- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- eI2-4119-776/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06215-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Eglė Mauricė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 25S232132 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) įpareigoti Migracijos departamentą atnaujinti pareiškėjos leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:
Atsakovas priimdamas Sprendimą pažeidė proporcingumo principą, nes Sprendime nenurodyta nei viena konkreti grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėja, nepateikta jokių įrodymų, jokių VSD išvados fragmentų, jokių konkrečių veiksmų ar ryšių. Sprendimas priimtas pažeidžiant motyvavimo pareigą, nes jame tik formaliai remiamasi užsieniečių teisinės padėties įstatymu (toliau – UTPĮ), tačiau nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, leidžiančios pagrįstai daryti išvadą apie grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę į ūkinę komercinę veiklą. Pareiškėja yra vienintelė MB „A“ dalyvė (įmonė įregistruota 2020-09-15, vykdo realią veiklą), todėl šiuo atveju 5 metų draudimas įvažiuoti faktiškai sunaikina pareiškėjos verslą Lietuvoje, kas akivaizdžiai neproporcinga nesant jokių grėsmės įrodymų. Sprendimas priimtas pažeidžiant teisę į gynybą, nes pareiškėja nebuvo informuota apie jokį tyrimą, nebuvo kviečiama duoti paaiškinimų, nebuvo supažindinta su jokiais įrodymais. Sprendimas neatitinka realios pareiškėjos reputacijos ir profesinės veiklos. Lietuvoje pareiškėja dirbo UAB „T“, kuri išdavė teigiamą profesinę charakteristiką, kuri visiškai paneigia bet kokią versiją apie grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę į šeimos gyvenimą ir ilgalaikį teisėtą gyvenimą Lietuvoje bei ES teritorijoje. Nuo 2020 m. pareiškėja nepertraukiamai gyvena Lietuvoje, per šį laiką ji sukūrė šeimą Lietuvoje, vyras M. S. ((duomenys neskelbtini)) turi leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, pareiškėja turi artimų giminaičių ES teritorijoje (brolis P. Š. ir jo žmona A. Š. gyvena Poznanėje, Lenkijoje), todėl 5 metų įvažiavimo draudimas išskiria sutuoktinius, griauna šeimos gyvenimą. Sprendimas priimtas neatlikus privalomo individualaus aplinkybių vertinimo, neatliktas visapusiškas galimos grėsmės vertinimas, Sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog:
Migracijos departamentas atliko pakankamą individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, nes
gavo VSD išvadą, kreipėsi į pareiškėją paaiškinimų, įvertino pareiškėjos turimus socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, įvertino periodinius pareiškėjos vykimus į Baltarusiją. Pareiškėja teikdama šį skundą teismui ir naudojasi savo teise į gynybą. Migracijos departamento sprendime yra nurodyti faktai, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą apie grėsmę, o ne tik formali nuoroda į UTPĮ. Migracijos departamentas neturėjo duomenų apie pareiškėjos sutuoktinį, šių duomenų ji nenurodė ir MIGRIS paskyroje, prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi teikė darbo pagrindu, duomenų apie santuokos sudarymą nepateikė net ir su skundu Teismui, todėl nėra galimybės nustatyti, kad šie teiginiai atitinka tikrovę, tačiau net jei pareiškėja turi sutuoktinį, šis šeimos ryšys nelaikytinas svarbesniu nei Lietuvos Respublikos saugumo užtikrinimas ir galimos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui užkardymas. Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas priimdamas sprendimą nevertino pareiškėjos darbdavio pateiktos jos charakteristikos, tačiau pareiškėja šio dokumento nepateikė ir teismui, todėl nėra galimybės nustatyti šio dokumento turinio. Be to, darbdavio pateikta charakteristika nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jos buvusiais darbiniais santykiais Rusijos Federacijos akcinės bendrovės „Gazpromneft“ dukterinėje įmonėje–bendrovėje „Gazpromneft-Belnefteprodukt“, veikiančioje Baltarusijoje“. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgus į individualią jo situaciją, laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes, asmens asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog:
Pareiškėja 2016–2018 m. dirbo „Gazpromneft-Belnefteprodukt“. IOOO „Gazpromneft-Belnefteprodukt“ – tai „Gazpromneft“ dukterinė įmonė, kurios veikla yra susijusi su naftos produktų pardavimu per „Gazpromneft“ degalinių tinklą. Rusijos Federacijos bendrovė „Gazprom“ yra didžiausia Rusijos Federacijos bendrovė ir gamtinių dujų tiekėja pasaulyje, kuriai priklauso „Gazpromneft“. „Gazprom“ sankcijas taiko JAV, Australija, Naujoji Zelandija. Pareiškėja, 2016–2018 m. dirbdama Rusijai ir Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, privalėjo būti lojali Rusijos ir Baltarusijai ir palaikyti Rusijos ir Baltarusijos valdžią, jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėja gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Rusijos ir Baltarusijos valstybės strateginės reikšmės sektoriuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Pareiškėjai panaikinus draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, ji gali būti išnaudota Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos ir Baltarusijos valdžioms asmuo. Pareiškėjos siekiui atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjos, dėl kurios yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pateisintas vien pareiškėjos ekonominiais interesais. Pagal EŽTT praktiką, valstybei nėra nustatytos pareigos užtikrinti asmens teisę į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje, taip pat nenustatyta tiesioginė pareiga valstybei įsileisti užsieniečių šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamento Sprendime buvo išsamiai įvertintos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgta į esamą geopolitinę situaciją, atliktas individualus pareiškėjos vertinimas ir nurodyti argumentai, kodėl pareiškėjai, be kita ko, nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 25S232132, kuriuo pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos pilietė, jai per pastaruosius penkerius metus Lietuva buvo išdavusi nacionalines vizas, galiojusias 2020-2021 m., 2021 m., 2022 m., 2022-2023 m., taip pat pareiškėjai darbo Lietuvoje pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2023-07-27 iki 2025-06-24.
Pareiškėja Migracijos departamentui 2025-04-04 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas.
2025-10-09 Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą Nr. 18-11083, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
2025-10-22 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Šį sprendimą pareiškėja pridėjo kartu su šioje byloje tikslintu skundu, tačiau šioje byloje jo neskundė, Liteko duomenimis taip pat nėra pradėtų kitų bylų šio sprendimo apskundimo pagrindu.
2025-10-27 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 133 str. 5 d. priėmė sprendimą Nr. 25S232132, kuriuo pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja nesutikdama su šiuo Sprendimu skundžia jį teismui.
UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. UTPĮ 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
LVAT išaiškino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024; 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024).
Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad jau sprendžiant pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, t. y. sprendžiant 2025-04-04 pareiškėjos pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir tuo klausimu priimant 2025-10-22 sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, buvo įvertinta ir nustatyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Šis Migracijos departamento sprendimas teisine tvarka nebuvo apskųstas, yra įsigaliojęs, todėl turintis įrodomąją reikšmę. Minėtame sprendime Migracijos departamentas išsamiai įvertinto pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl pareiškėjai, be kita ko, nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Vėliau Migracijos departamentas 2025-10-27 Sprendimu tik realizavo savo teisę, numatytą UTPĮ 133 str. 5 d.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) (patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33) 5 punkte nurodyta, jog kai užsienietis atitinka tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis, jeigu užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.
Migracijos departamentas skundžiamu 2025-10-27 Sprendimu nusprendė 5 metus (60 mėnesių) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą, t. y. neviršijo termino, kurį galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir turintiems Lietuvoje šeiminių ryšių, nors pati pareiškėja patikimų ir tiesioginių įrodymų apie šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė.
Likusieji pareiškėjos argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendime įvertintos pareiškėjos individualios aplinkybės, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai, atmestinas pareiškėjos išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris, be kita ko, neturi teisinio ryšio su skundžiamu Sprendimu.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjos A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos A. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.