 b.l.). Trečia, vietos apžiūros metu teismas užfiksavo, kad atsakovo patalpose esantis karšto vandens tiekimo vamzdis yra šiltas, o kiti vamzdžiai yra izoliuoti. Tačiau trečiojo asmens atstovės teigimu atsakovo patalpose esantis prietaisas karšto vandens temperatūros palaikymui (gyvatukas) dar 2011 metais buvo šiltas. Pažymėtina, kad tokiu atveju įstatymas reikalauja, jog abonentas privalo mokėti tik už faktiškai sunaudota energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaiso rodmenis (CK 6. 638 str. 1d.). Atskirai pastebėtina, kad nuo 2005-07-31 d. šilumos energija skirstoma remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu metodu Nr. 5. Jis numatė šilumos paskirstymo metodą tiems vartotojams, kurie buvo teisėtai atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos. Metodo 3.3.p. leido ir šalims savo susitarimu nustatyti kaip bus paskirstytas pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui apskaičiuojamas šilumos kiekis. Nors vėliau nuo 2013-02-21 minėta nuostata neteko galios, tačiau namo butų savininkų priimti sprendimai iki minėtos datos dėl šilumos kiekio dalies skirtos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti lieka galioti ir po to. Ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovui nors ir remiasi minėtu metodu Nr. 5, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs jo taikymui pirmiausia nėra faktinio, antra ir teisinio pagrindo atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes. Šilumos tiekimo paslauga – yra viešoji paslauga, todėl ieškovas, teikdamas paslaugas, negali tam tikram asmenų ratui daryti nuolaidų, tai yra tiekdamas šilumos energija gyvenamajam namui, kuris neteisėtai nutraukė bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir perkelti šią prievolę formaliais pagrindais atsakovui (T.1, 193-195 b.l.). Trečiojo asmens atstovė neneigė, kad nėra jokių teisėtų suderinimų dėl šilumos tiekimo nutraukimo gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6, Šiauliuose, bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Taip pat ieškovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kaip yra gyvenamojo namo gyventojams paskirstytas šilumos kiekis tenkantis bendrojo naudojimo patalpoms, apart minėto nekonkretaus paskaičiavimo (T. 1, 59-60).

Šilumos ūkio įstatymo 12 str., 19 str. 2 d., 25 str. ir CK 6.385 str. pagrindu visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, esančio namo įvade rodmenis, turi būti paskirstomas vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus metodus. Jeigu vartotojas nepasirinko metodo ir nesudarė sutarties, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantis metodas. Metodas Nr. 5 ir yra taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų yra teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 256.2 p. numato, kad pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje ar kitose patalpose, stovuose), kurie lieka po atskirų butų šildymo sistemos atjungimo, nes būtina užtikrinti šilumos tiekimą likusiems vartotojams.

CK 4.76 str., 4.82 str., 4.83 st. pagrindu kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, t.y. privalo padengti visas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, tuo pačiu ir atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos, kylančios iš įstatymų, jam suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos minėtos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat ir bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Atsakovo motyvas, kad jis nesinaudoja iš trečiojo asmens laiptinės tiekiama šiluma laikytinas pagrįstu, tačiau kaip jau minėta jam priklausančiose patalpose nebuvo izoliuotas tik karšto vandens tiekimo vamzdis, kas leidžia teismui daryti ir kitą išvadą, jog jis gavo atitinkamą dalį šilumos kiekio, tačiau ieškovas nepateikė teismui į bylą šio kiekio pagrįsto apskaičiavimo, kas vėlgi leidžia teismui jo reikalavimą laikyti neįrodytu. Atskirai paminėtina, jog vartotojo naudojimasis, kad ir nedidele dalimi šilumos kiekio, nepanaikina jo prievolės mokėti už bendroms reikmėms priskirtą šilumos energiją, kadangi ir gyvenamajame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu – kaip vartotojai ir kaip turto savininkai. Tokiu būdu UAB ,,Juodalksnis“ kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrenginių bendrasavininkas, privalėtų apmokėti dalį už savo patalpose suvartotą šilumą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, taip pat nepaisant to, ar laiptinėmis naudojasi, ar ne (LAT nutartis Nr. 3K-3-514/2004). Tačiau teismui nėra teisinio pagrindo remtis kitomis ieškovo paminėtomis LAT nutartimis, kadangi jų ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos ir jos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių.

