Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovei A. P., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, asmeniškai (b.l.38). Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 19 d., apie 16 val. 50 min., ties namu, T. T. rajone, iš kiemo ištrūkęs atsakovės A. P. šuo, šoko ant ieškovės, parvertė ant žemės, dantimis sugriebęs kelis kartus perkando ieškovei kairę ranką bei sudraskė striukę, padarydamas ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.3-4, 12). Iš VTMT prie LR Teisingumo T. T. poskyrio specialisto išvados Nr. G50/13(11) matyti, kad ieškovei padarytos kastinės žaizdos kairiajame dilbyje šuns dantimis (b.l.12). Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovė buvo nedarbinga nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. sausio 25 d. (b.l.13-14). Atsakovė A. P. dėl jai priklausančio šuns įkandimo nubausta administracine tvarka pagal Lietuvos ATPK 110 str. 3 d. - 400 litų bauda (b.l.11). Atsakovė 2013 m. sausio 6 d. siuntė ieškovei paklausimą dėl žalos atlyginimo (b.l.6), tačiau ieškovė 2013 m. sausio 15 d. pateikė atsakymą, kad gydosi ir negali pranešti kokia tiksli žala padaryta (b.l.5). Ieškovei kelionė T. T. PSPC skiepytis penkis kartus kainavo-32,50 Lt, vaistai ir skiepai - 230,53 Lt, pašto išlaidos dėl atsakymo atsakovei - 8,20 Lt, sudraskyta striukė - 200 Lt (b. l. 22-36).

Lietuvos Respublikos CK 6.267 str. numato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas. Turtinės žalos dydį ieškovė pagrindžia byloje esančiais rašytiniais įrodymais – vaistinių kvitais, vienkartiniais autobusų bilietais, išrašais iš medicininių dokumentų ir kt. dokumentais (b. l. 22-36,20,21), iš kurių matyti, kad žaizdoms gydyti ir tvarstyti buvo perkami vaistai, patirtos kelionės išlaidos važinėti pas gydytojus, patirta turtinė žala dėl šuns suplėšytų rūbų – striukės. Todėl ieškovės R. R. reikalavimas dėl 471,23 Lt turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas.

Ieškovė nurodė, kad dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą, iki šiol jaučia skausmą kairėje rankoje, stresą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nerimą, negali užmigti, tapo labai jautri ir nervinga, geria raminamuosius vaistus, atsirado baimė gyvūnams. Dėl patirto moralinio ir dvasinio sukrėtimo, sukelto skausmo ir kitų nepatogumų susijusių su sužalojimu, patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 6000 Lt.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, konstatuoja, kad dėl šio įvykio ieškovei padaryta neturtinė žala: R. R. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl sveikatos sutrikdymo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nerimą, nepatogumus, emocinį diskomfortą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad šuns įkandimas ieškovei itin sunkių pasekmių nesukėlė – jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra duomenų, kad patirtas sužalojimas ieškovei turės liekamųjų reiškinių. Vertinant žalą padariusio asmens kaltę, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad dėl šuns įkandimo atsakovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir jai paskirta administracinė nuobauda, kas liudija, kad atsakovė nesiėmė būtinų priemonių tinkamai apsaugoti pašalinius asmenis nuo šuns išbėgimo į gatvę, tuo pačiu reikšmės turi ir tai, kad atsakovei skirta minimali administracinė nuobauda, kas liudija jos pažeidimo pripažinimą ir gailestį dėl įvykusio fakto. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė sistemingai būtų laikiusi šunį palaidą, be priežiūros, kad ieškovė ar kiti asmenys ar pareigūnai dėl šuns nepriežiūros būtų reiškę pretenzijas jo savininkei. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pripažįsta pažeidimą, ji savo iniciatyva kreipėsi į ieškovę su prašymu nurodyti patirtos žalos dydį, siekė neteismine tvarka atlyginti žalą prašydama nurodyti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus (b.l. 6). Teismas neturi galimybės įvertinti atsakovės turtinės padėties, tačiau, kaip teisingai pažymi ieškovė, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, tad šis kriterijus sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nėra lemiamas. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovės tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusiąją per protingą terminą ir būtų jai aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų ieškovei iš atsakovės priteistina neturtinė žala, daugiau nei du kartus didesnė už jai padarytą turtinę žalą – 1000 litų.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikinta, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 471,23 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

2013 m. sausio 17 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – tarnyba) direktoriaus sprendimu Nr. (1.31)-TPA-69-13 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, ją paskiriant teikti advokatui K. S.. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl šios išlaidos valstybei išieškomos iš atsakovės (CPK 96 str.). Iš atsakovės priteistina valstybei 72 Lt žyminis mokestis (CPK 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str., 286 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. T. T. r. sav., ieškovei B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. T. T. r. sav., 471,23 Lt (keturi šimtai septyniasdešimt vienas litas ir 23 ct) turtinę žalą ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinę žalą.

Priteisti iš atsakovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 72 Lt (septyniasdešimt du litai) žyminį mokestį.

Atsakovė A. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę T. T. rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė B. R. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę skųsti Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.