Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. A. ir jos gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės atėmimu:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 2 metams;

pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 1 metams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

V. A. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Iš V. A. priteista: UAB „xxx“ 46 196,52 Eur, UAB „xxx“ 7 731 Eur, UAB „xxx“ 6 457,08 Eur, UAB „xxx“ 1 844,88 Eur, UAB „xxx“ 3 149,91 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. A. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad stambiu mastu neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, o būtent:

ji, būdama UAB „xxx“, įmonės kodas xxx, registruotos (duomenys neskelbtini), veikiančios adresu: (duomenys neskelbtini), direktorė bei 67 procentų įmonės akcijų akcininkė, žinodama, kad UAB „xxx“ 2003-02-20 patvirtintuose įstatuose nėra numatyta draudimo tarpininkavimo veikla, neteisėtai, pažeisdama 2004-03-05 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-20412 straipsnio 18 dalies nuostatas, nurodančias, kad „transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas (toliau – draudikas) yra asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys“, pagal kurį transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje gali teikti tik subjektai, tenkinantys abi sąlygas, t. y.: 1) turintys teisę teikti draudimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, 2) esantys Biuro nariai, ji laikotarpiu nuo 2010-08-04 iki 2011-01-14 žinodama, kad UAB „xxx“ neturi teisės vykdyti draudimo veiklos ir UAB „xxx“ vardu gauti piniginių lėšų kaip Rusijos Federacijos draudimo įmonių „A. S. P.“, „S. I. C. L.“, „S. V.“, „R. G.“ draudiko tarpininkas, UAB „xxx“ vardu platino ir pardavė Rusijos Federacijos draudimo įmonių „A. S. P.“, „S. I. C. L.“, „S. V.“, „R. G.“, kurios nėra Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro narės ir neturi teisės teikti draudimo paslaugų Lietuvos Respublikoje, žaliąsias korteles bei vietinės civilinės atsakomybės draudimus užtikrindama, kad apdraustoms transporto priemonėms bus suteikta tinkama draudimo apsauga, apdraudė UAB „xxx“ transporto priemones už 75 129,56 Eur, UAB „xxx“ transporto priemones už 7 730,88 Eur, UAB „xxx“ transporto priemones už 6 457,08 Eur, UAB „xxx“ transporto priemones už 1 844,88 Eur, UAB „xxx“ transporto priemones už 3 149,92 Eur, iš viso už 94 312,32 Eur, tokiu būdu neteisėtai stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla.

2. Be to, V. A. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji, būdama UAB „xxx“, įmonės kodas xxx, registruotos (duomenys neskelbtini), veikiančios Respublikinės Draudėjų Asociacijos patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), direktorė bei 67 procentų įmonės akcijų akcininkė, pagal užimamas pareigas disponuodama UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, esančiomis piniginėmis lėšomis ir lėšomis, gautomis iš bendrovių grynaisiais pinigais, kurias sudarė iš bendrovių gauti apmokėjimai už jų pirktas draudimo paslaugas, kurias turėjo teikti Rusijos Federacijos draudimo bendrovės „A. S. P.“, „S. I. C. L.“, „S. V.“, „R. G.“, banko sąskaitoje esančius pinigus išgrynino arba gautų grynaisiais pinigais jų į bendrovės ,,xxx“ banko sąskaitą neįnešė ir taip pasisavino didelės vertės bendrovės „xxx“ turtą 64 568,64 Eur:

2010-08-24 AB „Swedbank“ banke adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdama savo asmens dokumentą, iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė 50 000 Lt (14 481 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-09-02 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė penkis kartus po 2 000 Lt, iš viso 10 000 Lt (2 896,20 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-09-03 AB „Swedbank“ banke adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdama savo asmens dokumentą, iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė 50 000 Lt (14 481 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-09-06 AB „Swedbank“ banke adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdama savo asmens dokumentą, iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė 18 000 Lt (5 213,16 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-09-06 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė penkis kartus po 2 000 Lt, iš viso 10 000 Lt (2 896,20 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-09-10 AB „Swedbank“ banke adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdama savo asmens dokumentą, iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė 40 000 Lt (11 584,80 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-09-10 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė penkis kartus po 2 000 Lt, iš viso 10 000 Lt (2 896,20 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-09-15 AB „Swedbank“ banke adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdama savo asmens dokumentą, iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė 17 305 Lt (5 011,87 Eur) ir 10 400 Lt (3 012,04 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-09-17 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė du kartus po 2 000 Lt ir 1 000 Lt, iš viso 5 000 Lt (1 448,10 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-09-20 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė du kartus po 2 000 Lt ir 1 000 Lt, iš viso 5 000 Lt (1 448,10 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-09-27 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė du kartus po 2 000 Lt, iš viso 4 000 Lt (1 158,48 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-10-06 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė 1 600 Lt (463,40 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-10-13 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė penkis kartus po 2 000 Lt, iš viso 10 000 Lt (2 896,20 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-10-20 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė penkis kartus po 2 000 Lt, iš viso 10 000 Lt (2 896,20 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-10-28 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė 1 000 Lt (289,62 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-10-29 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė tris kartus po 2 000 Lt ir 1 500 Lt, iš viso 7 500 Lt (2 172,15 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-11-03 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė tris kartus po 2 000 Lt ir 200 Lt, iš viso 6 200 Lt (1 795,44 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-11-08 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė 1 000 Lt (289,62 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-11-08 pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė 2 000 Lt ir 2 400 Lt, iš viso 4 400 Lt (1 274,33 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

2010-11-15 AB ,,Swedbank“ banke adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdama savo asmens dokumentą, iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, nuėmė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų neišrašė ir nepateikė,

tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-11-21 A. V. atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), pateikė jai Rusijos Federacijos draudimo bendrovių „S. I. C. L.“ žaliąsias kortas Nr. (duomenys neskelbtini) bei kartu su minėtomis trimis žaliosiomis kortelėmis avansu gavo 2 520 Eur iš UAB „xxx“ direktorės A. V., šių pinigų į įmonės sąskaitą bei kasą neįnešė, UAB „xxx“ vardu jokių dokumentų, grindžiančių pinigų priėmimą, neišrašė,

tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-12-01 UAB „xxx“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „xxx“ vardu pardavus UAB ,,xxx“ Rusijos Federacijos draudimo kompanijos „S. I. C. L.“ „Žalios kortos“ draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), įformindama pinigų gavimą „S. I. C. L.“ draudimo premijos gavimo kvitu serija xxx, bei Rusijos Federacijos draudimo kompanijos „S. I. C. L.“ „Žalios kortos“ draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), įformindama pinigų gavimą „S. I. C. L.“ draudimo premijos gavimo kvitu serija xxx ir gavusi iš UAB „xxx“ 2010-12-01 po 812 Eur už kiekvieną polisą (žaliąją kortelę), iš viso 1 624 Eur, šių pinigų į įmonės sąskaitą bei kasą neįnešė, UAB „xxx“ vardu jokių dokumentų, grindžiančių pinigų priėmimą, neišrašė,

tęsdama nusikalstamą veiką, turėdama vieningą tyčią pasisavinti svetimą turtą, buvusį jos žinioje, 2011 m. sausio mėn. žadėdama UAB „xxx“ vadovui M. A. pateikti dar vieną žaliąją kortą už tariamą transporto priemonės draudimą, ji UAB „xxx“ vardu iš anksto išrašė UAB „xxx“ 2011-01-14 sąskaitą faktūrą SVR Nr. xxx už 2 700 Lt (781,97 Eur) ir jos pagrindu pagal 2011-01-14 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad pinigų paskirtis „už draudimo paslaugas – žalios kortos“, 2011-01-14 gavo 780 Eur grynaisiais, tačiau pažadėtos žaliosios kortos nepateikė, šių pinigų į įmonės sąskaitą bei kasą neįnešė.

Tokiu būdu V. A. laikotarpiu nuo 2010-08-23 iki 2011-01-14 iš banko sąskaitos išgrynintų ir iš gautų grynaisiais pinigais pasisavino didelės vertės svetimą turtą – UAB „xxx“ pinigines lėšas 64 568,64 Eur, kurie gauti:

2010-11-21 iš UAB „xxx“ 2 520 Eur ir 2010-12-01 iš UAB „xxx“ 629,92 Eur, t. y. bendrai 3 149,92 Eur.

3. Be to, V. A. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

ji, būdama UAB „xxx“, įmonės kodas xxx, registruotos (duomenys neskelbtini), veikiančios adresu: (duomenys neskelbtini), direktorė, pagal 2010-08-04 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą būdama 67 procentų įmonės akcijų akcininkė, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad ,,už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, t. y. pagal užimamas pareigas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-08-04 iki 2011-01-14 tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukdama į apskaitą sąskaitų faktūrų serija „xxx“, „xxx“, kasos pajamų orderio „xxx“ ir kitų kasos kvitų bei minėtų dokumentų nepateikdama UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „xxx“, su kuria 2010-08-23 UAB „xxx“ vardu buvo pasirašyta apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 10-19;

ji apgaule tyčia, išgalvojusi sąskaitų faktūrų blankuose serijos raides „xxx“ bei numerius, panaudodama sąskaitų faktūrų blankuose UAB „xxx“ juridinio asmens registracijos duomenis bei UAB „xxx“ sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, numerį – Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo įrašyti į sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2010-08-23 iki 2010-10-12 pateikė UAB „xxx“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „xxx“ vardu pačios išrašytas bei pasirašytas sąskaitas faktūras už draudimus, t. y.: 2010-08-23 sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00035, 59 400 Lt (17 203,43 Eur) sumai, 2010-09-01 sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00036, 75 600 Lt (21 895,27 Eur) sumai, 2010-09-02 sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00037, 13 500 Lt (3 909,87 Eur) sumai, 2010-09-10 sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00038, 51 300 Lt (14 857,51 Eur) sumai, 2010-09-15 sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00042, 40 500 Lt (11 729,61 Eur) sumai, 2010-10-06 sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00043, 5 400 Lt (1 563,95 Eur) sumai, 2010-10-12 sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00048, 8 100 Lt (2 345,92 Eur) sumai, nurodydama piniginių lėšų paskirtį „Draudimo paslaugos (žalios kortos)“, po to, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 7 punktą, numatantį, kad „ūkio subjektai privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų apskaitą, į jas įtraukiant visas prekių (paslaugų) pirkėjams išrašytas sąskaitas faktūras...“, UAB „xxx“ vardu pagal šias sąskaitas faktūras gautų piniginių lėšų neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, šių sąskaitų faktūrų bei jose nurodytų duomenų tyčia neįtraukė į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą ir nepateikė šių sąskaitų faktūrų bei jose nurodytų duomenų UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „xxx“, o į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „xxx“, pagal šias sąskaitas faktūras gavus jose nurodytas pinigines lėšas, t. y. 2010-08-24 pagal sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00035 gautus 59 400 Lt (17 203,43 Eur), 2010-09-02 pagal sąskaitas faktūras serija LRDA Nr. 00037 ir 00036 gautus 89 100 Lt (25 805,14 Eur), 2010-09-10 pagal sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00038 gautus 51 300 Lt (14 857,51 Eur), 2010-09-15 pagal sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00042 gautus 40 500 Lt (11 729,61 Eur), 2010-10-06 pagal sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00043 gautus 5 400 Lt (1 563,95 Eur), 2010-10-13 pagal sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00048 gautus 8 100 Lt (2 345,92 Eur), iš viso 253 800 Lt (73 505,56 Eur), laikotarpiu nuo 2010-08-24 iki 2010-11-18 nuėmė visas šias pinigines lėšas iš UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, bei iš UAB „xxx“ 2010-12-01 gavus grynaisiais pinigais 1 624 Eur, neįnešė šių pinigų į įmonės sąskaitą bei kasą, daliai piniginių lėšų už UAB „xxx“ parduotas 37 žaliąsias korteles, kurių kiekvienos vertė 2 700 Lt (781,97 Eur), iš viso 99 900 Lt (28 933,04 Eur), kurios ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sumokėtos Rusijos Federacijos draudimo bendrovei „A. S. P.“, neišrašė jokių dokumentų, patvirtinančių šių piniginių lėšų išmokėjimą, bei neišrašė ir nepateikė visai šiai nuimtai iš UAB „xxx“ banko sąskaitos bei gautai grynaisiais pinigais 75 129,56 Eur sumai jokių išlaidas pateisinančių dokumentų ir nepateikė jų UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „xxx“, tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kuris nurodo, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, be to, išgalvojusi sąskaitų faktūrų blankuose serijos raides „xxx“ bei numerius, panaudodama sąskaitų faktūrų blankuose UAB „xxx“ juridinio asmens registracijos duomenis ir UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, duomenis, kurie buvo įrašyti į sąskaitas faktūras, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 6 punktą „Ūkio subjektai privalo užtikrinti sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą“, t. y. skirtingose sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija), būdama išrašiusi 2010-09-21 UAB „xxx“ sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00043, 2 800 Lt (810,94 Eur) sumai, 2010-10-06 išrašė ir pateikė UAB „xxx“ sąskaitą faktūrą tuo pačiu numeriu ir serija – LRDA Nr. 00043, 5 400 Lt (1 563,95 Eur) sumai;

ji, išgalvojusi sąskaitų faktūrų blankuose serijos raides „xxx“ bei numerius, panaudodama sąskaitų faktūrų blankuose UAB „xxx“ juridinio asmens registracijos duomenis ir UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, numerį, kurie buvo įrašyti į sąskaitas faktūras, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 7 punktą, numatantį, kad „ūkio subjektai privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų apskaitą, į jas įtraukiant visas prekių (paslaugų) pirkėjams išrašytas sąskaitas faktūras...“, 2010-09-21, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „xxx“ pateikė pačios išrašytą bei pasirašytą sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00043, 2 800 Lt (810,94 Eur) sumai, kurios serijos numeris sutampa su UAB „xxx“ 2010-10-06 išrašytos ir pateiktos sąskaitos faktūros serija ir numeriu, taip pat 2010-10-12 pateikė pačios išrašytą 2010-10-12 sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00046, 13 000 Lt (3 765,06 Eur) sumai, 2010-11-05 sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00054, 5 400 Lt (1 563,95 Eur) sumai, nurodydama sąskaitose faktūrose, jog piniginių lėšų apmokėjimo paskirtis „Draudimo paslaugos (žalios kortos)“, šių sąskaitų faktūrų ir jose nurodytų duomenų tyčia neįtraukė į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei nepateikė UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „xxx“, po to 2010-11-18 UAB „xxx“ pervedus banko pavedimu pagal sąskaitą faktūrą serija SVR Nr. 0002 dar 2 800 Lt (810,94 Eur) į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2010-09-23 iki 2010-11-18 pagal šias sąskaitas faktūras gavus banko pavedimu nurodytas pinigines lėšas iš UAB „xxx“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea bank“, laikotarpiu nuo 2010-09-23 iki 2010-11-18 nuėmė visas šias pinigines lėšas – iš UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, bei iš UAB „xxx“ pagal 2011-01-14 sąskaitą faktūrą SVR Nr. 004, 2 700 Lt (781,97 Eur) sumai išrašiusi 2011-01-14 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) 2011-01-14 grynaisiais gavo 780 Eur, tačiau šių pinigų į įmonės sąskaitą ir kasą neįnešė, o daliai piniginių lėšų – 2 800 Lt (810,94 Eur), kurios ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje buvo sumokėtos Rusijos Federacijos įmonei „A. S. P.“ už vieną žaliąją kortelę, kurios vertė 2 800 Lt (810,94 Eur), neišrašė jokių dokumentų, patvirtinančių šių piniginių lėšų išmokėjimą, bei neišrašė ir nepateikė visai šiai nuimtai iš UAB „xxx“ banko sąskaitos ir gautai grynaisiais pinigais 7 730,89 Eur sumai jokių išlaidas pateisinančių dokumentų bei nepateikė jų UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „xxx“;

ji, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 7 punktą, numatantį, kad „ūkio subjektai privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų apskaitą, į jas įtraukiant visas prekių (paslaugų) pirkėjams išrašytas sąskaitas faktūras...“, išgalvojusi sąskaitos faktūros blanke serijos raides „xxx“ bei numerius, panaudodama sąskaitos faktūros blanke UAB „xxx“ juridinio asmens registracijos duomenis bei UAB „xxx“ vardu AB „Swedbank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kurie buvo įrašyti į sąskaitą faktūrą, 2010-10-20 pateikė UAB „xxx“ UAB „xxx“ vardu pačios išrašytą bei pasirašytą sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00049, 9 555 Lt (2 767,63 Eur) sumai, nurodydama piniginių lėšų paskirtį „Draudimo paslaugos (žalios kortos) ir TPVCA“, į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“, iš UAB „xxx“ pagal 2010-10-20 sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00049 gautus 9 555 Lt (2 767,32 Eur) UAB „xxx“ vardu pagal šią sąskaitą faktūrą gautų piniginių lėšų neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, šios sąskaitos faktūros bei joje nurodytų duomenų tyčia neįtraukė į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą ir nepateikė šios sąskaitos faktūros bei joje nurodytų duomenų UAB „xxx“ bei 2010-11-15 UAB „xxx“ iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, banko pavedimu į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pagal sąskaitą faktūrą serija SVR Nr. 001 pervedus pinigines lėšas – 12 740 Lt (3 689,76 Eur) sumą, laikotarpiu nuo 2010-10-20 iki 2010-11-18 iš UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nuėmė 22 295 Lt, tai atitinka 6 457,08 Eur sumą, bei nepateikė UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „xxx“ išlaidas pateisinančių dokumentų;

ji, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 7 punktą, numatantį, kad „ūkio subjektai privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų apskaitą, į jas įtraukiant visas prekių (paslaugų) pirkėjams išrašytas sąskaitas faktūras...“, išgalvojusi sąskaitos faktūros blanke serijos raides „xxx“ bei numerius, panaudodama sąskaitos faktūros blanke UAB „xxx“ juridinio asmens registracijos duomenis bei UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, duomenis, kurie buvo įrašyti į sąskaitą faktūrą, 2010-10-20 pateikė UAB „xxx“ UAB „xxx“ vardu pačios išrašytą bei pasirašytą sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00050, 6 370 Lt (1 844,88 Eur) sumai, nurodydama piniginių lėšų paskirtį „Draudimo paslaugos (žalios kortos) ir TPVCA“, į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2010-10-20 iš UAB „xxx“ pagal sąskaitą faktūrą serija LRDA Nr. 00050 gavus 6 370 Lt (1 844,88 Eur), 2010-10-20–2010-11-18 nuėmė grynaisiais pinigais iš UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuvykdama į AB „Swedbank“ ir pateikdama savo asmens dokumentą, patvirtinantį galėjimą pagal užimamas pareigas disponuoti bendrovės sąskaitoje esamomis piniginėmis lėšomis, UAB „xxx“ vardu pagal šias sąskaitas faktūras gautų piniginių lėšų neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, šios sąskaitos faktūros bei joje nurodytų duomenų tyčia neįtraukė į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą ir nepateikė UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „xxx“ šios sąskaitos faktūros, joje nurodytų duomenų bei visai šiai sumai 6 370 Lt (1 844,88 EUR) išlaidas pateisinančių dokumentų;

ji, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kuris nurodo, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 7 punktą, numatantį, kad „ūkio subjektai privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų apskaitą, į jas įtraukiant visas prekių (paslaugų) pirkėjams išrašytas sąskaitas faktūras...“, 2010-11-21 iš UAB „xxx“ avansu gavo 2 520 Eur, neįnešė šių pinigų į įmonės sąskaitą bei, pasinaudojusi UAB „xxx“ juridinio asmens banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, duomenimis, 2010-12-01 UAB „xxx“ pervedus banko pavedimu iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, avansu į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2 175 Lt (629,92 Eur) už „R. G.“ vietinius civilinės atsakomybės draudimo polisus, 2010-12-01 pinigines lėšas – 2 175 Lt (629,92 Eur) nuėmė grynaisiais, pasinaudodama UAB „xxx“ mokėjimo kortele ,,Visa E. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuvykdama į AB „Swedbank“ ir pateikdama savo asmens dokumentą, patvirtinantį galėjimą pagal užimamas pareigas disponuoti bendrovės sąskaitoje esamomis piniginėmis lėšomis, šių piniginių lėšų neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, neįtraukė jų į UAB „Svandras“ buhalterinę apskaitą ir nepateikė UAB „xxx“, tvarkančiai UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą, visai šiai sumai – 2 175 Lt (629,92 Eur) išlaidas pateisinančių dokumentų, t. y. neįtraukė atliktų ūkinių operacijų į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą ir nepateikė dalies šių duomenų bei dokumentų UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „xxx“, dėl to nebuvo surašyti UAB ,,xxx“ laikotarpio nuo 2010-08-04 iki 2011-01-14 ūkinės finansinės veiklos apskaitos registrai, kasos knyga, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2010-08-04 iki 2011-01-14.

4. Nuteistoji V. A. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepasisakė dėl galimybės atidėti už tris nusikalstamas veikas paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos nereikalauja, jog asmuo būtų teisiamas pirmą kartą ar bent iš dalies būtų atlyginta padaryta žala.

4.1. Nuteistoji atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl to galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistoji turės galimybę greičiau pradėti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

4.2. Nuteistoji V. A. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde prašė taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą.

5. Civilinio ieškovo UAB ,,xxx“ atstovas atsiliepime prašė skundžiamą nuosprendį palikti galioti, o nuteistosios V. A. apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo tikėtis atidėti bausmės vykdymą. Nusikalstama veika daryta 2010–2011 metais, tačiau per tuos keletą metų nė vienas iš civilinių ieškovų negavo iš nuteistosios net dalinio patirtos žalos atlyginimo, nuteistoji nė su vienu civiliniu ieškovu tuo klausimu nebendravo, nesiūlė sąlygų žalai padengti. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokiomis objektyviomis aplinkybėmis remiantis būtų galima tikėtis, kad nuteistoji pradės uždirbti pajamų, pakankamų priteistoms sumoms mokėti, ir kas tai trukdė daryti iki nuosprendžio priėmimo.

5.2. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad bausmės vykdymo atidėjimu nebus pasiekti bausmės tikslai, bausmės atidėjimas nuteistajai tik sudarys klaidingą nebaudžiamumo įspūdį, nes faktiškai ji nepatirs jokių neigiamų pasekmių, jos nusikalstami veiksmai nebus įvertinti realia bausme. Paskirta bausmė kaip tik sudarys sąlygas nuteistajai dar kartą pergalvoti savo veiksmus, įvertinti padarytas klaidas.

6. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistosios V. A. ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

8. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų byloje nenustatyta. Apeliantai ginčija nuosprendį tik dėl skiriant bausmę nepritaikyto BK 75 straipsnio, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į skundžiamame nuosprendyje padarytą aiškų rašymo apsirikimą, V. A. skiriant galutinę subendrintą bausmę ir įskaitant ankstesniu nuosprendžiu atliktą bausmę, todėl šią klaidą ištaiso, nekeisdama nuosprendžio.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes skunde išdėstytas prašymas prieštarauja įstatymo reikalavimui.

10.1. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, pakeistos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 ir palengvinusios nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi grįžtamąją galią ir įstatymo numatytais atvejais gali būti taikomos, skiriant bausmes asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki aptariamo įstatymo įsigaliojimo, tačiau nagrinėjamu atveju šios teisės normos taikymas prieštarautų jos turiniui.

10.2. BK 75 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10.3. Aptariamai teisės normai taikyti būtina viena iš sąlygų – už tyčinius nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausmė negali viršyti ketverių metų.

10.4. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę.

10.5. BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos reglamentuoja, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

10.6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartų įstatymo reikalavimų ir V. A. motyvuotai paskyrė galutinę subendrintą bausmę (subendrinęs bausmes pagal kelis nuosprendžius) laisvės atėmimą penkeriems metams.

10.7. Dėl išdėstytų motyvų nuteistoji neatitinka BK 75 straipsniui taikyti būtinos sąlygos – jai paskirta galutinė subendrinta bausmė už tyčinius nusikaltimus viršija ketverius metus, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos.

10.8. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 4 m. bausmė atlikta, kadangi pagal jau aptartas bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas pirmiausia paskiriama galutinė subendrinta bausmė (šiuo atveju laisvės atėmimas 5 m.) ir tik po to įskaitoma pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė ar jos dalis. Taigi nors V. A. pagal skundžiamą nuosprendį liko atlikti laisvės atėmimo bausmę tik 1 m., jai bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

10.9. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos BK 75 straipsnio taikymui, nesant teisinio pagrindo taikyti šią teisės normą, todėl atskirai neaptariami.

Dėl rašymo apsirikimo

11. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta (už tris nusikaltimus) bausmė (laisvės atėmimas 2 m.) subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. A. paskirta laisvės atėmimas 5 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

11.1. Bylos duomenys įrodo (t. 20, b. l. 154–180), kad aptariamą ankstesnį nuosprendį, kuriuo V. A. paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo 4 m. bausmę, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė ne 2011 m. rugsėjo 5 d., bet 2011 m. kovo 25 d.

11.2. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (t. 23, b. l. 126–131) matyti, jog 2011 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo tą bylą apeliacine tvarka ir dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžio priėmė nutartį, kuria atmetė nuteistosios V. A. bei jos gynėjos apeliacinį skundą ir ištaisė apylinkės teismo klaidą dėl atliktos bausmės pagal dar ankstesnį nuosprendį įskaitymo.

11.3. Taigi skundžiamame nuosprendyje teismas padarė aiškų rašymo apsirikimą, nurodęs klaidingą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimto nuosprendžio datą, ją supainiojęs su Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties, išnagrinėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bylą apeliacine tvarka, data.

11.4. Šis aiškus rašymo apsirikimas padarytas dėl pirmosios instancijos teismo neatidumo, todėl jis ištaisomas, kad nekiltų neaiškumų, vykdant skundžiamą nuosprendį.

12. Ištaisius rašymo apsirikimą, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios V. A. ir jos gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti aiškų rašymo apsirikimą ir laikyti, kad skundžiamu nuosprendžiu V. A. už tris nusikaltimus paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 m. bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta ne su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 4 m. bausme, bet su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, paskirta laisvės atėmimo 4 m. bausme.