LAT be to yra nurodęs, kad ,,teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, kai minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši teisės norma nereguliuoja. Toks požiūris į Aukščiausiojo Teismo sprendimų privalomumą vyrauja ne tik Vakarų valstybėse, kuriose teismo precedentas formaliai nėra laikomas teisės šaltiniu, bet ir valstybėse, kurios pripažįstamos precedentinės teisės šalimis.“ (LAT 1998-09-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-122/98).

Teismas siūlė šalims pasinaudoti ir pastato energetinio audito duomenimis, tačiau jos nuo šio pasiūlymo atsisakė, kas irgi sudaro teismui teisinį pagrindą ieškovo reikalavimą atsakovui atmesti. Tik teismui turint nepriklausomo energijos audito išvadą būtų vienas iš pagrindų spręsti klausimą dėl atsakovo prievolės ieškovui (CPK 218 str.).

Tiek Valstybinė energetikos inspekcija, tiek Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kurios į bylą buvo įtrauktos kaip institucijos, duodančios išvadas, savo 2013-07-08 ir 2013-07-10 išvadose, nors ir nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovo ir trečiojo asmens patalpas skiria aklina siena, nėra svarbi, tačiau su tokia nuostata teismas negali sutikti iš esmės (T.1, 182-184, 189-192 b.l.). Pirmiausia, VKEKK išvadoje laiko, kad jeigu atsakovo patalpos turėtų atskirą numerį, tuomet jų apšildymui būtų galima taikyti skirtingus šilumos paskirstymo metodus (T.1, 192 b.l.). Tačiau teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad atsakovo prievolė ieškovui nėra (nebuvo) tinkamai pasibaigusi, tačiau ieškinio reikalavimui pagrįsti nėra pateikta pakankamų įrodymu. Antra, institucijų išvados teismui tėra tik kaip vienas iš įrodymų ir neturi išankstinės įrodomosios galios (CPK 218 str.). Teismas jau yra nurodęs, kad tiek trečiasis asmuo, tiek ir atsakovas jau seniai tai yra nuo 1995-1996 metų atjungė iš dalies šilumos tiekimą į jų valdomas patalpas. Nors abu bylos dalyviai yra neteisėtai atsijungę, tačiau ir tokiu atveju ieškovas iš dalies irgi laikytinas atsakingu už vartotojų veiksmus dėl to, kad netaikė jokių administracinio poveikio priemonių ir nepareikalavo pagal teisės aktus įteisinti šilumos tiekimo iš dalies nutraukimą (T.1, 81 b.l.). Ieškovas pareikšdamas atsakovui ieškinį dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, rėmėsi tuo, jog pastarajam skola už į Gyvenamąjį namą Gvazdikų takas 6, Šiauliuose, yra apskaičiuota remiantis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (T.1, 57-60 b.l.). Tačiau byloje nėra duomenų apie dominuojančią pastato šildymo sistemą ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus ir šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus. Taip pat byloje nėra duomenų ar trečiojo asmens butų savininkai yra apmokėję ieškovui savo dalį už šilumos tiekimą į bendrojo naudojimo patalpas. Ieškovo pateiktas šilumos energijos paskirstymas ir jo pagrindu atlikti paskaičiavimai yra netikslūs, kadangi juose nėra duomenų apie trečiajam asmeniui ir atsakovui atskirai nustatytą šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekį bei paskirstymą. Ieškovo pateiktame skaičiavime beveik visi duomenys siejami su trečiojo asmens suvartotu šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymu. Paskaičiavime trūksta duomenų, koks šilumos kiekis yra paskirstytas atsakovui ir trečiajam asmeniui kaip atskiriems bendrojo naudojimo patalpų šildymo vartotojams, todėl darytina išvada, kad ieškovo pateiktas paskaičiavimas neatitinka šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 reikalavimų (T.1, 57-60).

Teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė šalims, atsižvelgiant į nagrinėjimo metu gautus duomenis parengti kompromisinį susitarimą pagal teisės aktų normas (rekomendacijas) ir šalių neginčijamas aplinkybes. Šalims atmetus šį siūlymą, joms buvo suteikta galimybė parengti pastatų energetinį auditą, kad būtų išmatuoti ginčo patalpų šilumos suvartojimai atskirai, o ne bendrai, kaip yra grindžiamas ieškinys. Šalims nepasinaudojus teismo suteikta teise ir nepašalinus abejonių dėl bendroms reikmėms priskirtino šilumos kiekio pagal atskiras patalpas, atsiranda teisinis pagrindas ieškovo ieškinį atmesti. Tik energetinio audito metu nustačius konkretaus pastato bendrosioms reikmėms priskirtino šilumos kiekio dalis būtų gauti objektyviausi duomenys. Iš kitos pusės bendraturčiai, vadovaudamiesi Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalies nuostata, turi teisę parengti kitokius šilumos paskirstymo metodus, kurie gali būti taikomi suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Be to teismas laiko, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis atsakovo valdomos patalpos laikytinos atskiru bloku, kuriam kaip yra nurodyta VKEKK išvadoje, gali būti taikomos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR EM 2010-10-15 įsakymu Nr. 1-297 8 p. nuostatos (T.1, 85-94, 120-122, 192 b.l.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus teismui nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškovo pateiktus skaičiavimus nepripažinti pagrįstais, nes jie pažeidžia atsakovo ekonominius interesus, o atsakovo pateikti atsikirtimai taip pat negali būti pripažinti visiškai pagrįstais, nes pažeistų tiekėjo interesus.

Tarp šalių kilus ginčui teismui nėra teisinio pagrindo formaliai remtis Institucijų pateiktomis išvadomis ar ieškovo nurodytais motyvais, kad šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo bei paskirstymo tvarką reglamentuoja tik Komisijos patvirtintas metodas Nr. 5. Pirmiausia, šiame metode nėra jokių nuostatų, draudžiančių numatyti, kad bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskirtas šilumos kiekis gali būti paskirstytas pagal atskiras bendrojo naudojimo patalpas, taip pat, kad negali būti nustatytos atskiros bendrojo naudojimo patalpos šildymo sąnaudos. Metode nėra draudimų numatyti ir kitokią nei nurodyta skaičiavimo tvarka. 5 - me metode taip pat nėra jokių draudžiančių nuostatų, leidžiančių padaryti išvadą, kad gali būti nustatyti skirtingi vartotojai ir atitinkamai konkrečios jiems tenkančios šildymo sąnaudos. Ginčo atveju pagal Komisijos patvirtintus metodus šilumos paskirstymui turėtų būti naudojami būtent atskirų butų (patalpų), įregistruotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, patalpų plotai bei šių butų (patalpų) suma – o ne statinio plotas, kaip tuo remiasi ieškovas (T.1, 57-60 b.l.). Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad ieškovas ilgą laiką nereikalavo iš bylos dalyvių sumokėti už pateiktą šilumą, o pastarieji savavališkai iš dalies nutraukė šilumos tiekimą į jų valdomas patalpas, jau nuo 1995-1996 šildymo sezono.

Tik tinkamai apskaičiavus šilumos paskirstymą, nes ginčo esmė ir yra kokia apimtimi, atsakovas turėtų prisidėti prie bendrojo naudojimo patalpų šildymo ir apmokėjimo, būtų pagrindas spręsti klausimą dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo.

Atsakovo teiginys, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo jam tenkančią bendrosioms reikmėms priskirtą šilumos kiekį, laikytinas pagrįstu, nes nepaneigtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Esant tokioms aplinkybėms ieškovo ieškinys atsakovui dėl 1 015,01 Lt skolos priteisimo už jo patalpoms priskirtą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-09-30 atmestinas.

CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str., 93 str. 1d. pagrindu iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 60 Lt dydžio pašto išlaidos į valstybės biudžetą.

Teismas, vadovaudaujantis LR CPK 259 str., 264 str., 265 str., 269 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovo AB ,,Šiaulių energija“ (į/k 245358580) ieškininius reikalavimus atsakovui UAB ,,Juodalksnis“ (į/k 244770620) atmesti.

2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo AB ,,Šiaulių energija“ (į/k 245358580), 60 Lt (šešiasdešimt litų) pašto išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys