Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, advokatui Mindaugui Kazlauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta Jungtinėje Karalystėje, Kembridžo m., (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis restorane "(duomenys neskelbtini) " vadybininku, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas:

jis 2019 m. liepos 20 d. apie 2.50 val. Vilniuje, Rinktinės gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB "CITYBEE SOLUTIONS" valdomą UAB LUMINOR LIZINGAS priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio. Policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad R. M. iškvėptame ore yra 1.97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas kaltinamuoju R. M. kaltu pripažino ir parodė, kad gyvena, dirba ir mokosi Jungtinėje Karalystėje – Kembridžo mieste, turi Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. 2019 m. liepos mėnesį atvyko atostogauti į Lietuvą, apsistojo pas savo seserį A. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. 2019-07-20 nuo vidurnakčio iki 2.00 val. su draugais buvo Šiaurės miestelyje esančiame bare "Alaus studija" (adreso nežino), ten vartojo alkoholį, jis išgėrė iki litro apie 7 laipsnių stiprumo alaus. Po 2.00 val. susiruošęs važiuoti į namus, jis sėdo vairuoti į šalia baro stovėjusį automobilį "VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo link sesers namų. Kartu su juo priekinėje keleivio vietoje važiavo jo draugas Gabrielius. Visai netrukus - pravažiavus apie vieną kilometrą, Rinktinės gatvėje pamatė jam iš paskos važiuojantį policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais, todėl sustojo šalikelėje. Pareigūnų reikalavimu pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, taip pat du kartus pūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Jam buvo nustatytas girtumas ir jis buvo sulaikytas. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi.

Esant baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo R. M. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str.1d.2p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų.

Byloje esantys kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad R. M. praeityje neteistas, jis vieną kartą buvo baustas administracine tvarka (už karo prievolės vengimą), nuobauda galioja. (b.l.33)

Kaltinamasis ilgą laiką nuolat gyvena ir dirba užsienyje, taigi jis turi savarankišką ir pakankamą pragyvenimui pajamų šaltinį, užsienyje susikūręs socialinę aplinką, teigia, kad ten dar ir studijuoja.

Duomenys apie psichikos, asmenybės ar priklausomybių sąlygotus sutrikimus neteikiami.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nors kaltinamasis padarė pavojingą veiką, vertinant byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas neturi pagrindo R. M. asmenybę vertinti kaip asocialią, linkusią nusikalsti ar daryti kitus teisės pažeidimus. Kaltinamojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, ten jis turi pragyvenimo šaltinį, todėl, teismo požiūriu, įvairūs suvaržymai, įpareigojimai ir draudimai, dėl kurių kalinamasis būtų priverstas būti Lietuvoje, čia neturėdamas nei gyvenamosios vietos, nei pragyvenimo šaltinio, neatliktų bausmės paskirties. Teismas skiria R. M. nesusijusią su laisvės atėmimu ar laisvės suvaržymu bausmės rūšį – baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali nuo vienerių iki penkerių metų uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.(BK 68 str. 2 d.).

Kadangi kaltinamasis R. M., vairuodama automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1.97 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis nebuvo teistas, kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019-07-20.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju svarbu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti. Be to, teismas, svarstydamas Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. nusikaltimą, nurodytą Baudžiamojo 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas UAB "CITYBEE SOLUTIONS" valdomą UAB LUMINOR LIZINGAS priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vidutinė rinkos vertė 10901 Eur be PVM (b.l.12). Transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme, kuri priklauso ne kaltinamajam, todėl šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Tiek kasacinio teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika (arba šios transporto priemonės vertės), konfiskavimo, būtų formuojamas nebaudžiamumo įspūdis bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pakankamai didelį pavojingumą (vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis – 1,97 promilių neblaivumas, miesto centrinėje dalyje, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams bei jų turto saugumui), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, baustas vieną kartą už nešiurkštų administracinį nusižengimą, nagrinėjamas įvykis atsitiktinis, kaltinamasis jauno amžiaus, dirbantis), jo turtinę padėtį (gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1500 svarų per mėnesį, taip pat aplinkybę, kad kaltinamajam skiriama finansinio pobūdžio bausmė – bauda, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti dalį automobilio vertės, kurios suma sudaro 1/3 dalį šio automobilio vertės, t. y. konfiskuotina 3 633 Eur suma. Kaltinamasis įpareigotinas šią sumą sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

R. M. 2019-07-20 paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, taip pat rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 25). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam panaikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo, kitos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, R. M. vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), išduotas Jungtinėje Karalystėje 2016-05-17, galiojantis iki 2026-05-16, specialiosios teisės atėmimo taikymo laikui perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi – iki 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudos.

Į bausmę įskaityti R. M. laikinojo sulaikymo trukmę – vieną dieną (2019-07-20), kas prilyginama 2 MGL baudai ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 38 MGL (1900 eurų (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų)) dydžio bauda. (BK 65 str. 1 d. 2 “a”p.p.)

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-07-20;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 3633 Eur (trys tūkstančiai ir šeši šimtai trisdešimt trys eurai).

Įpareigoti R. M. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti konfiksuojamą pinigų sumą – 3633 Eur - į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės, t.y. teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą bei dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

R. M. vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą Jungtinėje Karalystėje 2016-05-17, galiojantį iki 2026-05-16, specialiosios teisės atėmimu laikui perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.